Kosminė vabalų medžioklė: „Firestorm Armada“ mūšio apžvalga

Grįžtame į kosmosą: praėjusią savaitę vieną vakarą skyrėme kosminių kautynių miniatiūrų žaidimui „Firestorm Armada“. Šįsyk mano Žemės aljanso patrulinis laivynas susidūrė su ypatingu priešininku - kosminių voragyvių rase Relthoza. Dalijamės akimirkomis ir įspūdžiais iš šios kovos.

Kadangi „Firestorm Armada“ Lietuvoje vis dar žengia pirmuosius žingsnius, kol kas žaidžiame nedidelės apimties mūšius. Ir šįsyk kiekvieno laivyno vertė nesiekė 600 taškų, turint omenyje, kad vidutinio dydžio mūšiai vyksta susidūrus apie 1000 taškų vertės laivynams. Nepaisant to, ir ši kova vyko įdomiai bei permainingai, po jos abi pusės turėjo, apie ką pagalvoti.

Laivynai rikiuojasi mūšiui. Žemiečių linijinis laivas ir kreiseriai
(apačioje) rengiasi atremti voragyvių patrulinio laivyno ataką. 

Bandomoji „Firestorm Armada“ partija ir pirmieji įspūdžiai

Atokiame galaktikos kamputyje besisukančioje ir niekam pernelyg neįdomioje sistemoje susitiko du patruliniai laivynai – žemiečių (terran alliance) ir driežažmogių sorilų (sorylians). Įprastomis sąlygomis šios dvi rasės yra sąjungininkės ir tarpusavyje nekariauja, tačiau gausūs kosminių dujų debesys, tvyrantys šiame sektoriuje, sutrikdė laivynų atpažinimo procedūrą, ir erdvėlaiviai vienas į kitą atidengė ugnį. Tikrąsias incidento aplinkybes palikime aiškintis tyrėjams ir diplomatams, o tuo tarpu žvilgtelėkime, kaip vykos pirmasis, bandomasis miniatiūrų žaidimo „Firestorm Armada“ mūšis!

Pirmiausiai su oponentu pasiruošėme mūšio lauką (tiksliau, erdvę). Kaip ir daugelyje kitų miniatiūrų žaidimų, laukas ir dekoracijos „Firestorm Armada“ mūšio eigai turi labai svarios įtakos – asteroidai, planetos, dujų debesys ir kiti objektai kosmose riboja erdvėlaivių matomumą bei veikia jų judėjimą.

Taigi pagrindinis mūšio lauko akcentas – planetoidas, kurį matote per patį vidurį. Jį kol kas vaizduoja tas ne itin patraukliai atrodantis blynas. Artimiausiu metu ketinu pasigaminti šiek tiek padoresnių dekoracijų. Kairiajame žemiečių flange plyti dar ir asteroidų laukas, o tie likę žali plėmai – tvyrantys dujų debesys. Jų taip pat reikės gražesnių pačioje artimiausioje ateityje.

Mūšio erdvė. Priešininkų laivynai jau išsirikiavę vienas prieš kitą

Paruošus mūšio lauką, kauliukų metimu nusprendžiama, kokia tvarka žaidėjai išdėstys savo pajėgas. Tokiu būdu paeiliui, eskadrilė po eskadrilės, mūšio lauke vienas prieš kitą išsirikiuoja du laivynai. Kadangi abu su kolega dar tik žengiame pirmuosius žingsnius „Firestorm Armada“ admirolų karjeroje, šiam mūšiui naudojome startinėse laivynų pakuotėse esančius modelius. Taigi dešiniajame flange išdėstau savo torpedinių fregatų eskadrilę.

Kairiajame flange, už asteroidų, pasislepia žemiečių kreiseriai, o šalia jų – laivyno flagmanas, linijinis laivas.

Labai panašios sudėties ir priešininko laivynas – linijinis laivais bei kreiserių ir fregatų eskadrilės.

Sorilų kreiseriai ir linijinis laivas laukia progos kibti žemėkams į atlapus 

 Prasideda mūšis. Pirmuoju ėjimu laivynai pajuda vienas link kito. Nutariu, jog kreiseriai turėtų apskrieti asteroidų lauką ir pulti priešininko fregatas iš flango. Linijinis laivas juda link planetos, o fregatos išjungia variklius ir lieka vietoje - jų torpedos veiksmingiausios dideliais atstumais, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, tai toli gražu nereiškia, kad pačioms fregatoms reikia tupėti vienoje vietoje, kur jos tampa lengvu taikiniu priešininkui...

Pirmuoju ėjimu paleidžiami keli šūviai, tačiau dėl didelių atstumų, jie beveik nepadaro žalos priešininkui. Kitas ėjimas. Į priekį veržiasi mano linijinis laivas, iš visų pabūklų apšaudydamas priešininko fregatas ir vieną sunaikindamas. Priešininkas atsako kreiserių eskadros išpuoliu - šie priskrieja prie mano linijinio laivo ir atidengia į jį ugnį, tačiau žalos nepadaro. Vis dėlto, kitas sorilų kreiserių šūvis sunaikina mano fregatą. Vaje...

Tuo tarpu mano kreiseriai, rodos, beviltiškai įklimpo, bandydami apskrieti asteroidus. Galiausiai, pirmasis kreiseris išnyra iš už kosminių uolų ruožo ir atidengia ugnį į sorilų fregatas.

Laivynams priskriejus arti vienas kito, prasideda įdomioji mūšio dalis. Sorilų kreiseriai siautėja toliau ir apšaudo mano linijinį laivą, sugebėdami šiek tiek jį pažeisti.

Vis dėlto, mano flagmanas nekreipia į tai dėmesio. Jo taikinys - priešininko linijinis laivas. Pasinaudodamas planetos gravitacija, žemiečių karo laivas padaro grakštų vingį planetos orbita ir išnyra priešų linijiniam laivui iš flango. Šio manevro dėka mano erdvėlaivis atsiduria  optimaliu atstumu  apšaudymui ir iš visų baterijų pliekia į sorilų flagmaną. Salvė pažeidžia priešininkų laivo hipererdvinius variklius, ir šis atlieka netikėtą "šuolį" erdvėje. Labai nedaug trūko, kad sorilų flagmanas susidurtų su planetoidu - tuomet priešininkui mūšio baigtis jau, ko gero, būtų nulemta.

Vis dėlto, priešininko linijinis laivas nepasiduoda ir grįžta kautis su mano flagmanu. Likusią mūšio dalį didieji laivai sukasi vienas aplink kitą, keisdamiesi salvėmis. Sumaniai pasinaudodamas planetoido gravitacijos lauku, mano kovinis laivas vis sugeba atsidurti optimaliu apšaudymo atstumu nuo priešininko, padarydamas jam dar porą kritinių pažeidimų.

Tačiau savo darbą dirba ir sorilų kreiseriai, beveik ištaškydami mano fregatas bei sunaikindami vieną iš žemiečių kreiserių. Pastarieji pribaigia sorilų fregatų eskadrilę ir pajuda kito flango link, kad padėtų flagmanui sunaikinti dujų debesyje pasislėpusį priešininkų linijinį laivą.

Šioje vietoje dirstelėjome į laikrodį ir pamatę, jog beregint prabėgo dvi valandos, nutarėme baigti mūšį ir paskelbti lygiąsias. Baigtis dar buvo visiškai neaiški - aš turėjau galimybę sunaikinti sorilų flagmaną, tačiau manęs dar laukė beveik visiškai sveika (ir baisiai agresyvi) priešo kreiserių eskadrilė, kuri dar galėjo parodyti savo dantis.

Aptalžytas priešininko flagmanas išsigelbėjo tik pasislėpęs
dujų debesyje.

