Stalo žaidimas „XCOM“: ar buvo verta laukti?

Klasikinę šio kompiuterinio žaidimo versiją puikiai atsimenu dar iš mokyklos laikų – kartu su kompiuterį namuose turėjusiu klasioku valandų valandas praleidome statydami slaptas bazes ir vesdami elitinius karius į mūšį su ateiviais. Todėl kai prieš kelerius metus „X-COM“ frančizė kompiuteryje buvo prikelta naujam gyvenimui, tryniau rankomis iš džiaugsmo. Ir nenusivyliau – tiesą sakant, naujoji žaidimo versija buvo taip užkabinusi, kad ją su malonumu perėjau bent kokius tris kartus. Žinant tai, kažin ar reikia stebėtis, kad kompanijai „Fantasy Flight Games“ paskelbus apie planus išleisti stalinę versiją, „XCOM“ man buvo tapęs vienu laukiamiausių stalo žaidimų.

Ir štai pasitaikė proga jį išbandyti. Ar buvo verta laukti? Dalinuosi pirmaisiais įspūdžiais.

Antroji lentynos valymo auka būtų...

Kai kurie stalo žaidimai vadinami klasika. Milijonai jų kopijų parduota visame pasaulyje, jie yra įkvėpę tūkstančius kitų žaidimų kūrėjų ir užauginę ne vieną žaidėjų kartą... ir vis dėlto, yra neverti vietos, kurią užima žaidimų lentynoje. Vienas iš tokių – žaidimas iš „M“ raidės. Atspėkite, koks būtų antrasis stalo žaidimas, kuris keliautų į šiukšlių dėžę, jei kada prisiruoščiau valyti savo kolekciją?

Jį galima rasti daugelyje prekybos centrų, su lietuviškomis taisyklėmis. Jis žaviai išleistas - aukšta pagaminimo kokybė ir galybė smulkių karingų komponentų. Netgi šio žaidimo ir pagrindinė mintis skamba gana patraukliai – kas gali būti įdomiau nei užvaldyti pasaulį? Tačiau nuo to pats žaidimas netampa geresnis.