Ne itin mėgstu traukinius.
Greičiausiai dėl vaikystės prisiminimų apie valandų valandas trukusias keliones geležinkeliu per Lietuvą pajūrio link. Todėl kai bičiuliai prieš kelerius metus
pasiūlė sužaisti „traukinukus“, pirmoji reakcija buvo... sakykime, saikingai skeptiška. Tačiau jau po pirmų kelių ėjimų įsitikinau, kaip smarkiai klydau.
Dar po kurio laiko stalo žaidimas „Ticket to Ride: Europe“ papildė mūsų
kolekciją ir išlieka viena dažniausiai žaidžiamų jos dalių. Atėjo metas
atiduoti jai pagarbą ir pasidalinti mintimis, kodėl šis klasika tapęs žaidimas
vertas tiek pradedančiųjų, tiek ir patyrusių žaidėjų dėmesio.
„Ticket to Ride: Europe“ − tai
didelės sėkmės visame pasaulyje sulaukusio originaliojo „Ticket to Ride“
tęsinys. Tik jei originaliojoje versijoje žaidimo veiksmas vyko Jungtinėse
Valstijose, tai „europinės“ versijos – Senajame žemyne. Žaidėjai čia įsikūnija
į magnatų, siekiančių sujungti Europos miestus geležinkeliais, vaidmenį.
Dėliodami pasirinktos spalvos traukinukų žymeklius lentoje, žaidėjai tiesia
linijas tarp miestų, pelnydami už tai taškus. Kuo didesnis atstumas tarp
miestų, tuo daugiau taškų skiriama už nutiestą geležinkelį. Daugiausiai taškų
surinkęs žaidėjas laimi žaidimą.
Pasirengimas
 |
| Žaidimo lenta - stilizuotas Europos žemėlapis |
Žaidimas skirtas 2-5 žaidėjams. Kiekvienas iš jų gauna po 45 pasirinktos spalvos traukinukus ir tris stočių žymeklius, keturias
traukinių kortas, kurios reikalingos geležinkeliams tarp miestų tiesti,
ir keturias bilietų kortas. Jas turint pelnomi papildomi taškai sujungus
kortoje nurodytus miestus.
Viena vertus, bilietų kortos sukuria papildomos
intrigos, nes jas žaidėjai atverčia ir vieni kitiems parodo žaidimo pabaigoje –
iki tol galima tik spėlioti, nuo kokio link kokio miesto žaidėjas stengiasi
nutiesti liniją. Antra vertus, šios kortos suteikia žaidėjų veiksmams
strateginės prasmės: norėdami pelnyti papildomų taškų ir nugalėti, žaidėjai
privalo planuoti savo veiksmus ir geležinkelius tiesti tikslingai, o ne kur
papuola.
 |
| Bilietų kortos leidžia pelnyti papildomų taškų už tam tikrus geležinkeliais sujungtus miestus |
Stalo viduryje padedama lenta,
vaizduojanti Europos žemėlapį įvairiaspalviais langeliais tarp miestų. Šie
langeliai vaizduoja būsimas geležinkelių linijas, kurios netrukus užsipildys
žaidėjų traukinukais. Likusios traukinių kortos išmaišomos, penkios iš jų
atverčiamos ir padedamos šalia lentos. Išmaišomos ir likusios bilietų kortos.
Tiek to pasiruošimo – daugiausiai miestų aplankęs žaidėjas pradeda ir atlieka
pirmąjį ėjimą.
Procesas
Ėjimo metu žaidėjas atlieka vieną iš kelių galimų veiksmų.
Pirmasis – pasiimti naujų traukinių kortų. Šios kortos naudojamos laisvoms
geležinkelio linijoms užimti ir dviem miestams savo spalvos traukiniais
sujungti. Savo ėjimu žaidėjas gali imti iki dviejų kortų, rinkdamasis iš
atverstų, gulinčių ant stalo, arba imdamas užverstas kortas nemačiomis nuo
kaladės viršaus.
Antrasis galimas veiksmas – išleisti, t.y. sužaisti turimas
traukinių kortas dviem miestams sujungti. Kai kurios linijos tarp miestų
pažymėtos spalvomis. Vadinasi, norėdamas nutiesti keturiais mėlynais langeliais
pažymėtą liniją, žaidėjas privalo išleisti keturias mėlynos spalvos traukinių
kortas.
