Apskritai, ilgai svarsčiau, ar noriu pradėti dar vieno žaidimo miniatiūrų kolekciją, juolab - šito žaidimo. Nors kompanijos "Privateer Press" leidžiami modeliai atrodo išties įspūdingi, o mintis leistis į steampunk žanro batalijas, kurių epicentre - galingi gariniai konstruktai ir juos valdantys karmagiai atrodo labai patraukliai, bet fantastinis "Warmachine" pasaulis toks platus ir čia tiek daug visko, kad pradėjęs pažintį su juo jaučiausi kaip pradėjęs kopti į aukštą kalną. Taisyklės - tai tik nedidelis iššūkis, jų šiame žaidime palyginti nėra tiek ir daug. Gerokai labiau glumina kovojančių frakcijų ir dalinių gausa, galimų strategijų ir taktikos įvairovė, būtinybė gerai pažinti ne tik savo pasirinktus dalinius, bet ir galimus varžovus. Žodžiu, viskas vėl iš naujo.
Bet šiek tiek pasvarstęs ryžausi bent jau pradėti, o kaip ten bus toliau - matysime. Rinkdamasis, kurią armiją kolekcionuoti, apsistojau ties "Warmachine" pasaulio "geriečiais", jei taip galima pavadinti, - Cygnaro karalyste. Ir, kaip prideda, pradėjau nuo startinio rinkinio.
Miniatiūros pas mane atkeliavo supakuotos į dailią dėžutę |
Šiek tiek išgąsdino šis užrašas ant dėžės. |
bet ją atidaręs radau visą medžiagą, svarbiausia - dalinių korteles, tiek vokiečių, tiek anglų kalbomis |
Ir kitų gal ir ne itin reikalingų, bet malonių dalykėlių, kurie pirkiniui suteikia papildomos vertės |
Miniatiūros pagamintos iš kieto plastiko. Jų detalumu likau gana patenkintas, tačiau pagaminimas, sakyčiau, gana vidutiniškas. Ant kai kurių dalių buvo likusios gana grubios liejimo linijos, kurias teko nemažai lyginti dilde. Net ir apdirbęs miniatiūras, vėliau, dažydamas, pastebėjau dar kelias linijas, kurias praleidau iš akių. Modeliuotojai žino, kaip tai suerzina - ypač, kai miniatiūra jau padengta vienu keliais dažų sluoksniais.
Nors kiekvieną miniatiūra sudarė nemaža krūvelė detalių, modelių surinkimas nebuvo labai sudėtingas. Dalys puikiai dera tarpusavyje. Kadangi modeliai lengvi, plastikiniai, o ne metaliniai, buvo galima apsieiti ir be papildomų tvirtinimo priemonių - įgręžimo ir dalių sujungimo viela.
Mažiausias pagal dydį, bet svarbiausias žaidimo prasme grupės vadas Strykeris ruošiasi būti suklijuotas |
Sunkusis konstruktas Ironclad sudarytas iš gerokai daugiau detalių |
Kito roboto, Lancerio, modelis nuliūdino dėl kreivos ieties. Nesumojau, kaip šį plastiko strypelį ištiesinti jo nesulaužant, tad palikau taip. |
Labiausiai pasukti galvą teko renkant šaulį Charger. Čia pagalvojau, kad surinkimo instrukcijos būtų pravertusios - deja, dėžutėje jos nepridedamos. |
Po poros valandų darbo kovos grupė buvo suklijuota. O vėliau - nugruntuota ir paruošta dažymui.
Modeliai surinkti, jų bazės "papuoštos" žvyro ir smėlio mišiniu. |
Pirmasis dažų sluoksnis - tamsus gruntas. |
O toliau - valandos darbo teptukais. Neskaičiavau, kiek laiko prireikė nudažyti visus keturis modelius, bet dažyti šias miniatiūras patiko, tad procesas neprailgo. Mano nuomone, žaidimo kūrėjų siūloma šios frakcijos spalvų schema, aukso ir mėlynos deriniai, atrodo estetiškai patraukliai. Todėl jos ir laikiausi. Ir štai - rezultatas.
Karmagis Coleman Stryker |
Sunkusis konstruktas Ironclad. |
Lanceris. Jo indėniškas vardas - Kreivoji Ietis. |
Ir šiek tiek šaunamosios galios - Chargeris. |
Ir dar viena šeimyninė nuotrauka. Modeliai tokie dideli, kad sunkiai telpa į kadrą :) |
Nors modelių nepavyko nudažyti taip, kaip tikėjausi, galiausiai rezultatu likau visai patenkintas. Kaip sako bendraminčiai, geriau vidutiniškai dažytos miniatiūros, negu visai nedažytos. Tad kol kas tiek - planuoju tolesnę kolekcijos plėtrą ir nekantrauju, kada šią grupelę galėsiu išrikiuoti žaidime.
Allez les bleus! Ne, pala, ne tas šūkis... Courage and Honor!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą