Kam, kodėl ir ar apskirtai verta išbandyti „Star Wars: Destiny“?

Jau minėjau, kad esu melagis. Pasirodo, esu dar ir veidmainis. Pastarajame tinklaraščio įraše stūmęs ant kompanijos „Fantasy Flight Games“ dėl lūkesčių nepateisinusio žaidimo, netrukus ramių ramiausiai leidausi į pažintį su dar vienu ne taip seniai pasirodžiusiu tos pačios kompanijos kūriniu. Kita vertus, gyvenimo išminties mokytojai moko, kad neturėtume leisti išankstinėms nuostatoms riboti mūsų pasaulėžiūros ir t.t. ir kažkaip panašiai. Taigi kai pasitaikė proga susipažinti su kolekcionuojamų kortų (ir kolekcionuojamų kauliukų!) žaidimu „Star Wars: Destiny“, tariau „kodėl gi ne“ ir atsidūriau prie stalo.

Star Wars, Star Wars... Ką tik minėjome pirmojo šios sagos filmo pasirodymo 40-metį, ir su „Žvaigždžių karų“ visatos herojais užaugo ne viena fantastų karta. Tai viena geriausiai atpažįstamų, o tuo pačiu – ir labiausiai eksploatuojamų išgalvotų visatų. Kiekvienas šios kosminės operos filmas tampa didžiuliu įvykiu, paprastai gana didelio pasisekimo sulaukia ir stalo žaidimai „Star Wars“ tema. 

Tuo mielai naudojasi gamintojai – „Fantasy Flight Games“ svetainėje suskaičiuoju kokius 14 žaidimų, kurių veiksmas vyksta „Žvaigždžių karų“ visatoje. Štai kodėl kai kolegos iš „Rikio“ klubo ėmė kuždėtis apie „Destiny“, pirmoji mano reakcija buvo „Ne, tik ne dar vienas kolekcionuojamų kortų žaidimas. Ne, tik ne dar vienas žaidimas „Star Wars“ visatoje. Ne, tik ne dar vienas žaidimas „Star Wars“ visatoje, išleistas „Fantasy Flight Games“...

Tačiau į „Rikyje“ surengtą pažintinį turnyrėlį žaidimo naujokams užsukau – smalsumas paėmė viršų. Tad štai, kaip čia viskas su juo.

Turnyras sutraukė nedidelę, bet smagią žaidėjų kompaniją

„Star Wars: Destiny“ – taktinis, dviem žaidėjams skirtas kortų žaidimas, kuriuo vaizduojamos kautynės tarp „Žvaigždžių karų“ personažų. Kiekvienas žaidėjas turi po savo kortų malką ir... gerą saują unikalių kauliukų, bet prie to dar prieisime. Žaidėjai valdo po vieną ar kelis personažus, jų kortas pasidėdami prieš save ant stalo. Dalis herojų – puikiai žinomi iš filmų. Čia, pavyzdžiui, petys į petį gali grumtis Kailas Renas iš kol kas paskutiniosios „Star Wars“ dalies ir jo senelis Anakinas Skaivokeris, kol dar buvo jaunas pradedantis sitas... Jei nesate „Žvaigždžių karų“ fanai, tiesiog apsimeskite, kad pastarojo sakinio nebuvo. Kita dalis personažų žinomi mažiau, į žaidimą patekę ne iš pagrindinių filmų. Aš žaidžiau už porelę premijų medžiotojų, kurių iki tol nebuvau girdėjęs.

Mano smogikai. Ką nors esate girdėję apie Aurra Sing? Ne? O tikriems
profesionalams ir nereikia, kad apie juos visi būtų girdėję, kaip apie
kokį Yoda...

Likusios kortos, traukiamos ir sužaidžiamos partijos metu, – tai įvairūs veiksmai, kuriuos gali atlikti žaidėjai ir jų valdomi personažai, ginklai ir įranga, kuria galima sustiprinti savo herojus ir pan. Šiuo požiūriu „Star Wars: Destiny“, sakyčiau, mažai kuo skiriasi nuo daugybės kitų kolekcionuojamų kortų žaidimų.

Visų veiksmų tikslas paprastas: pirmam eliminuoti priešininko valdomus personažus ir taip laimėti partiją. Jos trukmė – ne ypatingai ilga, vieną dvikovą paprastai sužaisdavome per keliolika minučių – pusvalandį.

Žaidėjai čia pakaitomis atlieka veiksmus savo personažais ir kortelėmis. Kažką padarau aš, tarkime, sužaidžiu kortelę iš rankos, tada – priešininko veiksmas, mano atsakymas į jį ir taip toliau, kol abu atliekame viską, ką norėjome ir galėjome. Tokia ėjimo tvarka pasirodė įdomi ir ne tokia įprasta – daugelyje kitų panašių žaidimų iš pradžių viena pusė atlieka visus savo veiksmus, o tada ėjimą perleidžia varžovui. „Star Wars: Destiny“ kaitaliojimasis žaidimą padaro dinamiškesnį ir lankstesnį. Situacija lentoje nuolat kinta ir tai neleidžia nuobodžiauti varžovo veiksmo metu, nes į jį tučtuojau reikės atsakyti.

Žaidimo kortelės: daugiausiai įvairūs veiksmai ir įranga

O maždaug taip viskas atrodo partijos metu

Vis dėlto, bene žavingiausia „Star Wars: Destiny“ ypatybė ta, kad čia iš tiesų – ir gana sėkmingai - yra į vieną sujungtas kortų ir kauliukų žaidimas. Kai kurios žaidimo kortelės – personažai, jiems suteikiama įranga ir ginklai, - turi unikalius kauliukus. Kortelei dalyvaujant žaidime, į jį įtraukiami ir tos kortelės kauliukai. Apginklavai savo kovotoją blasteriu ar šviesos kalaviju? Pasidėk po ranka atitinkamą kauliuką, kuris to personažo atakas potencialiai padarys dar pavojingesnes.

Metant kauliukus išrieda įvairūs simboliai, leidžiantys atakuoti varžovo personažus, atimti iš jo resursų, pakeisti iškritusių kauliukų rezultatus ir kitaip manipuliuoti žaidimo eiga. Kada ridenti kauliukus, kaip geriausiai pasinaudoti iškritusiais simboliais? O gal mėginti juos apkeisti kortelėmis ar apskritai permesti? Kada geriau atlikti vieną ar kitą veiksmą? Kiekvieną ėjimą tenka priimti ne visada paprastus ir dažnai kovos eigą nulemiančius sprendimus, vertinant tiek kortas žaidime ir rankoje, tiek ir kauliukais išridenamus rezultatus.

Unikalūs kauliukai - vienas smagiausių žaidimo elementų.
Palpatine approves!

Tokia kombinuota mechanika labai patiko. Be abejo, ji dar labiau padidina sėkmės elemento svarbą žaidime, bet tai nereiškia, kad dėl to galima nustoti galvoti ir planuoti – juolab, kad išridentas rezultatas dar nėra galutinis nuosprendis. Abi pusės paprastai turi galimybių keisti iškritusius simbolius, pašalinti išridentus kauliukus iš žaidimo, tad čia vėl prasideda įdomus fechtavimasis ir manipuliavimas kortomis bei personažų savybėmis.

Skamba sudėtingai? Taip nėra. Žaidimo taisyklės man buvo paaiškintos per keliolika minučių. Beje, jos puikiai išdėstytos ir trumpame mokomajame gamintojų filmuke.

Po vienos pažintinės partijos klausimų dėl taisyklių beveik nebekilo, ir naujokų turnyras vyko sklandžiai bei intensyviai.

Turnyras įsibėgėjęs, varžovai bando pasitelkti Jėgą..., gerai,
gal labiau galvas ir sėkmę

Laimėjęs dvi dvikovas iš trijų, užėmiau trečią vietą turnyrėlyje ir likau patenkintas tiek šiuo rezultatu, tiek pažintimi su žaidimu, tiek šauniai praleistu vakaru. Ar tai reiškia, kad pradėsiu aktyviau žaisti „Star Wars: Destiny“, kolekcionuoti žaidimo kortas ir kauliukus bei pats konstruoti savo kalades? Dar nesu tikras. Tiesiog nesu ypatingas kolekcionuojamų kortų žaidimų žanro gerbėjas, visada teikiau pirmenybę miniatiūroms. Bet pasitaikius progai sužaisti vieną – kitą dvikovą mielai ja pasinaudosiu.

Ar šį žaidimą rekomenduoju išbandyti kitiems? Be jokios abejonės! Gana paprastas, bet ne primityvus. Dinamiškas. Reikalaujantis ir sėkmės, ir smegenų – bet jų nesupleškinantis, kaip daugelis panašių žaidimų. Sakyčiau, „Star Wars: Destiny“ galėtų būti tiek puiki pirmoji pažintis su kolekcionuojamų kortų žanru pradedantiesiems, tiek stiprus savarankiškas hobis, jei tik jo nesugadins tamsioji pusė, t.y. iš žaidimo užsidirbti pernelyg skubantys leidėjai. Kol taip nenutiko – daug Jėgos žaidime šitame jaučiu.