Gruodžio dažymai

Paskutinis metų mėnuo miniatiūrų dažymo požiūriu buvo gana produktyvus - užbaigti dar keturi "Infinity" modeliai. Spauskite "Daugiau informacijos" ir įvertinkite rezultatą!

Ieškote dovanų Kalėdoms? Stalo žaidimai, kurie tam puikiai tiks

Gerai žinau, kad laikas prieš žiemos šventes vieniems kupinas džiugaus laukimo, kitiems – įtampos, lakstant po parduotuves ir sukant galvą, ką padovanoti… khem, įdėti į Kalėdų senelio maišą brangiam žmogui. Stalo žaidimas gali būti puikus sprendimas, ypač, jei ieškote dovanos visai šeimai. Tad žemiau – dešimt (o, pasirodo, netgi vienuolika) pavadinimų, kurie pirmiausiai ateina į galvą, kai reikia pasiūlyti „ką nors smagaus ir ne itin sudėtingo“.

Lapkričio dažymai: II dalis

Ilgi ir tamsūs rudens šiokiadienių vakarai yra itin tinkamas laikas miniatiūroms dažyti. Sakau iš patirties, nes šis lapkritis mano hobiui buvo itin produktyvus - paskutiniąją jo savaitę spėjau užbaigti dar du "Infinity" modelius.

Lapkričio dažymai

Po praėjusį savaitgalį vykusio "Infinity" turnyro grįžo įkvėpimas padirbėti prie šio žaidimo miniatiūrų. Ir štai pastarasis darbas - Uberfallkommando.

„Infinity“ turnyras „Rikyje“

Po ilgesnės pertraukos savaitgalį vėl susirinkome išbandyti jėgų ir kauliukų žaidimo „Infinity“ turnyre „Rikyje“. Vykau į renginį ne itin kovingai nusiteikęs, mat visą kovinę dvasią išeikvojau iki tol savaitę besigrumdamas su gripu. Bet šeštadienį jau jaučiausi pakankamai sustiprėjęs, kita vertus, ir dalyvių šįsyk žadėjo būti rekordinis skaičius, tad nutariau tokios progos nepraleisti. Ir neapsirikau – buvo tikrai neeilinis turnyras.

Trys priežastys išbandyti „Android: Netrunner“

Pastarąjį gimtadienį mano geresnioji pusė pateikė tikrą staigmeną išrinkdama dovaną. Staigmena, aišku, buvo ne tai, kad iš savo ištikimiausios stalo žaidimų partnerės ir varžovės gavau... stalo žaidimą, bet pats jo pobūdis. Tai − kolekcionuojamų kortų žaidimas „Android: Netrunner“. Staigmena todėl, kad mes taip ir netapome ypatingais tokio pobūdžio žaidimų gerbėjais, nors ir esame prikaupę šiek tiek „Magic: The Gathering“ ar „Vampire: The Masquerade“ kortų. O kai kurie iš tokių žaidimų (pvz., „Call of Cthulhu: The Card Game“), sakau tiesiai šviesiai, paprasčiausiai renka dulkes lentynoje. Taigi, nors ir labai apsidžiaugiau dovana, kiek nuogąstavau - ar toks pat likimas neištiks ir šio žaidimo?

Ledo audra: sekmadienis su „Malifaux“

Paskutinį spalio sekmadienį su bendraminčiais susirinkome pažaisti karinio miniatiūrų žaidimo „Malifaux“. Oficialiai susitikimas vadinosi „turnyru“, bet kadangi buvome keturiese, tai nutarėme nesukti sau galvos dėl rezultatų ir turnyrinių lentelių bei tiesiog sužaisti po porą neįpareigojančių partijų. „Malifaux“ mane žavi ne tik puikiomis miniatiūromis, niūria steam-punk horror atmosfera, bet ir dinamišku, permainingu bei kupinu įtampos žaidimu.

Ruošiamės mūšiui

Ne išimtis buvo ir ši popietė. Kaip paprastai, netrūko griežimo dantimis, pakaušio krapštymosi, pikto trankymo per stalą kai „kortos nepaeina“, o kartais – pikto kvatojimo ar entuziastingų šūksnių, kai suveikia suktas planas arba  pavyksta pasinaudoti netikėtai atsivėrusia proga iškrėsti kokią šunybę priešininkui.

