Akimirkos iš „Flames of War“ turnyro Vilniuje

Dėmesio! Prieš skaitant toliau, būtina įsijungti tinkamą muziką. Aš pats renkuosi šį karinį Jungtinės Karalystės maršą, nors, žvelgiant į turnyrinę lentelę, ko gero, garsiausiai turėtų skambėti šiek tiek kita daina. Yra ir tinkamas kūrinys žaidusiems už TSRS...

Taigi šeštadienį Vilniuje dundėjo tankai ir griaudėjo pabūklai... tiksliau, tratėjo ridenami kauliukai ir buvo garsiai šūkaujama – vyko karinio miniatiūrų žaidimo „Flames of War“ turnyras. Puikiai praleistas laikas bendraminčių kompanijoje ir patirtas azartas reikalauja pasidalinti turnyro akimirkomis su visais – ką ir darau šiuo įrašu.

Ruošiami stalai - netrukus čia užvirs kovos

Renginyje vyravo sportiška ir draugiška atmosfera, o ir tinkamai parinkta vieta (baras „Būsi trečias“) padėjo tą atmosferą dar labiau sušildyti J Turnyrą sudarė trys mūšiai – pagal taisykles visus juos reikėjo žaisti su tos pačios sudėties pajėgomis, t.y. buvo leidžiama turėti vieną vienintelį armijos sąrašą. Tai sukėlė tam tikrų taktinių iššūkių, nes visi trys turnyro mūšiai vyko pagal labai skirtingus scenarijus, o kur dar skirtingi priešininkai... Bet tuo pačiu ir skatino pagalvoti apie armijos balansą ir pajėgas, kurios būtų pasirengusios viskam.

Šiam turnyrui pasirinkau airių gvardiečių pėstininkų kuopą. Nors Lietuvoje ant „Flames of War“ žaidimo stalų dažniausiai grumiasi tankų pajėgos, ir mano vargšai tomiai ne kartą buvo tiesiog suvažinėti, labai norėjau suteikti jiems dar vieną šansą. Kad būtume pasirengę viskam, stengiausi susidėlioti subalansuotą armijos sąrašą – du būrius pėstininkų lydi du būriai tankų, o paramą suteikia mortyros, aviacija ir prieštankinių pabūklų baterija. Šįkart tokia sudėtis visai neblogai pasiteisino, nors armijos sąrašą kitąsyk tikrai reiks kiek pakeisti.

Pasirengimas pirmajai kovai. Mano pėstininkai įsitvirtina aplink
strateginę poziciją.

Mortyros ruošiasi paleisti dūmų uždangas

Burtai lėmė, jog pirmąjį mūšį teko žaisti prieš tą pačią Jungtinę Karalystę – žvalgybinį britų tankų eskadroną. Partija truko labai trumpai – vienas sėkmingas bombarduojančios priešininko artilerijos šūvis pamušė mano tanką, kuriame buvo įsitaisęs būrio vadas. Netekęs vado, būrys sustojo ir nespėjo privažiuoti prie strateginio taško, kurį greitu manevru užėmė priešininkas ir laimėjo žaidimą. Reikia pasakyti, kad per trejus metus, kiek žaidžiu „Flames of War“ už britus, galėčiau ant rankos pirštų suskaičiuoti tuos kartus, kai karališkajai artilerijai apskritai pavyksta nukauti tanką. O čia – pykšt, ir nėra vado. Ką gi, kare kaip kare, visko pasitaiko.

Rūksta mano būrio vado tankas.
Kad galėtų apginti poziciją, būriui pritrūko pusės colio....

Nors ir teko pripažinti pralaimėjimą, kitame flange puikiai pasidarbavo mano prieštankinių pabūklų baterija, sunaikinusi visą priešininko tankų būrį. Šiuos nedidelius prieštankinius pabūklus naudojau pirmą kartą ir likau jais sužavėtas – net ir nepasižyminčios didele pramušamąja galia, dėl savo tinkamai pastatytos šios patrankėlės dėl savo greitošaudos ne vieną priešininką privertė skaudžiai raukytis... 

Su kolega sutarę, kad šis mūšis tebuvo draugiškos džentelmenų pratybos, ėmėme ruoštis kitai partijai. Šįkart man teko gintis nuo TSRS tankų kuopos antpuolio. Pagal mūšio scenarijų, mano pozicijas gina tik nedidelė armijos dalis. Dauguma būrių – rezerve, ir pasieks kovos lauką (jei pasiseks) maždaug nuo antrosios mūšio pusės. Tuo tarpu priešininkas į ataką meta viską, ką turi!

Būrys pėstininkų ir "šermanų" ruošiasi
atremti sovietų antplūdį

Ir vis dėlto, šįkart sėkmė lydėjo airių gvardiečius. Taiklus aviacijos antskrydis, sunaikinęs priešininko tankų būrio vadą (atsigriebiau už „šaltą dušą“ pirmajame žaidime) padėjo pristabdyti priešininko ataką silpniau ginamame flange. Herojiška mano pėstininkų gynyba prieš juos šturmuojančius sunkiasvorius rusų tankus ir, žinoma, laiku iš pasalos išlindę prieštankiniai pabūklai nutraukė priešininko ataką. Kai galiausiai atvyko mano armijos pastiprinimas (kur užtrukote, džentelmenai, gal gėrėte arbatėlę?), jam beliko, kaip sakoma, pabaigti kuopti kiemą. Pergalė maksimalia persvara!

Trobelę tolumoje gina britų prieštankinė baterija.
Prižadu šių pabūklų modelius dažyti plačiai šypsodamasis.

Tik trečią turnyro partiją galima vadinti išties „istoriška“ – pagaliau prieš mane stojo vokiečių pajėgos. Pagal scenarijų, mano pozicijas gali ginti tik pėstininkai, o tankai ir kiti motorizuoti daliniai ir vėl atvyksta kaip pastiprinimas mūšio eigoje. Kai pamačiau prieš mano tomius išsirikiavusias vokiečių „panteras“ ir „tigrus“, pagalvojau, kad ši partija truks neilgai. Iš tiesų, be tankų paramos, pėstininkai ilgai neišlaikė vokiečių karo mašinų šturmo. Aviacija šįsyk neatliko nė vieno sėkmingo antskrydžio, ir tik iš pasalų ataką surengę prieštankiniai pabūklai sugebėjo skaudžiau įgnybti hitlerininkams, pamušdami kelis jų tankus. Kai į mūšio lauką pagaliau atskubėjo mano „šermanai“, mūšio baigtis jau buvo aiški – britų pozicijose šeimininkavo vermachtas.

Vaidas iš gvardiečių pozicijos - liūdnas. Atidardančią vokiečių "plieno bangą"
bandys stabdyti keli pėstininkai...

Nepaisant kelių „pražiopsotų“ taisyklių, kurios galėjo lemti kiek kitokius visų trijų mūšių rezultatus, likau patenkintas tiek savo pasirodymu, tiek bendrai visu renginiu. Šešta vieta iš dešimties, manau, yra visai neblogai. Ketinu ir toliau eksperimentuoti su gvardiečiais ir kitą kartą tikiuosi būti pasirengęs viskam.

Abi aukščiausias vietas turnyre užėmė už vokiečių pajėgas žaidę kolegos, o štai sovietai liko lentelės apačioje. Manau, „Flames of War“ žaidimo bendruomenei toliau plečiantis, žaidėjams įgyjant patirties ir tobulėjant, ir vermachto pajėgų dominavimui turnyruose ateis galas J

Rugiai šiemet derės prastai...

Vermachto tankų už kampų tyko sovietai

Modeliavimas: išpakuojame „Plastic Soldier Company“ Čerčilio tankus

Pradėję pažintį su kariniais miniatiūrų žaidimais, kviečiame iš arčiau žvilgtelėti į svarbią šio hobio dalį – modeliavimą. Išpakuojame ir surenkame Jungtinės Karalystės gamintojų „Plastic Soldier Company“ Antrojo pasaulinio karo britų Čerčilio tankų modelius.

Didelis, sunkus, negražus - toks ir turi būti tikras tankas!

Pradėkime nuo trumpos istorijos. Čerčiliai buvo sunkieji Britų kariuomenės pėstininkų tankai, naudoti Antrajame pasauliniame kare. Tanko pavadinimas siejamas tiek su garsiuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir gynybos ministru seru Vinstonu Čerčiliu, tiek su jo protėviu, Marlborough kunigaikščiu Džonu Čerčiliu. Nuo 1941 iki 1945 m. buvo pagaminta daugiau kaip 7,3 tūkst. Čerčilio tankų, kovojusių Prancūzijoje ir Vakarų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Italijoje. Dalis šių tankų buvo perduoti SSRS ir kariavo Rytų fronte. Lėto, sunkiai šarvuoto tanko paskirtis – talkinti pėstininkams ir remti juos puolimo metu.

