Atkimškite butelį, išleiskite džiną! Žaidžiame „Five Tribes“

Artimųjų Rytų egzotika. Kupranugariai, dykumos ir oazės. „Tūkstantis ir viena naktis“ pasakos ir haremai! Nors ne, haremų čia lyg ir nėra. Užtat yra džinai! Buteliuose! Ne tie, kurie kartais maišomi su toniku, bet tie, kurie pildo norus. Stalo žaidimo „Five Tribes: The Djinns of Naqala“ autorius pasirinko būtent tokią temą savo kūriniui, o kokie įspūdžiai liko pažaidus kelias jo partijas – skaitykite ir sužinosite.

Ieškote dovanų Kalėdoms? Stalo žaidimai, kurie tam puikiai tiks

Gerai žinau, kad laikas prieš žiemos šventes vieniems kupinas džiugaus laukimo, kitiems – įtampos, lakstant po parduotuves ir sukant galvą, ką padovanoti… khem, įdėti į Kalėdų senelio maišą brangiam žmogui. Stalo žaidimas gali būti puikus sprendimas, ypač, jei ieškote dovanos visai šeimai. Tad žemiau – dešimt (o, pasirodo, netgi vienuolika) pavadinimų, kurie pirmiausiai ateina į galvą, kai reikia pasiūlyti „ką nors smagaus ir ne itin sudėtingo“.

Iš Edinburgo į Konstantinopolį per Vilnių – žaidžiame „Ticket to Ride: Europe“

Ne itin mėgstu traukinius. Greičiausiai dėl vaikystės prisiminimų apie valandų valandas trukusias keliones geležinkeliu per Lietuvą pajūrio link. Todėl kai bičiuliai prieš kelerius metus pasiūlė sužaisti „traukinukus“, pirmoji reakcija buvo... sakykime, saikingai skeptiška. Tačiau jau po pirmų kelių ėjimų įsitikinau, kaip smarkiai klydau. Dar po kurio laiko stalo žaidimas „Ticket to Ride: Europe“ papildė mūsų kolekciją ir išlieka viena dažniausiai žaidžiamų jos dalių. Atėjo metas atiduoti jai pagarbą ir pasidalinti mintimis, kodėl šis klasika tapęs žaidimas vertas tiek pradedančiųjų, tiek ir patyrusių žaidėjų dėmesio.

Užprogramuotas pergalei – žaidžiame „RoboRally“

Kai kurių mano kolekcijos žaidimų populiarumą išduoda dėžė: kuo labiau ji sudriskusi, tuo, tikėtina, žaidimas daugiau naudojamas. „RoboRally“ dėžė nušniota labiausiai. Galima zirzti, atseit prasta kokybė, arba tiesiog pripažinti, kad tai - vienas smagesnių stalo žaidimų, kuriuos yra tekę išbandyti.

Ši klasika tapusi pramoga, pasirodžiusi dar 1994 m., žaidėjus perkelia į keistą, gerokai kuoktelėjusį ir labai pavojingą fabriką, kuriame lenktyniauja robotukai. Žaidėjas valdo vieną iš jų. Tikslas – pirmam įveikti lenktynių maršrutą ir iškovoti pergalę. Aha, taip paprastai. Tik kad maršrutas driekiasi pro lazerius, judančius konvejerius, presus, bedugnes ir kitokias kliūtis. O kur dar kiti robotukai, besistengiantys nustumti varžovus nuo kelio į pergalę ar bent jau pakutenti jiems nugaras savo ginklais?

TOP 5 žaidimai šeimos stalui

Velykos jau pačios savaime yra puiki pramoga – margučių ridenimas, dažymas ir daužymas, nuo vaišių lūžtantis stalas ir šilti pavasario orai... ar kas gali būti geriau? Atsakome – gali, ypač tomis akimirkomis, kartais, kai pajuntate, kad į maistą (ir į „Alias“) žiūrėti daugiau nebegalite. Tada stalą verta nukraustyti ir paruošti jį žaidimams. Štai keli iš jų, puikiai tinkantys šeimos popietei.