Modeliavimas: klijuojame ir dažome "Warmachine" miniatiūras

 

Šių keturių miniatiūrų surinkimą ir dažymą galima drąsiai vadinti mano šios vasaros projektu. Ne todėl, kad taip sudėtinga buvo dirbti, bet todėl, kad sunkiai sekėsi rasti laiko ir prie jų su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis krapščiausi nuo pat birželio. Bet dabar projektėlis baigtas ir miniatiūrų žaidimo "Warmachine" Cygnar frakcijos kovos grupė pasiruošusi mūšiams. O štai kaip atrodė procesas...

Pirmoji pažintis su „Star Wars: Imperial Assault“

Skaitydamas atsiliepimus ir apžvalgas iš šiemetinio žaidimų konvento „Gen Con 2015” šiek tiek nuliūdau – vos vienas kitas didžiausiame pasaulio festivalyje pristatytas stalo žaidimas patraukė mano dėmesį (pavyzdžiui, „Tesla VS Edison“ atrodo daug žadantis). Kita vertus, dar ne visas pernai pristatytas ir sudominusias naujienas iki šiol pavyko išbandyti. Praėjusį savaitgalį kaip tik pasitaikė progai šiek tiek užpildyti šią spragą ir sužaisti vienu šių metų hitų laikomą „Star Wars: Imperial Assault“. Taigi, įspūdžiai ir verdiktas – ar galia lydi šį stalo žaidimą?

Stalo žaidimas „XCOM“: ar buvo verta laukti?

Klasikinę šio kompiuterinio žaidimo versiją puikiai atsimenu dar iš mokyklos laikų – kartu su kompiuterį namuose turėjusiu klasioku valandų valandas praleidome statydami slaptas bazes ir vesdami elitinius karius į mūšį su ateiviais. Todėl kai prieš kelerius metus „X-COM“ frančizė kompiuteryje buvo prikelta naujam gyvenimui, tryniau rankomis iš džiaugsmo. Ir nenusivyliau – tiesą sakant, naujoji žaidimo versija buvo taip užkabinusi, kad ją su malonumu perėjau bent kokius tris kartus. Žinant tai, kažin ar reikia stebėtis, kad kompanijai „Fantasy Flight Games“ paskelbus apie planus išleisti stalinę versiją, „XCOM“ man buvo tapęs vienu laukiamiausių stalo žaidimų.

Ir štai pasitaikė proga jį išbandyti. Ar buvo verta laukti? Dalinuosi pirmaisiais įspūdžiais.

Antroji lentynos valymo auka būtų...

Kai kurie stalo žaidimai vadinami klasika. Milijonai jų kopijų parduota visame pasaulyje, jie yra įkvėpę tūkstančius kitų žaidimų kūrėjų ir užauginę ne vieną žaidėjų kartą... ir vis dėlto, yra neverti vietos, kurią užima žaidimų lentynoje. Vienas iš tokių – žaidimas iš „M“ raidės. Atspėkite, koks būtų antrasis stalo žaidimas, kuris keliautų į šiukšlių dėžę, jei kada prisiruoščiau valyti savo kolekciją?

Jį galima rasti daugelyje prekybos centrų, su lietuviškomis taisyklėmis. Jis žaviai išleistas - aukšta pagaminimo kokybė ir galybė smulkių karingų komponentų. Netgi šio žaidimo ir pagrindinė mintis skamba gana patraukliai – kas gali būti įdomiau nei užvaldyti pasaulį? Tačiau nuo to pats žaidimas netampa geresnis.

Iš Edinburgo į Konstantinopolį per Vilnių – žaidžiame „Ticket to Ride: Europe“

Ne itin mėgstu traukinius. Greičiausiai dėl vaikystės prisiminimų apie valandų valandas trukusias keliones geležinkeliu per Lietuvą pajūrio link. Todėl kai bičiuliai prieš kelerius metus pasiūlė sužaisti „traukinukus“, pirmoji reakcija buvo... sakykime, saikingai skeptiška. Tačiau jau po pirmų kelių ėjimų įsitikinau, kaip smarkiai klydau. Dar po kurio laiko stalo žaidimas „Ticket to Ride: Europe“ papildė mūsų kolekciją ir išlieka viena dažniausiai žaidžiamų jos dalių. Atėjo metas atiduoti jai pagarbą ir pasidalinti mintimis, kodėl šis klasika tapęs žaidimas vertas tiek pradedančiųjų, tiek ir patyrusių žaidėjų dėmesio.

Birželio dažymai. Aš vs "Malifaux" 1:0

Trumputės vasaros atostogos prasidėjo pasiekimais: pagaliau pabaigiau dažyti savo "Malifaux" arkanistų gaują. Paskutiniai du jos papildymai - ginklininkai (a.k.a. gunsmiths). Rimtas vyrukas:

Kaip išsirinkti stalo žaidimą?

Užsukęs į parduotuvę, kurios lentynos mirga nuo spalvų ir pavadinimų, šį klausimą sau užduoda daugelis, įskaitant mane. Ne tik sau – esu sulaukęs bičiulių skambučių, prašančių padėti ir patarti. Pavyzdžiui, „Stoviu parduotuvėje, yra gerų akcijų, ką siūlytum įsigyti?“. Be abejo, malonu kartais pasijusti reikalingam, tik suprantu, kad ne visi ir ne visada turime kam paskambinti ir su kuo pasitarti. 

Kita vertus, ir žaidimais besidominčio draugo patarimas nebūtinai padeda – kai stalo žaidimų yra tiek daug ir tokių įvairių, tai, kas patinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Taigi, WTDO? Į ką verta atkreipti dėmesį, renkantis stalo žaidimą sau ar perkant jį dovanų?

Gegužės padažymai II

Paskutiniosios gegužės dienos miniatiūrų dažymo požiūriu buvo gana produktyvios. Užbaigiau dar tris "Malifaux" karius ir dalinuosi nuotraukomis.

Pirmasis modelis - samdinys snaiperis Hansas, kurį įsigijau per viešnagę Barselonoje. Tvarkingas modelis, puikiai perteikiantis personažo esmę ir charakterį. Buvo smagu tiek rinkti, tiek dažyti.

Miniatiūrų žaidimų taktika – 5 dalykai, kuriuos būtina žinoti visų miniatiūrinių armijų generolams

Prieš porą savaičių su bičiuliu žaidėme draugišką „Infinity“ partiją. „Draugiška“ – čia tik skambus pavadinimas. Gavau malkų taip, kad skiedros lėkė. Jei gerai pamenu (tai nėra lengva, nes pasąmonė blokuoja skausmingus prisiminimus), mano šauniosios PanOkeanijos riterių pajėgos nesugebėjo nukauti nė vieno reikšmingesnio priešininko kovotojo anei atlikti jokio kito prasmingo veiksmo, už kurį būčiau gavęs nors vieną pergalės tašką.

Dėl visko pirmiausiai kaltinu kauliukus – juos ir vėl kilo noras sviesti pro langą, tik kad „Rikio“ klubas įsikūręs rūsyje be langų. Bet tokios partijos kaip niekas kitas skatina susimąstyti apie taktiką ir dalykus, kurie būtini pergalei pasiekti. Šiek tiek palankstęs pirštus ir pagalvojęs, suskaičiavau jų penkis.

Kariniai žaidimai: svarbu matyti gerokai daugiau nei vien stalą,
dekoracijas ir figūrėles.

Pasihobinėjimas Barselonoje

Praėjusios savaitės pabaigoje su kolegomis viešėjome viename gražiausių Ispanijos miestų. Nors keliaujant man paprastai visuomet įdomiau kitų šalių gamta ir kraštovaizdis, o ne miestai, Barselona pasirodė esanti išimtis. Tai tikrai nepaprasto grožio, savitas ir svetingas didmiestis, į kurį norėsiu sugrįžti dar ne kartą. Bet kelionės į Barseloną laukiau ne tik dėl progos apžiūrėti Sagrada Familia katedrą ar kitas įžymybes - žinojau, kad mieste yra bent keli hobby shopai, iš kurių bent viename reikėtų apsilankyti.

Besvarstydamas ir benaršydamas adresų bei maršrutų mobiliajame internete, sulaukiau džiugaus kolegos skambučio: "Baly, mes tai radome!" Taigi neilgai trukus jau stovėjau prie viename iš centrinėje miesto dalyje įsikūrusio hobio centro ir parduotuvės.

Gegužės padažymai

Po ilgesnio laiko vėl paėmiau į rankas teptuką. Kelių vakarų rezultatas - nudažyti du "Infinity" riteriai hospitalieriai (juos pastarojo meto žaidimuose gana dažnai naudoju) ir porelė iš "Malifaux" - du Desperate Mercanaries. Dalinuosi darbo rezultatais.