Tam galima panaudoti ir lokomotyvų kortas – pastarosios yra džokeriai,
atstojantys bet kurios reikiamos spalvos kortą. Kai kurioms, per vandens
telkinius besidriekiančioms linijoms nutiesti būtina panaudoti vieną arba du
lokomotyvus. Jeigu linija tarp miestų pažymėta pilka spalva, žaidėjas gali
panaudoti bet kurios spalvos kortas – svarbu, kad visos jos būtų vienodos
spalvos (trūkstamas kortas gali atstoti tie patys lokomotyvai).
Kai kurios jungtys tarp miestų yra ypatingai pažymėtos. Jų
užėmimas šiek tiek rizikingesnis, mat tiesiant tokias linijas būtina kasti
tunelį. Tai reiškia, kad žaidėjui gali tekti papildomai išleisti dar nuo vienos
iki trijų tos pačios spalvos kortų ar lokomotyvų. Šitai lemia atsitiktinumas,
tačiau į jį svarbu atsižvelgti planuojant savo veiksmus – jei paaiškėja, kad
tokios spalvos papildomų kortų žaidėjas rankoje neturi, linijos užimti jam
nepavyksta, ir žaidėjo ėjimas nueina perniek.
Na, o jei linija buvo sėkmingai
užimta, žaidėjas tai parodo išdėliodamas ant jos savo spalvos traukinukus –
joks kitas žaidėjas šios linijos užimti savo vagonėliais nebegali. Už sujungtus
miestus žaidėjui iš karto skiriami taškai – kuo linija ilgesnė, tuo daugiau.
Trečiasis galimas veiksmas – traukti papildomų bilietų kortų.
Žaidėjas pasiima tris kortas nuo kaladės viršaus ir privalo pasilikti bent
vieną iš jų. Žaidimo gale visos žaidėjų turimos bilietų kortos atverčiamos. Jei
paaiškėja, kad žaidėjas sėkmingai nutiesė kelią savo spalvos traukinukais tarp
bilietų kortoje pavaizduotų dviejų miestų, jam skiriami papildomi taškai.
Tačiau jei žaidėjui miestų sujungti nepavyko, toje bilieto kortoje nurodyta
taškų suma iš jo atimama.
 |
| Traukinių kortos: savo ėjimu galima pasiimti dvi užverstas kortas nuo kaladės viršaus arba dvi atverstas. Vieną, jei ketinate imti atverstą įvairiaspalvį lokomotyvą - "džiokerį". |
 |
| Žaliasis žaidėjas išleidžia tris raudonas kortas ir užima liniją tarp Vilniaus ir Varšuvos, tikėtina, pakoreguodamas raudonojo žaidėjo planus... |
 |
| Pilkame laukelyje pavaizduotas lokomotyvo ženkliukas reiškia, kad šią liniją tiesiantis žaidėjas privalo išleisti bent vieną lokomotyvo kortą. |
 |
| Kelias iš Paryžiaus į Ciurichą veda tuneliu (dantytais krašteliais pažymėti laukeliai). Šią liniją nutiesti nebūtinai pavyks iš karto net ir turint reikiamas kortas... |
 |
| Žaidimo lentoje patogiai nurodyta, kiek taškų už kokio ilgumo liniją skiriama, |
Tais atvejais, kai kiti žaidėjai suspėja užimti reikalingas
linijas anksčiau, ir nutiesti savo kelio tarp bilieto kortoje nurodytų miestų
tampa nebeįmanoma, praverčia ketvirtasis galimas veiksmas – pastatyti stotį. Ji
leidžia pasinaudoti priešininko valdoma geležinkelio atkarpa bilieto kortoje
nurodytiems miestams sujungti. Tiesa, tai reikėtų daryti apdairiai, mat
nepanaudotos stotys žaidimo gale vertos papildomų taškų. Tačiau baudos už
neįvykdytą bilieto kortą visuomet būna didesnės...
 |
| Kad užtikrintų susisiekimą tarp Varšuvos ir Vilniaus kito žaidėjo linija, raudonasis žaidėjas Varšuvoje pastato stotį. |
Žaidėjai paeiliui atlieka šiuos veiksmus, kol kuriam nors
lieka du ar mažiau traukinukų žymeklių. Tuomet visi likę turi galimybę atlikti
po paskutinį veiksmą. Žaidimas baigiasi ir skaičiuojami taškai.
Privalumai
Bene svarbiausias „Ticket to Ride: Europe“ privalumas yra jo
paprastumas. Net ir niekada nežaidusiam stalo žaidimų žmogui paprastai pakanka
keleto minučių ir poros ėjimų taisyklėms perprasti. Tačiau dėl paprastumo
žaidimas netampa mažiau įdomus ir labiau patyrusiems žaidėjams: ištraukiamos
bilietų kortos ir kitų žaidėjų veiksmai kas kartą diktuoja vis kitokius
sprendimus, tad „Ticket to Ride: Europe“ įdomu žaisti dar ir dar kartą.