„Katano salos naujakuriai“. Klasikų klasika – palyginti nesudėtingas, bet smagus ir įtraukiantis ekonominis žaidimas, kuriame statome ir plėtojame savo gyvenvietes kolonizuojamoje saloje. Resursų rinkimas ir mainai, šiek tiek konfrontacijos tarp žaidėjų, būtinybė planuoti kelis ėjimus į priekį bei „prisijaukinti“ fortūną – čia puikiai dera visi klasikinio ekonominio žaidimo elementai. "Naujakurių" privalumai: kintanti, kaskart vis kitaip atrodanti lenta, greitai įsisavinamos taisyklės, dinamiška eiga, kuomet netenka nuobodžiauti laukiant savo ėjimo, palyginti greitai sužaidžiama partija. Skirtas 3-4 žaidėjams, platesnis žaidimo aprašymas lietuvių kalba - platintojų interneto svetainėje.

„Carcassonne“. Dar vienas puikus klasikinis stalo žaidimas. Jame žaidėjai stato Karkasono miestą Viduramžių Prancūzijoje. Tai vyksta paeiliui traukiant tvirtoves, kelius, laukus ir vienuolynus vaizduojančias korteles, prijungiant jas prie vis besiplečiančio miesto ir jo apylinkių bei užimant korteles savo figūrėlėmis. Užbaigus kelią, tvirtovę ar vienuolyną, figūrėlė grįžta žaidėjui ir skaičiuojami taškai. Paprastos ir greitai įsisavinamos taisyklės, nuolat vis kitaip sudėliojama žaidimo lenta, geras taktinių gebėjimų ir sėkmės santykis – kažin, ar verta stebėtis milžinišku „Carcassonne“ populiarumu visame pasaulyje? Žaidimas skirtas 2-5 žaidėjams.

„Ticket to Ride: Europe“. Šiame 2-5 žaidėjams skirtame žaidime tampame XX a. pradžios Europos geležinkelių magnatais. Žaidėjai varžosi tarpusavyje rinkdami korteles, kurias panaudoja savo geležinkelių linijoms tiesti ir Europos miestams sujungti. Už tai renkami taškai; jų galima pelnyti ir įvykdant užduotis – sujungiant tarpusavyje tam tikrus miestus, nurodytus užduočių kortelėse. Kaip ir kiti čia apžvelgiami žaidimai, „Ticket to Ride: Europe“ pasižymi paprastomis taisyklėmis bet skatina gerokai apmąstyti veiksmus, tad puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems žaidėjams. Kitaip nei pirmoji „Ticket to Ride“ versija, kurioje geležinkeliai tiesiami tarp JAV miestų, „Europinis“ leidimas daugeliui mūsų, ko gero, artimesnis. Be to, čia yra Vilnius (na, gerai, lentoje parašyta „Wilno“, bet vis tiek...). Kita vertus, ši versija pasižymi ir keliais taisyklių pakeitimais, tokiais kaip galimybė statyti stotis ar kasti tunelius, kas žaidimą taip pat padaro gerokai įdomesnį.

„Thebes“. Šiam archeologijos pradžiamoksliui skiriu antrąją vietą dėl jo edukacinės vertės – galimybės patraukliai susipažinti su reikšmingais Graikijos, Kretos, Mesopotamijos ir kitų civilizacijos lopšių archeologiniais radiniais bei smagaus požiūrio į archeologo darbą. Čia keliausime po Europos miestų bibliotekas ir kaupsime istorijos žinias, o tinkamai pasiruošę – keliausime į radimvietes ir leisimės kasinėti. Už radinius, dalyvavimą parodose, mokslinėse konferencijose kaupsime taškus ir rungsimės dėl sėkmingiausio archeologo titulo. Plačiau susipažinti su šiuo 2-4 žaidėjams skirtu žaidimu galite ir šiame tinklaraštyje.

„Dixit“. Ši 3-6 žaidėjams skirta pramoga pelno mano didžiausias simpatijas ne tik dėl paprastumo ir unikalaus apipavidalinimo. „Dixit“ kaip retas kuris kitas stalo žaidimas lavina vaizduotę ir kūrybiškumą, ugdo bendravimo įgūdžius, padeda geriau pažinti kartu žaidžiančius žmones. Žaidimo principas labai paprastas: kiekvienas žaidėjas gauna po šešias nuostabiai iliustruotas korteles. Vienas iš žaidėjų tampa pasakotoju – jis išsirenka kurią nors turimą kortelę ir pasako ją apibūdinančią frazę. Kiti žaidėjai paslapčia išsirenka kurią nors savo kortelę, atitinkančią ką tik nuskambėjusį apibūdinimą. 

Pasirinktos kortelės sudedamos į bendrą krūvą, sumaišomos ir atverčiamos, o tuomet žaidėjai stengiasi atspėti, kuri iš šių kortelių buvo pasakotojo. Jeigu visi atspėja, pasakotojas lieka be taškų. Jei neatspėja niekas, pasakotojas taip pat taškų negauna. Todėl svarbu kortelės iliustraciją apibūdinti ne pernelyg tiksliai, bet ir ne per daug abstrakčiai. Kartais tai tampa tikru iššūkiu, tačiau bet kuriuo atveju, gera nuotaikai – garantuota. Vienintelis žaidimo trūkumas – kortelės greitai ima kartotis, tad ilgiau pažaidus „Dixit“, žaidimas ima kartotis. Gera žinia – žaidimui išleisti papildymai su dešimtimis naujų kortelių, užtikrinančių, kad nė viena partija nebus panaši į ankstesnę.

O kokius žaidimus jūs siūlytumėte šeimos popietei? Pasidalinkite savo „TOP5”!

Kasame giliau: žaidžiame „Thebes“

Ir vėl – apie archeologiją stalo žaidimuose, tik šįsyk – gerokai rimčiau. Jokių nutrūktgalviškų lakstymų po piramides mojuojant ginklais, jokių ant galvų krentančių plytų ar piktų mumijų: metas leistis į bibliotekas, gilinti žinias, o tada – savaitės kasinėjimų mūsų civilizacijos lopšiuose. Pasirodo, ir tai gali būti smagu su stalo žaidimu „Thebes“.

Šiame 2007 m. išleistame stalo žaidime (skirtas 2-4 žaidėjams, vienos partijos trukmė – gera valanda) tampame XX a. pradžios archeologais. Žaidėjai konkuruoja tarpusavyje kasinėdami istorines vietas ir kaupdami radinius. Kiekvienas iš jų įkainotas taškais ‒ suprantama, daugiausiai taškų surinkęs žaidėjas laimi.

Žaidimo lenta. Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com

Sakote, valio, varom į Kretą ar Egiptą ir rausiame? Palaukite, viskas ne taip paprasta. Kad istorijos lobių paieškos būtų sėkmingos, pirmiausiai reikia žinoti, kur tiksliai ieškoti. Taigi visų pirma žaidėjams teks sukaupti šiokį tokį žinių bagažą.

Partijos pradžia. Dešinėje matyti kortelės, kurios tą ėjimą
prieinamos žaidėjams. Norint jas pasiimti, teks nuvykti į
atitinkamą miestą ir praleisti tiek laiko, kiek nurodyta kortelėje

Visa tai vyksta judinant savo figūrėlę po žaidimo lentą, vaizduojančią Europos miestus bei penkias kasinėjimų vietas: Graikiją, Kretą, Egiptą, Mesopotamiją ir Palestiną. Sulaukęs eilės, žaidėjas gali perkelti savo figūrėlę iš vieno miesto ar teritorijos į kitą ir ten atlikti vieną iš galimų veiksmų. Labai dažnai į kurį nors miestą vyksime tam, kad pasiimtume jame esančią specialią kortelę, vaizduojančią žinias apie konkrečią vietovę. Kad būtų paprasčiau, tokios kortelės sužymėtos skirtingomis spalvomis: žinios apie Egiptą – geltonas knygas vaizduojančioje kortelėje, žinios apie Kretą – alyvinės ir t.t. Taip pat galima rasti bendrų žinių, tinkamų visiems kasinėjimams, be to – naudingos pagalbos: asistentų, kurie dar labiau pagilina žinias, darbininkų, padedančių kasti, automobilį ar dirižablį, leidžiantį greičiau keliauti po žemėlapį.

Prieš leisdamiesi į archeologines ekspedicijas, žaidėjai privalo
sukaupti žinių apie įvairias radimvietes. Šis žaidėjas jau gana
neblogai pasirengęs kasinėjimams Kretoje (alyvinės kortelės)

Kiekviena kortelė turi savo vertę, išreikštą laiku (!). Kuo vertingesnė kortelė, tuo, paprastai, daugiau laiko reikia, kad ją pasiimtum. Šiame žaidime laikas yra pagrindinis išteklius: vykdamas į reikalingą vietą, imdamas kortelę ar kasinėdamas, žaidėjas leidžia laiką, perstumdamas tai vaizduojantį savo žymeklį pirmyn žaidimo lentoje. Žaidėjui atlikus ėjimą, po jo juda tas, kurio laiko žymeklis – labiausiai atsilikęs. Jeigu ir po šio ėjimo žaidėjas laiko skalėje vis dar paskutinis, jis vėl gali atlikti ėjimą ar net kelis ėjimus iš eilės. Tokiu būdu žaidime atsiranda taktinio planavimo būtinybė ‒ tenka rinktis, ar keliauti didesnius atstumus ir rinkti vertingesnes kortas (bei, ko gero, ilgai laukti kito savo ėjimo), ar judėti greitai, rinkti mažiau vertingas kortas, bet turėti jų daugiau ir atlikti daugiau veiksmų.

Kiekvienas veiksmas užima laiko, tai pažymima laiko
juostoje, kuri matyti kairėje

Diskas, nustatantis turimų žinių
ir galimų radinių santykį.

Žaidėjui nutarus, kad žinių apie kurią nors radavietę jam jau pakanka, galima vykti į kasinėjimų vietą ir leistis į ieškojimus. Tai, neabejotinai, linksmiausia „Tėbų“ dalis. Žaidėjo sukauptos žinios (išreiškiamos knygų simboliais ant turimų kortų) lemia laukiančių kasinėjimų veiksmingumą: kuo daugiau knygų apie, tarkime, Graikiją archeologas perskaitęs, tuo didesnė tikimybė ten rasti ką nors vertinga. Įvertinti žinioms naudojamas specialus diskas: viršutinėje jo skalėje nustatome turimų žinių lygį (t.y. turimų atitinkamos spalvos knygų simbolių skaičių), ir diske matome pasirinkimą: kiek savaičių kasdami, kokį skaičių radinių žetonų galėsime traukti. Ir vėl tenka priimti sprendimą: kasinėti ilgiau ir traukti daugiau, ar pasikliauti savo sėkme ir tikėtis, kad vertingi radiniai pasipils jau per porą savaičių...

Ekspedicija Palestinoje buvo gana sėkminga... 

Nutaręs, kiek laiko nori skirti kasinėjimams, žaidėjas ima tą šalį atitinkantį radinių maišelį, iš kurio nežiūrėdamas traukia žetonus. Kiek tiksliai, lemia turimų žinių lygis ir pasirinktas kasinėjimų laikas. Ant kai kurių žetonų bus pavaizduoti vertingi archeologiniai radiniai, įkainoti taškais. Bet daugelis žetonų bus tušti – nieko vertas smėlis... Baigęs kasinėjimus, radinius žaidėjas pasilieka sau, o tušti žetonai sumetami atgal į maišelį. Vadinasi, archeologui, kuris atvyks vėliau, tikimybė rasti ką nors vertinga vis mažėja.

Žaidimo trukmė ribota – jis trunka dvejus arba trejus metus, t.y. tol, kol visų žaidėjų žymekliai laiko skalėje apkeliauja du arba tris ratus. Tuomet skaičiuojami surinkti taškai ir skelbiamas nugalėtojas.

Taškai žaidime pelnomi ne tik už rastas archeologines vertybes. Papildomi pergalės taškai skiriami žaidėjui, sukaupusiam daugiausiai žinių (kortelių su knygų simboliais) apie vieną ar kitą kasinėjimų regioną. Žaidėjai gali dalyvauti mokslinėse konferencijose ir rinkti jas vaizduojančias korteles. Kuo daugiau jų, tuo didesnė papildomų pergalės taškų suma. Galiausiai, žaidėjams laiks nuo laiko pasitaiko galimybė dalyvauti parodose. Tam būtina turėti įvairių radinių, kuriuos reikės eksponuoti – kiek ir kokių būna parodyta ant parodos kortelės. Belieka su turimais radiniais nuvažiuoti į miestą, kur paroda vyksta, praleisti ten kelias savaites ir pasiimti sau parodos kortelę, už kurią žaidimo galia gaunami papildomi taškai.

Radimvietes vaizduojantys maišeliai. Juose - ir vertingi artefaktai,
ir bevertis smėlis...

Žaidimas „Thebes“ gana patraukliai pristato archeologų veiklą ir pašaukimą – didžiąją laiko dalį čia teks skirti kasinėjimui, bet ne egzotiškose šalyse, o bibliotekose. Žaidimo procesas gana dinamiškas, o taisyklės – paprastos, tad „Tėbai“ puikiai tiks ir pradedantiesiems. Ko čia galėtų pasigesti labiau patyrę žaidėjai, tai, galbūt, didesnės konfrontacijos su kolegomis. Nudžiauti ir panosės geidžiamą knygą ar palikti nusiaubtą (tuščią) radimvietę – tai, praktiškai, ir visi būdai konfrontuoti vieniems su kitais. Galbūt esu sugadintas filmų apie Indianą Džounsą, bet kaip smagu būtų kartais tiesiog įžūliai nušvilpti vertingą radinį tiesiai iš konkurento...

Dar vienas šiek tiek užkliuvęs dalykas – sėkmės svarba žaidime. Ne vieną kartą norėjosi griežti dantimis, kai, nepaisant gausių žinių apie regioną ir ilgo kasinėjimų laiko, pasitaikydavo traukti vieną tuščią žetoną po kito. Sėkmė svarbi ir klajojant po Europos didmiesčius bei kaupiant žinias: čia pasirinkimus dažnai nulemia kortos. Pasitaiko, jog savo ėjimu tenka su liūdesiu konstatuoti, kad dėl prastos kortų pasiūlos nieko vertinga negali nuveikti. Tuo tarpu oponentui sulaukus savo eilės, vertingos ir lengvai pasiimamos kortos pasipila viena po kitos.

Ir vis dėlto, nors nesu archeologijos žinovas, manau, kad šioje garbingoje veikloje sėkmė taip pat lemia nemažai. Tad visiškai priimu ją ir žaidime, juolab, kad kiekvienos partijos metu azartas ir įtampa neapleidžia iki paskutinės akimirkos. „Tėbus“ rekomenduoju visiems, ieškantiems smagaus, pernelyg neįpareigojančio, bet įdomia tema pasižyminčio ir puikiai pagaminto stalo žaidimo visai šeimai.

5 S įvertinimas:

• Strategija: 3 iš 5
• Sėkmė: 4 iš 5
• Socialumas: 3 iš 5
• Sudėtingumas: 2 iš 5
• Smagumas: 4 iš 5 

Keisti graužikai ir irzlūs turistai: „Burrows“

Iliustracija iš http://boardgamegeek.com/image/650564/burrows

Kaip toli sutiktumėte važiuoti, kad pamatytumėte... sterblinę žiurkę? O jeigu tai ypatinga sterblinė žiurkė – tarkime, oranžinės, violetinės ar raudonos spalvos? Vis tiek ne? Ką gi, jūs – išimtis, nes stalo žaidime „Burrows“ susiduriame su miniomis kvaištelėjusių turistų, kurie atvyksta į atokią fermą būtent norėdami išvysti unikalią įvairiaspalvių graužikų populiaciją.

Šiame žaidime jūs įsikūnijate į šių žiurkių augintojus miestelyje Gopher Gulch (suprask, „Sūslikų tarpeklis“) ir darote viską, kad jūsų mylimi graužikai jaustųsi patogiai, neperbėgtų į kaimyno sklypą, o atvykus šurmuliuojančių turistų autobusui, teiktųsi išlysti iš urvelių ir jiems pasirodyti. Priešingu atveju, lankytojai jūsų ferma nusivils, o nepatenkinti turistai reiškia jūsų verslo nesėkmę...

Skamba keistokai? Taip ir yra – stalo žaidimas „Burrows“ (kompanija „Z-Man Games“, 2010 m.) gana savotiškas, tačiau ir labai smagus. Jo tikslas – vystyti požeminių tunelių sistemą savo augintiniams. Ir ne bet kaip, tačiau turint tikslą – įrengti patį patraukliausią (ilgiausią) tunelį, kuriame norėtų gyventi ryškiaspalvis žvėrelis. Žaidėjai – „Burrows“ gali žaisti nuo 2 iki 5 asmenų – paeiliui ima iš bendros krūvos ir deda ant stalo korteles, vaizduojančias požeminių urvelių atkarpas.

Užbaigę statyti tunelį, kurio abiejuose galuose yra po morką, ropę ar ridiką, įvertinate urvo ilgį. Jūsų graužikai mėgsta gyventi plačiai: jeigu naujasis tunelis yra ilgesnis negu tas, kuriame iki šiol gyveno atitinkamos spalvos graužikas (jau galėjote atspėti – oranžiniai žiurkėnai minta morkomis, raudoni – ridikais, o violetiniai, aišku, violetinėmis ropėmis. Neklausinėkite...), perkeliate jį į naują, erdvesnį urvą. Jeigu tokios spalvos žiurkiūkščio savo sklype iki šiol neturėjote, o jūsų naujasis urvas yra ilgesnis už kaimyno, galite persivilioti jo graužiką į savo sklypą. Pasirodo, lietuviški kaimynų meilės dėsniai galioja ir graužikų fermose.

Nuotrauka iš http://cf.geekdo-images.com/images/pic1298629_md.jpg

O dabar – smagioji dalis. Laiks nuo laiko į jūsų fermas atvyks turistai, trokštantys išvysti vienos ar kitos spalvos sterblinę žiurkę. Jeigu kaip tik jos savo sklype neturite, sulauksite nusiskundimų, išreikštų nepatenkintų turistų veideliais. Pasibaigus turistiniam sezonui, t.y. žaidėjams išsidalijus visus nusiskundimus, skaičiuojami taškai. Tas, kuris sugebėjo nuvilti mažiausiai turistų, ir tampa žaidimo nugalėtoju!

„Burrows” iš pirmo žvilgsnio atrodo itin paprastas žaidimas – jo taisyklės telpa į kelis puslapius (už ką dažnai reiškiu didžiausias simpatijas kompanijai „Z-Man Games“), jas išsiaiškinti ir pradėti žaisti pakanka kelių minučių. Tačiau žaidimui įsibėgėjus prie stalo ima tvyroti nemažai įtampos. Čia būtinas geras planavimas ir gebėjimas įvertinti daugybę aplinkybių: savo ir kaimynų urvų sistemas, galimybes plėstis, tinkamu laiku nuvilioti tinkamą žiurkėną iš kaimyno sklypo, kad atvykę turistai nenusiviltų. Ir kai tik imsite galvoti, kad jūsų graužikai saugūs ir niekur nepabėgs, konkurentas staiga užbaigs neįtikėtino ilgumo tunelį, persiviliodamas jūsų puoselėtą sūsliką kaip tik prieš atvažiuojant turistiniam autobusui...

Gerą įspūdį paliko kiek kvėštelėjusi žaidimo tema bei strategija – žaisdami „Burrows“ daugelis tikrai turės, apie ką pagalvoti. Žaidimas labai dinamiškas ir vyksta gana sparčiai, viena partija trunka 30 – 45 minutes. Taigi jei ieškote linksmos ir paprastos pramogos visai šeimai ar norite „apšilti“ prieš sudėtingesnio žaidimo partiją, pabandykite pasiknaisioti su „Burrows“.

„5 S” įvertinimas:

•  Strategija: 3 iš 5
•  Sėkmė: 3 iš 5
•  Socialumas: 2 iš 5
•  Sudėtingumas: 2 iš 5
• Smagumas: 4 iš 5