Pirmuoju samdiniu likau visai patenkintas - tik dar mąstau
padirbėti ties miniatiūros veidu

Konvento "Salute 2015" atgarsiai

Praėjusį šeštadienį Londone vyko didžiausias Jungtinėje Karalystėje kariniams miniatiūrų žaidimams skirtas konventas "Salute 2015". Ne, aš ten nenuvykau :) Bet bičiuliai Kostas ir Gediminas iš "DeepCutStudio" apsilankė konvente ir mielai sutiko pasidalinti nuotraukomis ir įspūdžiais. Trumpai tariant  - tai renginys, kurį turėtų aplankyti bet kuris wargeimeris.

Žaidžiame "Warmachine" - pirmieji įspūdžiai

Anąsyk rašiau, kad apsilankius karinio miniatiūrų žaidimo "Warmachine/Hordes" turnyre kilo noras artimiau susipažinti su šiuo reikalu. Ką gi, proga tai padaryti pasitaikė anksčiau nei tikėjausi. Šią savaitę užsukęs į klubą kažkokiu mįslingu būdu buvau pristatytas prie demonstracinės šio žaidimo lentos. Nespėjus nė susivokti, kas vyksta, prasidėjo didelių, piktų ir rūkstančių garinių robotų tarpusavio daužynės - žaidėme "Warmachine".

Akimirkos iš „Warmachine / Hordes" turnyro

Savaitgalį stalo žaidimų ir hobio centre "Rikis" vyko miniatiūrų žaidimo "Warmachine / Hordes" turnyras. Galingi magai, valdantys milžiniškus garinius konstruktus ir klaikius monstrus, puikios miniatiūros, įtemptas veiksmas - visai suprantu, kodėl "Warmachine / Hordes" šiuo metu yra vienas populiariausių tokio pobūdžio žaidimų pasaulyje. Populiarus jis ir Lietuvoje.

Užprogramuotas pergalei – žaidžiame „RoboRally“

Kai kurių mano kolekcijos žaidimų populiarumą išduoda dėžė: kuo labiau ji sudriskusi, tuo, tikėtina, žaidimas daugiau naudojamas. „RoboRally“ dėžė nušniota labiausiai. Galima zirzti, atseit prasta kokybė, arba tiesiog pripažinti, kad tai - vienas smagesnių stalo žaidimų, kuriuos yra tekę išbandyti.

Ši klasika tapusi pramoga, pasirodžiusi dar 1994 m., žaidėjus perkelia į keistą, gerokai kuoktelėjusį ir labai pavojingą fabriką, kuriame lenktyniauja robotukai. Žaidėjas valdo vieną iš jų. Tikslas – pirmam įveikti lenktynių maršrutą ir iškovoti pergalę. Aha, taip paprastai. Tik kad maršrutas driekiasi pro lazerius, judančius konvejerius, presus, bedugnes ir kitokias kliūtis. O kur dar kiti robotukai, besistengiantys nustumti varžovus nuo kelio į pergalę ar bent jau pakutenti jiems nugaras savo ginklais?

Drumsčiant vandenis povandeniniame mieste – žaidžiame „Abyss“

Šis stalo žaidimas mano dėmesį patraukė praėjusią vasarą, kai buvo plačiai išmojuotas didžiausiame geekų metų renginyje „GenCon“. Ir patraukė ne kuo kitu, kaip nuostabiomis iliustracijomis. Perskaitęs kelias apžvalgas pamaniau, kad ir pats žaidimas turėtų būti visai neblogas, taigi išvydęs jį parduotuvės lentynoje, tučtuojau įsigijau. Sužaidėme keletą „Abyss“ partijų, tad atėjo metas pasidalinti įspūdžiais.

Dviem-keturiems žaidėjams skirtas „Abyss“ nukelia į povandenę karalystę, kurioje dėl įtakos ir karalystės sosto varžosi... na, turbūt tuos padarus reikėtų vadinti vandeniais. Žaidėjai įsikūnija į karalystės kilmingųjų vaidmenį ir samdydami sąjungininkus bei povandeninio pasaulio lordus telkia galią, siekdami užimti sostą ir tapti naujaisiais Bedugnės karaliais.

Ugnimi ir kamufliažu: „Infinity“ mūšio apžvalga

Suprantu, kad darausi senas bambeklis, nes įvairias naujoves priimu nebe taip entuziastingai, kaip dar prieš kelerius metus. Taigi, kai pasirodė atnaujinta, trečioji mano mėgstamiausio miniatiūrų žaidimo „Infinity“ taisyklių versija, kurį laiką nesiryžau atnaujinimų išbandyti, stenėdamas „vaje, kiek daug ten visko pasikeitė, net nežinau, nuo ko pradėti gilintis". Bet hobio centras „Rikis" pasirūpino, kad nesnaustume, ir surengė „Infinity“ kampaniją jau pagal naujausią taisyklių versiją. Tad šią savaitę mano riteriai surėmė ginklus su priešininku pirmajame kampanijos mūšyje. Ir ką gi - pažintimi su trečiuoju taisyklių leidimu likau labai patenkintas, nors pats mūšis klostėsi toli gražu ne taip sklandžiai, kaip būčiau norėjęs. Taigi dalinuosi įspūdžiais ir akimirkomis iš šios dvikovos.

Kosminė vabalų medžioklė: „Firestorm Armada“ mūšio apžvalga

Grįžtame į kosmosą: praėjusią savaitę vieną vakarą skyrėme kosminių kautynių miniatiūrų žaidimui „Firestorm Armada“. Šįsyk mano Žemės aljanso patrulinis laivynas susidūrė su ypatingu priešininku - kosminių voragyvių rase Relthoza. Dalijamės akimirkomis ir įspūdžiais iš šios kovos.

Kadangi „Firestorm Armada“ Lietuvoje vis dar žengia pirmuosius žingsnius, kol kas žaidžiame nedidelės apimties mūšius. Ir šįsyk kiekvieno laivyno vertė nesiekė 600 taškų, turint omenyje, kad vidutinio dydžio mūšiai vyksta susidūrus apie 1000 taškų vertės laivynams. Nepaisant to, ir ši kova vyko įdomiai bei permainingai, po jos abi pusės turėjo, apie ką pagalvoti.

Laivynai rikiuojasi mūšiui. Žemiečių linijinis laivas ir kreiseriai
(apačioje) rengiasi atremti voragyvių patrulinio laivyno ataką. 

„GameJam 2015“ – kaip mes kūrėme stalo žaidimą

Kad pernelyg neapkerpėčiau, stengiuosi vadovautis priesaku: jei sužinai apie dalyką, kuris nuoširdžiai sudomina, ir, kad jį išbandytum, nereikia važiuoti šimtų kilometrų ir mokėti šimtų eurų, tai užsuk bent pasižiūrėti. Taip kartais atsiduriu įdomiuose... arba keistuose... arba keistuose ir įdomiuose renginiuose. Su tokia pat nuostata praėjusį savaitgalį apsilankiau „LT GameJam 2015" Vilniuje. Sakau sau – domiesi žaidimais, tai pasidomėk ir jų kūrėjų bendruomene.

Apie prasmingą gyvenimą kaimelyje, arba žaidžiame „Village“

Gimsti, augi ir gyveni mažame viduramžių miestelyje. Dirbi kažką labai prasmingo, pavyzdžiui, gamini plūgus arba vežimus, augini javus. Galbūt išbandai savo apsukrumą prekiaudamas, sąžiningumą – sukiodamasis miestelio taryboje, pašaukimą – bažnyčioje. O gal išvyksti paklajoti po pasaulį ir pasižiūrėti kaip (greičiausiai labai panašiai) gyvena žmonės svetur. Bet galiausiai tavęs, kaip ir visų kitų, laukia tas pat likimas – šešios pėdos po žeme. Jei gyvenime sekėsi, buvai doras ir darbštus bendruomenės narys, apie tave primins įrašas miestelio kronikose. Jei ne – liks tik bevardis kapas. 

Hmmm, kai skaitau šias eilutes, viskas skamba gana nykiai. Bet stalo žaidimas „Village“ toli gražu nėra nykus, netgi priešingai. Juk ne veltui šis kūrinys yra pelnęs tokį platų pripažinimą, taip pat prestižinį „Spiel des Jahres“ apdovanojimą „Kennerspiel“ (žinovams skirtų žaidimų kategorijoje) 2012 m. Gerai, pabandykime iš naujo.