Kam, kodėl ir ar apskirtai verta išbandyti „Star Wars: Destiny“?

Jau minėjau, kad esu melagis. Pasirodo, esu dar ir veidmainis. Pastarajame tinklaraščio įraše stūmęs ant kompanijos „Fantasy Flight Games“ dėl lūkesčių nepateisinusio žaidimo, netrukus ramių ramiausiai leidausi į pažintį su dar vienu ne taip seniai pasirodžiusiu tos pačios kompanijos kūriniu. Kita vertus, gyvenimo išminties mokytojai moko, kad neturėtume leisti išankstinėms nuostatoms riboti mūsų pasaulėžiūros ir t.t. ir kažkaip panašiai. Taigi kai pasitaikė proga susipažinti su kolekcionuojamų kortų (ir kolekcionuojamų kauliukų!) žaidimu „Star Wars: Destiny“, tariau „kodėl gi ne“ ir atsidūriau prie stalo.

Pati baisiausia žaidimo „Arkham Horror: The Card Game“ paslaptis

Įsivaizduokite, ramiau sau gurkšnojate arbatą savo dvare ir plepate su jus aplankiusiu bičiuliu: tokiu pat kaip jūs, visiškai normaliu antgamtinių reiškinių tyrinėtoju, kuris laisvalaikiu dar dirba detektyvu policijoje. Staiga jūsų dėmesį patraukia keisti garsai iš rūsio. Susižvalgote su svečiu ir leidžiatės žiūrėti, kas čia triukšmauja. Į vieną ranką pasiimate didinamąjį stiklą. Į kitą – laimingą triušio letenėlę. Jūsų bičiulis iš vienos kišenės išsitraukia peilį, iš kitos – savo kolegą policininką. T.y. ne, tas policininkas tiesiog šiaip tuo metu pas jus užsuka. Žodžiu, nusileidžiate į rūsį ir... tai ką pamatote, akivaizdžiai liudija, kad turite gerokai rimtesnių iššūkių su parazitais nei žiurkės.

Griausmingasis sekmadienis: akimirkos iš „Warmachine/Hordes“ naujokų turnyro

Ko gero, turiu dar kartą turiu prisipažinti esąs bjaurus melagis. Ar bent jau geras užuomirša. Nes prašydamas organizatoriaus leisti man dalyvauti miniatiūrų žaidimo „Warmachine/Hordes“ turnyre „Steamroller“, skirtame šio žaidimo naujokams, nuoširdžiai saiksčiausi anksčiau nedalyvavęs tokio formato turnyruose, o tai man esą leidžia oficialiai šiuo požiūriu vadintis „naujoku“. Ir tik stojęs prie stalo bei pradėjęs kautynes suvokiau, kad kažką tokio esu daręs anksčiau. Bet apie viską iš eilės.