Akimirkos iš „Flames of War“ turnyro Vilniuje

Dėmesio! Prieš skaitant toliau, būtina įsijungti tinkamą muziką. Aš pats renkuosi šį karinį Jungtinės Karalystės maršą, nors, žvelgiant į turnyrinę lentelę, ko gero, garsiausiai turėtų skambėti šiek tiek kita daina. Yra ir tinkamas kūrinys žaidusiems už TSRS...

Taigi šeštadienį Vilniuje dundėjo tankai ir griaudėjo pabūklai... tiksliau, tratėjo ridenami kauliukai ir buvo garsiai šūkaujama – vyko karinio miniatiūrų žaidimo „Flames of War“ turnyras. Puikiai praleistas laikas bendraminčių kompanijoje ir patirtas azartas reikalauja pasidalinti turnyro akimirkomis su visais – ką ir darau šiuo įrašu.

Ruošiami stalai - netrukus čia užvirs kovos

Renginyje vyravo sportiška ir draugiška atmosfera, o ir tinkamai parinkta vieta (baras „Būsi trečias“) padėjo tą atmosferą dar labiau sušildyti J Turnyrą sudarė trys mūšiai – pagal taisykles visus juos reikėjo žaisti su tos pačios sudėties pajėgomis, t.y. buvo leidžiama turėti vieną vienintelį armijos sąrašą. Tai sukėlė tam tikrų taktinių iššūkių, nes visi trys turnyro mūšiai vyko pagal labai skirtingus scenarijus, o kur dar skirtingi priešininkai... Bet tuo pačiu ir skatino pagalvoti apie armijos balansą ir pajėgas, kurios būtų pasirengusios viskam.

Šiam turnyrui pasirinkau airių gvardiečių pėstininkų kuopą. Nors Lietuvoje ant „Flames of War“ žaidimo stalų dažniausiai grumiasi tankų pajėgos, ir mano vargšai tomiai ne kartą buvo tiesiog suvažinėti, labai norėjau suteikti jiems dar vieną šansą. Kad būtume pasirengę viskam, stengiausi susidėlioti subalansuotą armijos sąrašą – du būrius pėstininkų lydi du būriai tankų, o paramą suteikia mortyros, aviacija ir prieštankinių pabūklų baterija. Šįkart tokia sudėtis visai neblogai pasiteisino, nors armijos sąrašą kitąsyk tikrai reiks kiek pakeisti.

Pasirengimas pirmajai kovai. Mano pėstininkai įsitvirtina aplink
strateginę poziciją.

Mortyros ruošiasi paleisti dūmų uždangas

Burtai lėmė, jog pirmąjį mūšį teko žaisti prieš tą pačią Jungtinę Karalystę – žvalgybinį britų tankų eskadroną. Partija truko labai trumpai – vienas sėkmingas bombarduojančios priešininko artilerijos šūvis pamušė mano tanką, kuriame buvo įsitaisęs būrio vadas. Netekęs vado, būrys sustojo ir nespėjo privažiuoti prie strateginio taško, kurį greitu manevru užėmė priešininkas ir laimėjo žaidimą. Reikia pasakyti, kad per trejus metus, kiek žaidžiu „Flames of War“ už britus, galėčiau ant rankos pirštų suskaičiuoti tuos kartus, kai karališkajai artilerijai apskritai pavyksta nukauti tanką. O čia – pykšt, ir nėra vado. Ką gi, kare kaip kare, visko pasitaiko.

Rūksta mano būrio vado tankas.
Kad galėtų apginti poziciją, būriui pritrūko pusės colio....

Nors ir teko pripažinti pralaimėjimą, kitame flange puikiai pasidarbavo mano prieštankinių pabūklų baterija, sunaikinusi visą priešininko tankų būrį. Šiuos nedidelius prieštankinius pabūklus naudojau pirmą kartą ir likau jais sužavėtas – net ir nepasižyminčios didele pramušamąja galia, dėl savo tinkamai pastatytos šios patrankėlės dėl savo greitošaudos ne vieną priešininką privertė skaudžiai raukytis... 

Su kolega sutarę, kad šis mūšis tebuvo draugiškos džentelmenų pratybos, ėmėme ruoštis kitai partijai. Šįkart man teko gintis nuo TSRS tankų kuopos antpuolio. Pagal mūšio scenarijų, mano pozicijas gina tik nedidelė armijos dalis. Dauguma būrių – rezerve, ir pasieks kovos lauką (jei pasiseks) maždaug nuo antrosios mūšio pusės. Tuo tarpu priešininkas į ataką meta viską, ką turi!

Būrys pėstininkų ir "šermanų" ruošiasi
atremti sovietų antplūdį

Ir vis dėlto, šįkart sėkmė lydėjo airių gvardiečius. Taiklus aviacijos antskrydis, sunaikinęs priešininko tankų būrio vadą (atsigriebiau už „šaltą dušą“ pirmajame žaidime) padėjo pristabdyti priešininko ataką silpniau ginamame flange. Herojiška mano pėstininkų gynyba prieš juos šturmuojančius sunkiasvorius rusų tankus ir, žinoma, laiku iš pasalos išlindę prieštankiniai pabūklai nutraukė priešininko ataką. Kai galiausiai atvyko mano armijos pastiprinimas (kur užtrukote, džentelmenai, gal gėrėte arbatėlę?), jam beliko, kaip sakoma, pabaigti kuopti kiemą. Pergalė maksimalia persvara!

Trobelę tolumoje gina britų prieštankinė baterija.
Prižadu šių pabūklų modelius dažyti plačiai šypsodamasis.

Tik trečią turnyro partiją galima vadinti išties „istoriška“ – pagaliau prieš mane stojo vokiečių pajėgos. Pagal scenarijų, mano pozicijas gali ginti tik pėstininkai, o tankai ir kiti motorizuoti daliniai ir vėl atvyksta kaip pastiprinimas mūšio eigoje. Kai pamačiau prieš mano tomius išsirikiavusias vokiečių „panteras“ ir „tigrus“, pagalvojau, kad ši partija truks neilgai. Iš tiesų, be tankų paramos, pėstininkai ilgai neišlaikė vokiečių karo mašinų šturmo. Aviacija šįsyk neatliko nė vieno sėkmingo antskrydžio, ir tik iš pasalų ataką surengę prieštankiniai pabūklai sugebėjo skaudžiau įgnybti hitlerininkams, pamušdami kelis jų tankus. Kai į mūšio lauką pagaliau atskubėjo mano „šermanai“, mūšio baigtis jau buvo aiški – britų pozicijose šeimininkavo vermachtas.

Vaidas iš gvardiečių pozicijos - liūdnas. Atidardančią vokiečių "plieno bangą"
bandys stabdyti keli pėstininkai...

Nepaisant kelių „pražiopsotų“ taisyklių, kurios galėjo lemti kiek kitokius visų trijų mūšių rezultatus, likau patenkintas tiek savo pasirodymu, tiek bendrai visu renginiu. Šešta vieta iš dešimties, manau, yra visai neblogai. Ketinu ir toliau eksperimentuoti su gvardiečiais ir kitą kartą tikiuosi būti pasirengęs viskam.

Abi aukščiausias vietas turnyre užėmė už vokiečių pajėgas žaidę kolegos, o štai sovietai liko lentelės apačioje. Manau, „Flames of War“ žaidimo bendruomenei toliau plečiantis, žaidėjams įgyjant patirties ir tobulėjant, ir vermachto pajėgų dominavimui turnyruose ateis galas J

Rugiai šiemet derės prastai...

Vermachto tankų už kampų tyko sovietai