Pirmoji pažintis su „Star Wars: Imperial Assault“

Skaitydamas atsiliepimus ir apžvalgas iš šiemetinio žaidimų konvento „Gen Con 2015” šiek tiek nuliūdau – vos vienas kitas didžiausiame pasaulio festivalyje pristatytas stalo žaidimas patraukė mano dėmesį (pavyzdžiui, „Tesla VS Edison“ atrodo daug žadantis). Kita vertus, dar ne visas pernai pristatytas ir sudominusias naujienas iki šiol pavyko išbandyti. Praėjusį savaitgalį kaip tik pasitaikė progai šiek tiek užpildyti šią spragą ir sužaisti vienu šių metų hitų laikomą „Star Wars: Imperial Assault“. Taigi, įspūdžiai ir verdiktas – ar galia lydi šį stalo žaidimą?

Vienu žvilgsniu

„Star Wars: Imperial Assault“ skirtas dviem-penkiems žaidėjams. Iš esmės tai taktinis karinis žaidimas, kurio veiksmas vyksta „Žvaigždžių karų“ visatoje. Žaidėjai persikelia į mūšius tarp sukilėlių ir galaktikos Imperijos pajėgų. Lukas Skaivokeris, Hanas Solo, Čiubaka ir Dartas Veideris – šiame žaidime sutinkame ikoninius personažus, su kuriais užaugo jau ne viena fantastikos mėgėjų ir geekų karta.

Žaidimą galima žaisti dviem būdais: kampanijos režimu, kuomet keli sukilėliams vadovaujantys žaidėjai bando įvykdyti įvairias misijas kaudamiesi su varžovu, valdančiu Imperijos karius, arba tiesiog žaisti atskirus mūšius vienas prieš vieną, Imperija prieš maištininkus. Pirmajai pažinčiai su žaidimu pasirinkome būtent šią versiją.

Pasirengimas ir procesas

Žaidimo lenta kiekvienai partijai sudėliojama iš atskirų sekcijų, laikantis scenarijaus aprašymo instrukcijų. Abu žaidėjai gauna scenarijuje nurodytas pajėgas – kovotojų korteles ir figūrėles, kurias išsidėlioja savo lentos dalyje. Už nukautus priešininkus ir įvykdytas misijos užduotis pelnomi pergalės taškai. Žaidėjas, pirmasis pasiekęs reikiamą taškų sumą, laimi žaidimą.

Pažintinės partijos scenarijus mudu su varžovu perkėlė į Mos Eislio kosmoso uostą smėlėtoje Tatuino planetoje. Abi pusės, Imperija ir sukilėliai, stengiasi užvaldyti uoste stovintį erdvėlaivį. Tam reikia, kad žaidėjo karį vaizduojanti miniatiūra atsidurtų šalia vieno iš erdvėlaivio langelių ir kad šalia nebūtų priešininkų, kurie trukdytų laivą perimti. Taigi nė viena pusė kitai neleis ramiai krapštytis ir ruošti laivą skrydžiui – laukia kautynės.

Žaidimo lenta vaizduoja kosmouosto starto aikštelę ir jos prieigas,
Centre, po žetonais - erdvėlaivis, kurį reikia užimti.

Žaidimo eiga pasirodė labai sklandi, o pagrindinėms taisyklėms išaiškinti pakako kelių minučių. Varžovai paeiliui aktyvuoja savo dalinius, su pasirinktu kovotoju atlikdami po du veiksmus: pajudėti ir atakuoti, atakuoti ir pajudėti arba dusyk pajudėti. Daliniai vienas nuo kito skiriasi savo savybėmis (gajumo taškais, greičiu, atakai ir gynybai naudojamų kauliukų rūšimis ir skaičiumi) bei ypatingomis galiomis ar sugebėjimais. Visi jie aiškiai išdėstyti atitinkamo dalinio kortelėje.

Sukilėlių karių miniatiūros ir kortelės

Kovos rezultatas išsprendžiamas metant tam tikrą kiekį įvairiaspalvių kauliukų – kiek ir kokios rūšies, lemia atakuojančio kario savybės ir naudojamas ginklas. Vieni kauliukai leidžia padaryti daugiau žalos varžovui, tačiau nedideliu atstumu. Kiti – priešingai, žaloja mažiau, bet leidžia pataikyti iš toliau. Svarbų vaidmenį žaidime atlieka ir strateginės kortelės, traukiamos kiekvieno ėjimo pradžioje. Sužaistos jos leidžia atlikti įvairesnių ar papildomų veiksmų savo daliniais, sustiprinti savo pozicijas ar netikėtai pakenkti varžovui.

Už sunaikintus varžovų dalinius skiriami pergalės taškai, tad laimėti žaidimą galima paprasčiausiai talžant priešininką. Tačiau tai nebūtina – pergalę iškovoti galima ir atliekant scenarijaus užduotis, už kurias skiriami taškai.

Tai kaipgi buvo?..

Šiame scenarijuje man teko vadovauti sukilėlių grupelei, sudarytai iš Hano Solo, Luko Skaivokerio ir dar keleto skirtingų sukilėlių kovotojų. Kitoje lentos pusėje priešininkas išdėliojo dvi grupeles Imperijos šturmo pėstininkų, jiems vadovaujantį pareigūną, kovinį droną ir... patį Dartą Veiderį.

Abi pusės pasiruošusios kovai

Pradėjau žaidimą dalį pajėgų pasiųsdamas į vieną mūšio lauko pusę, ruošdamasis atremti Imperijos karių puolimą. Kita dalis sukilėlių pėstininkų patraukė į kitą komplekso pusę, šių kovotojų tikslas – kuo greičiau atsidurti prie erdvėlaivio ir perimti jo kontrolę. Tiksliau, pradėti „virinti“ pergalės taškus. „Sunkieji“ sukilėlių smogikai – Hanas Solo ir Skaivokeris, − pagal pirminį planą turėjo likti centre ir, prireikus, greitai perbėgti į vieną ar kitą flangą.

Kautynių pradžia sukilėliams atrodė daug žadanti – pernelyg drąsiai priartėjusius Imperijos pėstininkus pasitiko maištininkų herojai ir tučtuojau juos išguldė.

Hano Solo ir bevardžio sukilėlių kario duetas pasitinka Imperijos
smogikus

Tačiau netrukus į kovą stojo Dartas Veideris. Ko gero, viena galingiausių figūrų žaidime, galinti atakuoti kelis priešininkus vienu metu ir pasižyminti itin stipria gynyba, tad visas mūšis aplink Veiderį ir sukosi – kad jį sustabdyčiau, teko mesti beveik visas savo pajėgas, vos vieną-kitą karį apdairiai paliekant prie erdvėlaivio, kurį Imperijos smogikai kažkodėl ignoravo, visą dėmesį sutelkdami sukilėlių talžymui. Paradoksalu, bet kaip paaiškėjo vėliau, tai ir buvo mano išsigelbėjimas.

Kai Dartas Veideris atsistoja šalia...

...priešininkai dažniausiai atsigula.

Tolesnė kovos eiga susiliejo į vieną kvapą gniaužiantį sūkurį. Veideriui žalojant mano kovotojus, o kitiems Imperijos daliniams juos pribaigiant, netrukus lentoje Lukas Skaivokeris liko stovėti vienas prieš vis dar gausias Imperijos pajėgas. Kai jau atrodė, kad žaidimas pralaimėtas, pabandžiau griebtis paskutinio šiaudo – Lukas prišoka prie Darto Veiderio, kurį iki tol mano kariai jau buvo gerokai aptalžę, ir šnioja jam šviesos kardu. Galia šįsyk buvo sukilėlių pusėje – sėkmingu kauliukų metimu Lukas pribaigia baisųjį oponentą, taip pelnydamas krūvą pergalės taškų, kurių kaip tik ir trūko, kad sukilėliai laimėtų žaidimą.

"Ne, tu man - ne tėvas!.."

Už ir prieš

Pirmoji partija labai patiko. Man, įpratusiam prie gana sudėtingų miniatiūrų žaidimų taisyklių, „Star Wars: Imperial Assault“ mechanika pasirodė net ir labai paprasta, tačiau tai – tik privalumas. Žaidimas vyksta sklandžiai, gana aiškiai, tik retkarčiais atsiverčiant taisyklių knygelę pasitikslinti. Patiko būtinybė kruopščiai planuoti veiksmus ir sinergija tarp dalinių – pavyzdžiui, stovėdamas greta kovos draugo, Hanas Solo leidžia sustiprinti jo gynybą, o būdamas netoliese atakuojančio dalinio, Lukas Skaivokeris leidžia jam permesti vieną kovos kauliuką. Taigi reikia pagalvoti, kas ir kokias pozicijas turi užimti, kokį dalinį kada aktyvuoti – ar pirmiausiai pulti su stipresniais kariais, ar, priešingai, pasilikti juos ėjimo pabaigai.

Kas nepatiko? Hmmm... kol kas nieko blogo pasakyti negaliu. Partija neužtruko per ilgai, sutilpome į pusantros valandos, įskaitant pertraukėles. Žaidimo pagaminimo kokybė nepriekaištinga – tuo žaidimo leidėjai „Fantasy Flight Games“ tikrai garsėja. Žaidimo patrauklumą gali šiek tiek sumažinti jo kaina (beveik 100 USD), tačiau pasižiūrėjus į dėžės turinį akivaizdu, kad jis vertas kiekvieno cento. Taigi labai rekomenduoju šią pramogą ne tik „Žvaigždžių karų“ fanams, bet ir visiems, mėgstantiems taktiką, filmo scenų vertas akimirkas žaidime, įtemptas kovas ir nuotykius.

Dėžėje randame net ir tokių kovos mašinų. Aišku, už ką tiek mokėti :)

Neabejoju, kad „Star Wars: Imperial Assault“ dar įdomiau žaisti kampanijos režimu, todėl nekantriai lauksiu galimybės išbandyti ir jį. Vis dėlto, ar kada nors šis žaidimas atsidurs ir mano kolekcijoje, kol kas dar nesu tikras. „Star Wars: Imperial Assault“ nėra vakarėliams skirtas žaidimas, jis reikalauja šiokio tokio žaidėjų pasišventimo. Tad svarstau, ar man tikrai verta įsigyti jį pačiam, ar geriau pamėginti įsitrinti į kokią kompaniją, kuri kaip tik planuoja pradėti kampaniją J Lauksiu pasiūlymų!