Apibendrinkime pirmuosius įspūdžius. Pirmoji partija labai patiko tiek man, tiek oponentui. Maloniai nustebome dėl sklandžios mūšio eigos ir gana paprastų taisyklių. Nors žaidimo mechanika palyginti nesudėtinga, čia reikia nuolat įtempti smegenis - kurią eskadrilę pajudinti pirmiau? Kaip manevruoti, kad apšaudytum priešininką ir pats išvengtum atsakomosios ugnies? Kaip pasinaudoti mūšio lauke kybančiais dangaus kūnais? "Firestorm Armada" tampa puikiu išbandymu taktiniams ir strateginiams gebėjimams.

Kas nepatiko, kol kas sunku atsakyti, mat abu su kolega išėjome apimti lengvos euforijos. Galbūt galima būtų kabinėtis prie sėkmės įtakos: žaidime daug lemia kauliukų metimai. Čia naudojama vad. "sprogstančiųjų kauliukų" mechanika - kiekvienas išristas šešetas reiškia ne vieną, o du sėkmingus pataikymus, ir leidžia kauliuką mesti dar kartą. Jei vėl iškrenta šešetas - vėl dvi sėkmės ir dar vienas metimas. Tokiu būdu teoriškai įmanoma "begalinės sėkmės" grandinėlė, kuomet nupiepęs laiviūkštis gali susprogdinti patį galingiausią priešininko drednoutą.

Vis dėlto, net ir ši mechanika kol kas paliko teigiamą įspūdį. Taip, kosminiuose mūšiuose nutinka visko. Jei norite ginčytis, prisiminkite "Žvaigždžių karus", kur vienas Luko Skaivokerio šūvis sunaikina "Mirties Žvaigždę".

Taigi po pirmosios partijos panašu, kad "Firestorm Armada" siūlo tai, ko ir tikėjausi iš kosminių mūšių miniatiūrų žaidimo: galingas, įspūdingai atrodančių karo laivų armadas, išsamias, bet ne pernelyg sudėtingas ir smulkmeniškas taisykles, sklandžią mūšio eigą, prakaituoti priverčiančius manevrus ir šūvius iš visų pabūklų, metant solidžią saują kauliukų. Rašau žaidimui dešimt balų ir einu planuoti tolesnės laivyno plėtros. 

Hmmm, žemiečių lėktuvnešiai ir drednoutai atrodo tikrai gerai....

Modeliavimas: išpakuojame ir surenkame žaidimo „Firestorm Armada“ erdvėlaivių flotilę

Viens kito uodegas besivaikančius kosminius naikintuvus kol kas atidėkime į šalį: mes išbandyti išties kosminio mastelio erdvėlaivių mūšius! Jau kurį laiką domėjausi britų kompanijos „SpartanGames“ leidžiamu miniatiūrų žaidimu „Firestorm Armada“, kur tarpusavyje grumiasi kosminiai kreiseriai, drednoutai, linijiniai laivai ir spiečiai kitų didesnių ir smulkesnių laivų. Pagaliau ant mano stalo – vienos iš žaidime kovojančių frakcijų, Žemės aljanso, laivyno startinė pakuotė. Atidarykime ir pasižiūrėkime, kas viduje.

Dėžutėje - linijinis laivas, trys kreiseriai ir keturios fregatos.
Visiškai pakankama pirmiesiems, nedideliems mūšiams.

Pirmiausiai, kelios pastabos apie patį žaidimą. Bendrovė „Spartan Games“, išgarsėjusi jūrų mūšių miniatiūrų žaidimu „Unccarted Seas“ ir alternatyviosios istorijos kariniu miniatiūrų žaidimu „Dystopian Wars“, pristatė „Firestorm Armada“ 2009 m. Žaidimas buvo gana šiltai sutiktas – visų pirma, dėl gana įspūdingų, detalumu džiuginančių ir palyginti nebrangių erdvėlaivių modelių. Paties žaidimo taisyklės sulaukė šiokios tokios kritikos, tad įsiklausę į žaidėjų bendruomenės pastabas, gamintojai pernai atnaujino taisykles. Kol kas jų detaliau negaliu komentuoti, nes nesu žaidęs nė vienos „Firestorm Armada“ partijos, bet sprendžiant iš palankių atsiliepimų, šįkart „Spartan Games“ pataikė tiesiai į dešimtuką.

Antrojo leidimo taisyklių knyga nudžiugino
pagaminimo kokybe, paprastumu ir aiškumu.

„Firestorm Armada“ pasakoja apie epinį tarpžvaigždinį konfliktą, kurio epicentre ‒ žmonija (tapusi viena iš dominuojančių rasių) bei kelios didesnės ir mažesnės ateivių tautos. Žaidime naudojami 1/10 000 skalės kovinių erdvėlaivių modeliai, o žaidėjai, kaip ir kituose kariniuose miniatiūrų žaidimuose, kolekcionuoja pasirinktos rasės flotiles, renka ir dažo modelius bei grumiasi jais ant tarpžvaigždinius mūšių laukus imituojančių stalų. Lazeriniai, atominiai, plazminiai ir kitokie ginklai, torpedų atakos ir abordažas, apgaulingi manevrai – čia valdome ne saujelę naikintuvų, o ištisas armadas galingų erdvėlaivių. Juos, be abejo, vaizduoja miniatiūros.

Atidarius startinę dėžutę džiugina ne tik kruopščiai supakuoti modeliai, bet ir krūva kitų dalykų, kurie pravers žaidime. Gamintojai pridėjo ir įvairių žymeklių (naudojamų erdvėlaivių mūšių metu patiriamiems pažeidimams žymėti – tikiuosi juos dažniau naudoti ant priešininko modelių), šablonų ir netgi taktines kortas, kurias jau maniau spausdintis pats.

Nors startinė dėžutė gana didelė, mano ne tokiai lieknai katei
į ją nepavyko tilpti...

Patys modeliai pagaminti iš sintetinės dervos (vad. resino). Modeliai ganėtinai detalūs, tačiau atrodo kiek trapoki – reikės žaisti atsargiai ir jų nemėtyti nuo stalo. To, beje, nepatariama daryti su jokiais modeliais.

Nudžiugino miniatiūrų pagaminimo kokybė – pakako vos vos apeiti jų kraštus su dilde, o šiaip liejimo linijų ar kitokių defektų beveik nebuvo matyti.

Fregatų netgi nereikia surinkti - jos iš
vienos detalės

Stoveliai, ant kurių "kybo" erdvėlaivių modeliai

Surinkimas taip pat ilgai netruko. Daugiausiai detalių – penkios – sudarė flagmaną, linijinį laivą. Kreiseriai sudaryti iš dviejų detalių, o fregatos – iš vienos. Faktiškai, visų modelių surinkimas užtruko apie pusvalandį.

Linijiniam laivui pakako priklijuoti
sparnus/variklio detales

Flagmano modelis, kaip ir pridera,
įspūdingo dydžio

Dėžutėje taip pat buvo detalė, leidžianti vieną iš kreiserių paversti sunkiuoju kreiseriu. Nutariau suklijuoti magnetukus, kad prireikus modelį galėčiau naudoti ir kaip paprastą, ir kaip sunkųjį kreiserį.

Suklijavus magnetukus, kreiserį galima
nesunkiai paversti sunkiuoju pakeičiant
vieną fiuzeliažo detalę

Ir štai flotilė jau padengta gruntu bei paruošta dažymui. Beje, dažai gana nenoriai limpa prie dervos, iš kurios pagaminti modeliai, tad gruntą teks tepti keliais sluoksniais arba prieš dažant modelių paviršių „pašiaušti“ atsargiai pašlifavus juos smulkiu švitriniu popieriumi.

Vienaip ar kitaip, pirmasis įspūdis, vertinant kainos ir kokybės santykį, ‒ labai geras. Dabar nekantriai lauksiu pirmojo mūšio, apie kurį, be jokios abejonės, plačiau papasakosiu šiame bloge. Iš čia kylama į žvaigždes... kariauti!