Siuntinys atkeliavo greitai

„Plastic Soldier Company“ gaminami 15 milimetrų skalės plastikiniai modeliai puikiai tinka Antrojo pasaulinio karo miniatiūrų žaidimui „Flames of War“ ir yra pigesnė alternatyva nei šio žaidimo kūrėjų „Battlefront“ modeliai. Palyginkime kainas – „Battlefront“ dėžutė su trimis Čerčilio tankais kainuoja 22 svarus (88 Lt), tuo tarpu iš „Plastic Soldier“ už netgi mažesesnę kainą (19,5 svaro) gauname penkis tankus. Modelius pirkau internetu, pristatymas kainavo dar apie porą svarų, o siuntiniui mane pasiekti neužtruko nė savaitės.

Dėžutės viduje - detalės penkiems tankams surinkti.

Dėžutėje randame visas dalis, reikalingas penkiems Čerčilio tankams surinkti bei instrukciją. Iš pateikiamų detalių galima suklijuoti net penkių skirtingų tipų čerčilius – III, IV, VI ir V modelio tankus, taip pat AVRE (Armoured Vehicle Royal Engineers) – karo inžinierių tanko versiją. Iki tobulybės trūksta visai nedaug – galingojo VII Čerčilio modelio varianto, tačiau negali gi tikėtis visko...

Kiekvieną tanką sudaro 24 arba 25 detalės, kurias pirmiausiai reikia atsargiai nukirpti nuo liejimo formos. Taigi modeliuojant pravers žnypliukės. Taip pat reikės ir smulkių dildžių po kirpimo liekantiems atsikišimams nušlifuoti.

Kompanijos „Battlefront“ gaminami čerčiliai sudaryti iš 7-8 dalių, todėl juos galima surinkti greičiau. Kita vertus, maloniai nustebimo „Plastic Soldier Company“ liejinių kokybė – detales užteko minimaliai apdildinti, kai tuo tarpu prie metalinių „Battlefront“ modelių detalių, ypač tankų vikšrų, kartais tenka nemažai padirbėti dilde.

Instrukcija likau patenkintas

Detalės nukirptos nuo formos -
metas pradėti klijavimą

Modeliai pagaminti iš kieto plastiko, kuris, nors ir kiek lankstus, gali būti trapokas, ypač turint omenyje itin mažą detalių dydį. Bekerpant nuo formos vienas pabūklo vamzdis sulūžo – laimė, galėjau pasirinkti kitą komplekte pateikiamą alternatyvą.

Kartu su modeliais pateikiamos instrukcijos yra gana aiškios, ir ypatingų keblumų renkant tankus nekilo. Buvo tik šiek tiek neaišku, kaip turi atrodyti užpakalinė tanko dalis ir kam reikalingos visos tos papildomos detalės, tačiau žvilgsnis į internetą ir šiek tiek improvizacijos šį klausimą greitai išsprendė. Apskritai, „Plastic Soldier Company“ modelių detalumas paliko puikų įspūdį – smulkiomis detalėmis, kaip antai kėbule įmontuotas kulkosvaidis, šios bendrovės modeliai netgi pralenkiė „Battlefront“ analogą.

Tankams suklijuoti naudojau superklijus – su jais, renkant tokius smulkius ir iš daugybės detalių sudarytus modelius, reikia dirbti itin atsargiai, kad nesuliptų pirštai. Pažadėjau sau kitą kartą įsigyti specialius, plastikui skirtus klijus, bet ir su įprasta superklijų tūbele rezultatą pavyko pasiekti.

Kompanijos "Battlefront" tankų
bokšteliams naudoju magnetukus..

Vieną tanką surinkti užtrukau apie 15-20 minučių. Visos detalė puikiai susijungia tarpusavyje ir gerai laikosi. Pavyzdžiui, rinkdamas „Battlefront“ tankus visuomet naudoju magnetukus tanko bokšteliui ir kėbului sujungti. Žaidimo metu bokštelis turi sukiotis, bet neatsargiai kilnojant modelius, bokšteliai gali nukristi ir sulūžti. „Plastic Soldier Company“ čerčiliams tai negresia – bokštelis gana gerai įsitvirtina bei laikosi kėbule ir be jokių magnetų.

...PSC Čerčiliams magnetukai nebūtini

Taigi, po poros valandų darbo, galėjau džiaugtis rezultatu – būriu iš 15 mm skalės Čerčilio tankų. Likau patenkintas tiek jų kokybe, tiek detalumu. Vienintelis dalykas, kuriuo jie skiriasi nuo „Battlefront“ analogo – tai svoris. Paėmęs į rankas „originalų“ modelį, pagamintą iš metalo ir resino, jauti, kad laikai... na, solidų tanką. Tuo tarpu „Plastic Soldier Company“ modeliai – lengvučiai. Kita vertus, tai gali virsti ir privalumu, kai tenka transportuoti dideles modelių armijas.

Tankai surinkti ir beveik pasiruošę mūšiui - liko tik juos nudažyti

Kairėje - analogiškas "Battlefront" Čerčilis. Dydis - tas pats, svoris - didesnis,
bet detalumu didesnį įspūdį paliko "Plastic Soldier Company" tankas.
Degtukų dėžutė - kad lengviau įsivaizduotumėte miniatiūrų dydį :)

Apibendrinant, pirkiniu likau visiškai patenkintas: „Plastic Soldier Company“ Čerčilių modeliai yra puikus kainos ir kokybės derinys. O modelius nudažius, ant žaidimo stalo visi jie atrodys vienodai gerai. Rodos, metas imtis dažų ir teptukų...

Antrasis pasaulinis ant jūsų stalo - „Flames of War“

Ar žiūrėdami „Gelbstint eilinį Rajaną“ kada svajojote atsidurti 1944 m. birželio 6-osios Normandijos paplūdimiuose? Jei taip, tada, su visa derama pagarba, tikriausiai jums – ne visi namie. Tačiau jeigu domitės Antrojo pasaulinio karo istorija ar kartkartėmis mėgstate pasvarstyti „o kaip gi atrodytų pasaulis, jei būtų laimėjusi kita pusė“, galų gale, jeigu mėgstate rimtus išbandymus savo taktiniams gebėjimams, siūlome susipažinti su kariniu miniatiūrų žaidimu „Flames of War“.

Naujosios Zelandijos kompanijos „Battlefront“ leidžiamas žaidimas perkelia į žymiausius Antrojo pasaulinio karo kautynių teatrus: nuo hitlerininkų invazijos į Lenkiją ar Stalingrado šturmo iki Šiaurės Afrikos dykumų, „Atlanto sienos“ šturmo ir žygio link Berlyno. Mūšiai atkartojami tiesiai ant jūsų stalo, tik šįkart generolai – jūs patys.

„Flames of War“ yra miniatiūrų žaidimas. Tai reiškia, kad čia nerasite įprastos žaidimo lentos. Kiekvienam mūšiui stalas paruošiamas specialiai, ant jo išdėliojant miniatiūrinius pastatų maketus, miškus, kelius, upes ir kalvas. Kovojančius dalinius žaidime vaizduoja pėstininkų, pabūklų, tankų ir kitokios technikos modeliai.

Mano britų kariuomenės Šermano tankai rieda per kaimelį.

Būtent jie ir yra varomoji bet kurio miniatiūrų žaidimo ašis: pasirinkęs jį dominančią kariaujančią pusę, žaidėjas kolekcionuoja jos pajėgas vaizduojančias miniatiūras. Neužtenka modelius įsigyti, juos dar reikia surinkti ir (pageidautina, bet neprivaloma) nudažyti. Tai miniatiūrų žaidimams suteikia ypatingą žavesį, nes jie įtraukia kaip atskiras hobis. Netgi yra žaidėjų, kuriems modelių kolekcionavimas ir dažymas ‒ gerokai įdomesnis ir svarbesnis nei pats žaidimas. Artimiausiu metu plačiau pasigilinsime į miniatiūrų karo žaidimų specifiką, tuo tarpu puikų straipsnį apie tai galite rasti portale Wargames.lt.

„Flames of War“ modeliai gaminami iš metalo, plastiko bei specialios dervos, vadinamos resinu. Modeliai yra 15 mm (1/100) skalės – tai reiškia, kad vidutinio ūgio žmogų žaidime vaizduoja vos 15 mm aukščio figūrėlė. Atitinkamo dydžio ir karinė technika.

Ir modeliai, ir žaidimo salas kartais gali virsti tikru meno kūriniu.
Nuotrauka iš http://www.adepticon.org/?p=1251

Kiekvieno mūšyje dalyvaujantis modelis ‒ tankas, pabūklas ar pėstininkų grupė, ‒ turi savo charakteristikas, apibūdinančias dalinio judėjimo greitį, kovines savybes, moralę. Dar daugiau gelmės perteikiant Antrajame pasauliniame kare kovojusių pajėgų skirtumus suteikia specialios taisyklės. Pavyzdžiui, vokiečių pajėgos pasižymi savybe, leidžiančia daliniui papildomai pajudėti ėjimo gale ir priartėti prie priešininko ar pasislėpti priedangoje. Tuo tarpu britai, be kita ko, pasižymi stipresne artilerija, o jų tankai turi pranašumą šaudydami dideliais atstumais.

Kaip ir daugelyje kitų miniatiūrų žaidimų, „Flames of War“ kiekvienas dalinys yra įkainojamas taškais. Ruošdamiesi mūšiui žaidėjai susitaria tarpusavyje, kokio dydžio, skaičiuojant taškais, kariuomenės dalyvaus mūšyje. Tada kiekvienas žaidėjas sudaro savo kariuomenės sąrašą. Žaidimas prasideda dar ruošiantis mūšiui, nes „generolui“ tenka spręsti – ar už tą pačią sumą pasiimti mažiau, bet stipresnių padalinių, ar daugiau, bet silpnesnių.

Rikiuojame pabūklus mūšiui

Kaip ir tikrame kare, čia labai svarbu žinoti savo priešininką, jam prieinamas pajėgas ir mūšio stilių – tinkamai nuspėjus, ko tikėtis iš priešininko, ir atitinkamai pasirinkus savo pajėgas, galima įgyti nemažą pranašumą. Armijos sąrašą lems ir mūšio scenarijus – ar, pavyzdžiui, jums teks šturmuoti priešininko pozicijas, ar įsikasus pačiam ginti strategiškai svarbų tašką.

„Flames of War“ atkartoja mūšius tarp kuopų (maždaug 80 -250 karių). Smulkiausi žaidimo elementai vaizduoja pėstininkų grupę (3-5 modeliai ant vieno stovelio), pabūklą su įgula ar transporto priemonę (tanką, šarvuotį ir pan.). Šie elementai organizuojami į būrius. Atsižvelgiant į pasirinktą mūšio dydį taškais, kiekvienoje pusėje kovoja nuo 2-3 iki keliolikos būrių. O didesnėse batalijose gali kautis ir kelios kuopos. Tai lemia žaidimo trukmę – vienas mūšis gali užimti ir valandą-pusantros, ir visą dieną.

Pats žaidimo procesas paremtas „I GO – YOU GO“ principu, t.y. iš pradžių viena pusė atlieka visus veiksmus su savo armija, tada ėjimas perleidžiamas priešininkui. Tai reiškia, jog priešininko ėjimu daugiausiai galėsite tik stebėti, kaip jis juda ir apšaudo jūsų pajėgas bei tikėtis, kad jūsų eilei atėjus, galėsite atsilyginti tuo pačiu. Nors kai kuriuose žaidimuose tokia sistema kiek erzina, „Flames of War“ ji visai tinkama. Pats ėjimas sudėliotas gana logiškai – pirmiausiai armijos juda, tuomet šaudo, galiausiai veržiasi į artimą kovą ir šturmuoja priešininką. Be abejo, kaip ir visuose miniatiūrų karo žaidimuose, visa tai aprašančių taisyklių yra gana daug (taisyklių knyga yra bemaž 300 puslapių storio). Tačiau taisyklės gana greitai perprantamos ir pagrindinius žaidimo principus nesudėtinga įsisavinti.

Pėstininkų būrys

Kautynių rezultatas nusprendžiamas metant įprastus šešetainius kauliukus. Kiek reikės išmesti, kad, pavyzdžiui, pataikytumėte į priešininką, lems ne tik jo ir jūsų dalinių charakteristikos, bet ir mūšio lauko suteikiama priedanga. Todėl manevravimas – viena svarbiausių sėkmės prielaidų šiame žaidime. Sumaniai išnaudojant priedangą, apeinant priešininką iš flangų, efektyviai išnaudojant savo dalinių privalumus ir priešininkų trūkumus, galima pasiekti pergalę, net jei ir sėkmė nesišypsos viso žaidimo metu.

Žaidimas suskirstytas į tris Antrojo pasaulinio karo laikotarpius: ankstyvąjį (1939 – 1941 m.), vidurinįjį (1942 – 1943 m.) ir vėlyvąjį (1944 – 1945 m.). Laikotarpiai skiriasi naudojamomis pajėgomis ir modeliais, taigi, jei norėsite atkartoti „Blickrygą“, turėtumėte kolekcionuoti ankstyvojo laikotarpio armiją, o jei domitės vermachto ir Didžiosios Britanijos pajėgų mūšiais Šiaurės Afrikoje, jūsų pasirinkimas – vidurinysis laikotarpis. Kiekvieno laikotarpio kariuomenės ir kovų teatrai, drauge su specialiomis taisyklėmis ir armijų sąrašais, aprašomi atskirose gamintojo leidžiamose knygose. Lietuvoje šiuo metu daugiausiai žaidžiami vėlyvojo karo mūšiai.

Mano kariuomenė. Antrajame plane - nenudažyti modeliai. Laukia dar nemažai darbo...

Žaidimo privalumai. Kaip ir daugelis kitų miniatiūrų karo žaidimų, „Flames of War“ pasižymi vaizdingumu. Mūšio lauke judančios tankų kolonos ar pėstininkai atrodo išties įspūdingai, ypač jei armijos nudažytos. Modeliai aukštos kokybės ir juos surinkti dažnai būna vienas smagumas... nebent per vakarą turite susiklijuoti visą kuopą. Gana aiškiai išdėstytos taisyklės ir paprasta mechanika leidžia greitai įsisavinti svarbiausius principus ir visapusiškai įsitraukti į žaidimą.

Istoriniai žaidimai, tokie kaip „Flames of War“, skatina pasigilinti į karo istoriją, kas žaidimui suteikia edukacinės vertės. Daug įdomios ir vertingos informacijos interneto svetainėje pateikia patys leidėjai, o atskirus mūšius, regionus ar kampanijas apžvelgiančia žaidimui skirtos knygos, kurios dar geriau supažindina su kai kuriais karo istorijos momentais, mūšiuos dalyvavusiais daliniais. Nelaikau savęs Antrojo pasaulinio karo žinovu, bet, mano nuomone, „Flames of War“ neblogai perteikti kariaujančiųjų pusių išskirtinumai ir savybės, kas suteikia papildomo žavesio ir taktinės gelmės.

Artilerijos štabą vaizduojanti miniatiūra.

Trūkumai. Visų pirma – kaštai. Skirtingai nei įprastuose stalo žaidimuose, kur pakanka įsigyti vieną dėžę ir jau galite žaisti, miniatiūrų žaidimai susiję su kolekcionavimu, taigi ir išlaidomis. Žinoma, yra žaidėjų, kurie sėkmingai visą laiką žaidžia su ta pačia armija, sudaryta iš kelių modelių. Tačiau daugelis nori daugiau – išbandyti tuos ar anuos dalinius, turėti vieno ar kito modelio tankus, tad teks pakrapštyti piniginę. Net ir vakarų valstybėse gyvenantys žaidėjai neretai skundžiasi aukštomis kompanijos „Battlefront“ modelių kainomis, tačiau rinkoje yra pigesnių atitikmenų ‒ pvz., kompanijos „Plastic Soldier“ gaminami tos pačios skalės modeliai žymiai pigesni ir nenusileidžia detalumu.

Nors „Flames of War“ labai svarbus taktinis mąstymas, sėkmės faktorius čia taip pat labai reikšmingas. Vienas nevykęs kauliukų metimas kartais gali nulemti mūšio baigtį. Naujus žaidėjus gali atbaidyti ir stora taisyklių knyga, galybė niuansų (kuriuos reikia žinoti) bei papildomos medžiagos – specialių knygų, armijų sąrašų ‒ gausa. Bet čia jau, kaip sakoma, sveiki atvykę į miniatiūrų žaidimo pasaulį: daugelis sėkmingų projektų metams bėgant „apauga“ papildomais leidiniais, perleidimais (šiuo metu išleista trečioji „Flames of War“ taisyklių versija), „šaltinių knygomis“, paaiškinimais ir paaiškinimų paaiškinimais.

Bet, jeigu jau perskaitėte iki čia, jūs tikrai turėtumėte išbandyti šį žaidimą. „Flames of War“ yra aiškus, įdomus ir smagus bei puikiai tinka pirmajai pažinčiai su miniatiūrų žaidimų žanru. Be to, skeptikams visuomet galėsite atrėžti, kad jūsų hobis – tai gerokai daugiau nei kareivėlių dažymas ir stumdymas ant stalo. Dabar jūs – dar ir karo istorijos mėgėjas!..