„Ticket to Ride: Europe“ pasirodė žymiai įdomesnis už savo
pirmtaką. Ne tik todėl, kad žaidimas vyksta gerokai artimesnėje Europoje, o ne
Amerikoje, bet ir dėl naujovių, kurių nebuvo originaliojoje versijoje. Stotys
padeda išvengti erzinančių ir beviltiškų situacijų, kai varžovui užėmus norimą
atkarpą, tampa nebegalima įvykdyti bilieto kortos reikalavimų. Tunelių statybos
žaidimui suteikia šiek tiek daugiau atsitiktinumo, rizikos ir azarto.
Žaidimas nereikalauja užsienio kalbos žinių, o Lietuvoje
platinama jo versija aprūpinta taisyklėmis ir lietuvių kalba. Taisyklės
išdėstytos aiškiai, nuosekliai ir su pavyzdžiais. Jų nėra daug, tad jas galima
greitai perskaityti ir įsisavinti. Privalumu laikau ir palyginti neilgą žaidimo
trukmę – „Ticket to Ride: Europe“ partija retai kada truko ilgiau kaip valandą.
Galiausiai žaidimas pasižymi aukšta pagaminimo kokybe –
plastikiniai traukinukai ir stotys, kieto kartono lenta ir kortos yra ne tik
išvaizdžios, bet ir gana patvarios. Žaidimo dėžė padalinta į patogius skyrelius
visiems komponentams susidėti.
Trūkumai
Pritariu teigiantiems, kad „Ticket to Ride: Europe“
įdomesnis žaidžiant 4-5 žaidėjams
– tada tarp jų kyla didesnė konkurencija, tampa gerokai svarbiau atidžiai
stebėti varžovų veiksmus ir atitinkamai apgalvoti bei planuoti savuosius. Dviejų-trijų
žaidėjų partija dažnai labiau primena draugišką dėlionę, kurios sėkmę lems
iškrentančios traukinių kortos, o ne žaidėjų veiksmai.
Na, ir puikiai suprantamas daugeliui tautiečių kylantis nepasitenkinimas
tuo, kad Vilnius žaidime vadinamas „Wilno“. Nesiimu veltis į istorines
diskusijas (žaidimo veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje). Man asmeniškai labiausiai
patinka tai, kad Lietuvos sostinė čia apskritai yra. Štai, būdamas estas, tai
tikrai įsižeisčiau...
 |
| Vilnius - vieni džiaugiasi, kad jis yra, kiti irzta, kad "ne mūsiškai" užrašytas pavadinimas. |
Žaidimo dizaineriai galėjo pagalvoti ir apie tai, kad sėdint
priešingoje lentos pusėje nėra itin patogu sužiūrėti ir atrasti visus miestus –
juolab, kad jų vieta dažniausiai nėra itin geografiškai tiksliai pavaizduota. Savo rate tai išsprendėme paprastai – kadangi sugebu miestų pavadinimus nesunkiai perskaityti aukštyn kojomis, paprastai sėduosi „atvirkštinėje“ lentos pusėje.
Bendras įspūdis
„Ticket to Ride: Europe“ yra puikus stalo žaidimas visai
šeimai. Jis gana dinamiškas, spalvingas, paprastas, bet tuo pačiu įtraukiantis
ir įdomus. Vienintelė jam pastaruoju metu iškilusi grėsmė yra ta, kad mes ėmėme
jį pernelyg dažnai žaisti, tad norom nenorom pradėjau bambėti, kad „kiek gi
galima tuos traukinukus dėlioti“. Tačiau aš dažniausiai lieku nesuprastas: draugams
ar šeimai susirinkus pažaisti stalo žaidimų, „Ticket to Ride: Europe“ paprastai
būna vienas pirmųjų pasiūlymų.
Kita vertus, žaidimui net ir kiek pabodus, susidomėjimą juo nesunku susigrąžinti įsigijus papildymą, kurių išleista tikrai gausiai. Tokiu būdu keliones po visą Europą nesunkiai galima pakeisti rungtyniavimu Šiaurės šalyse, Indijoje, Šveicarijoje ar kituose kraštuose.
Ką gi - visi į traukinį!
5 S įvertinimas:
- Strategija: 6 iš 10
- Sėkmė: 7 iš 10
- Socialumas: 6 iš 10
- Sudėtingumas: 5 iš 10
- Smagumas: 8 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą