Gimsti, augi ir gyveni mažame viduramžių miestelyje. Dirbi kažką labai prasmingo, pavyzdžiui, gamini plūgus
arba vežimus, augini javus. Galbūt išbandai savo apsukrumą prekiaudamas,
sąžiningumą – sukiodamasis miestelio taryboje, pašaukimą – bažnyčioje. O gal
išvyksti paklajoti po pasaulį ir pasižiūrėti kaip (greičiausiai labai panašiai)
gyvena žmonės svetur. Bet galiausiai tavęs, kaip ir visų kitų, laukia tas pat
likimas – šešios pėdos po žeme. Jei gyvenime sekėsi, buvai doras ir darbštus
bendruomenės narys, apie tave primins įrašas miestelio kronikose. Jei ne – liks
tik bevardis kapas.
Hmmm, kai skaitau šias eilutes, viskas skamba gana nykiai.
Bet stalo žaidimas „Village“ toli gražu nėra nykus, netgi priešingai. Juk ne
veltui šis kūrinys yra pelnęs tokį platų pripažinimą, taip pat prestižinį
„Spiel des Jahres“ apdovanojimą „Kennerspiel“ (žinovams skirtų žaidimų
kategorijoje) 2012 m. Gerai, pabandykime iš naujo.
„Village“ žaidėjai valdo šeimas –
net kelias vieno miestelio gyventojų kartas, ‒ ir varžosi tarpusavyje siekdami
palikti ryškiausią pėdsaką miestelio istorijoje. Atlikdami įvairius veiksmus –
siųsdami šeimos narius dirbti, prekiauti, keliauti, tarnauti miesto taryboje ar
bažnyčioje ir pan., žaidėjai pelno prestižo taškus. Daugiausiai jų surinkęs
žaidėjas laimi. Ne, vis dar nykiai skamba...
Ar kada pagalvojote, kaip būtų
įdomu valdyti visos giminės likimą? Pasistengti, kad jos vardas būtų
prisimenamas per amžius? Suteikti prasmės ne tik giminės narių gyvenimams, bet
ir mirčiai? (Va, dabar jau skamba geriau!) Net jei apie tai ir nesvajojote, o
tiesiog ieškote įdomaus, gilaus ir įtraukiančio, paprasto bet ne prasto stalo
žaidimo turiningam vakarui, „Village“ tikrai verta pabandyti.
 |
| Taip atrodo mūsų kaimelis,. |
Pasirengimas žaidimui
„Village“ yra skirtas 2-4 žaidėjams, viena partija trunka apie pusantros valandos. Kiekvienas žaidėjas gauna giminės ūkį (fermą)
vaizduojančią lentelę ir krūvelę pasirinktos spalvos žymeklių bei žmogeliukų,
sužymėtų skaičiai nuo 1 iki 4. Šie skaičiai reiškia kartas – žaidimą pradedame
turėdami keturis pirmosios kartos gyventojus, vėliau giminę papildo nauji...
t.y. jaunesnės kartos atstovai.
 |
| Žaidėjo giminės ūkį vaizduojanti lentelė ir gyventojai |
Stalo viduryje išskleidžiama žaidimo lenta, vaizduojanti
miestelį. Lenta suskirstyta į kelias zonas – pastatus, kuriuos aktyvuodami
žaidėjai paeiliui atlieka pasirinkto pastato leidžiamus veiksmus. Lentoje taip
pat išdėstomi įvairiaspalviai kubeliai, vaizduojantys išteklius, kurie taip pat
bus reikalingi žaidime. Čia atsiduria ir juodi „maro“ kubeliai, kuriuos imdami
žaidėjai trumpins valdomos šeimos narių gyvenimo trukmę. Tai, kaip ir pati
giminės narių mirtis, yra natūralus ir neišvengiamas žaidimo procesas. Apie tai
pakalbėsime šiek tiek vėliau, o tuo tarpu galime pradėti žaisti.
 |
| Išteklių ir maro kubeliai kiekvieno ėjimo pradžioje ištraukiami iš maišelio ir išdėliojami lentoje |
Procesas
Žaidimas vyksta ėjimais. Kiekvieno ėjimo metu žaidėjai
paeiliui pasiima po vieną kubelį nuo lentos, aktyvuodami pastatą, ant kurio tas
kubelis buvo padėtas. Pasiimi kubelį (tai daryti privaloma savo ėjimo metu), o
tada darai tai, ką leidžia pastatas, nuo kurio kubelį pasiėmei.
Pavyzdžiui, amatininkų kvartale gali dirbintis ar įsigyti
daiktų, kuriuos vėliau bus galima parduoti turgui arba panaudoti kitoms žaidimo
reikmėms, fermos laukelyje – užsiauginti javų derlių, mietelio taryboje – kopti
valdininko karjeros laiptais ir įgyti privilegijų, bažnyčioje – leisti savo
šeimos narį į dvasininko kelią, kelionių zonoje – išleisti šeimos narį bastytis
po pasaulį, lankyti kitus miestus ir t.t. Veiksmų, kuriuos galima atlikti
įvairovė gana didelė – vieni veiksmai leidžia pelnyti prestižą, kiti – įgyti
išteklių, kurie reikalingi kitiems veiksmams, už kuriuos vėlgi gali būti
pelnomi prestižo taškai.
 |
| Daiktai, kuriuos galima įsigyti ar pasigaminti - kiekvienas iš jų turi savo vertę žaidime, juos taip pat galima parduoti turguje. |
Žaidėjams atlikus visus veiksmus, t.y. nuėmus visus kubelius
nuo lentos, ėjimas baigiasi. Kiekvieno ėjimo pabaigoje įvyksta mišios, kurių
metu žaidėjai varžosi dėl savo šeimos narių įtakos bažnyčios hierarchijoje.
Įtakingiausią šeimą bažnyčioje valdantis žaidėjas kaskart pelno papildomų
prestižo taškų. Prasideda naujas ėjimas – iš maišelio traukiami ir lentoje
išdėliojami nauji kubeliai, žaidėjai vėl paeiliui juos ima ir atlieka veiksmus.
Gyvenimas ir mirtis
Unikalus ir įdomus žaidimo elementas yra giminės narių
mirtis. Skamba kiek makabriškai, tačiau kaip ir tikrame gyvenime, mirtis yra
neišvengiamas reiškinys, žaidime įgyjantis gana svarbią reikšmę. Norint atlikti
kai kuriuos veiksmus, reikia eikvoti ne tik resursų kubelius ar pasigamintus
daiktus, bet ir laiką. Be to, lentoje būna išdėliojami ne tik vertingi išteklių
kubeliai, bet ir juodi „maro“ kubeliai. Paėmus tokį kubelį, kaip ir kitais
atvejais, galima atlikti veiksmą. Tačiau toks kubelis jokių išteklių neduoda,
tik sutrumpina giminės nario gyvenimo trukmę.
Kiekvieno žaidėjo kortelėje pavaizduotas laiko ratas –
eikvojant laiką, žymeklis pamažu apsuka visą ratą, ir kai tai nutinka, vienas
iš giminės narių (būtinai vyriausios kartos atstovas) miršta. Jo figūrėlė
nuimama nuo lentos. Nelygu, ką iki mirdamas veikė šeimos narys, figūrėlė padedama
miestelio kronikose arba kapinėse.
 |
| Žaidėjo laiko žymeklis baigia apkeliauti ratą - žymekliui peršokus per tiltą, kažkas iš baltosios šeimos narių turės apleisti šį pasaulį... |
Pavyzdžiui, jei iki mirdama figūrėlė darbavosi amatų
kvartale, ji bus padėta į amatininkų skyrių kronikose ir liks įrašyta į
miestelio istoriją kaip nagingas meistras. Kronikose palikta ribotai vietos
kiekvienai profesijai – jei amatininkų skyrius jau užpildytas anksčiau
išėjusiais kitų šeimų nariais, jūsų mirštančiam amatininkui teks amžino atilsio
gultis į kapines. Kuo daugiau šeimos narių žaidėjas turi „įrašytų“ kronikose,
tuo daugiau prestižo taškų jis pelnys žaidimo gale. Tuo tarpu už kapinėse
besiilsinčius giminės narius taškai neskiriami.
 |
| Miestelio kronikos sparčiai pildosi... |
 |
| ...kapinės taip pat, tik čia niekas nenori patekti. |
Žaidimas baigiasi, kai kronikos arba kapinės užpildomos
figūrėlėmis. Tuomet skaičiuojami taškai ir išaiškinamas nugalėtojas.
Privalumai
Daugelis stalo žaidimų, paremtų „darbininkų dėliojimo“
mechanika, pradedantiesiems žaidėjams atrodo gana komplikuoti. „Village“ iš
pirmo žvilgsnio toks taip pat pasirodo, tačiau pastebėjau, kad dažnai jau po
pirmo ėjimo nauji žaidėjai perpranta jo principus ir visavertiškai įsitraukia į
žaidimą. Taigi „Village“ yra nesunkiai perprantamas, bet nelengvai įvaldomas.
Žaidimas pasižymi intuityvia, sklandžia eiga, nuolatiniu įsitraukimu – žaidėjai
paeiliui atlieka po vieną veiksmą, todėl procesas neužtrunka ir netenka
nuobodžiauti laukiant savo eilės.
Taisyklės (yra ir lietuvių kalba) išdėstytos aiškiai ir
suprantamai, nors dėl įvairių niuansų ir išimčių (kurių nėra baisiai daug),
taisyklių knygelę kartkartėmis reikia atsiversti. Išskyrus taisykles, žaidime
nenaudojamas tekstas – viskas paaiškinta spalvomis ir simboliais, taigi
užsienio kalbų mokėti nebūtina. Dar vienas „Village“ privalumas - aukšta
pagaminimo kokybė, patrauklus dizainas ir geras kainos ir kokybės santykis
(maloniai nustebau gerokai mažesne nei įprasta tokio tipo žaidimams kaina).
Trūkumai
Ypatingų pastabų žaidimui neturiu. Kai kurie kolegos šiek
tiek skundėsi dėl pernelyg margos lentos, kurioje daug elementų, tarp kurių iš
pradžių gali būti sunkoka susigaudyti. Mano nuomone, viskas čia gerai – daug
vietos užima tiesiog gražios iliustracijos, o erdvi lenta yra patogi, kai joje
reikia išdėlioti daug komponentų. Girdėjau pastabų ir dėl temos – atseit, anoks
čia įdomumas auginti ir laidoti kaimiečius, o ne statyti tvirtoves, kurti
imperijas, kariauti... Čia vėlgi galėčiau atsakyti – kiekvienam savo. O
„Village“ kūrėjai puikiai įrodė, kad ir kasdienis kelių kartų gyvenimas
miestelyje gali būti žavinga ir įtraukianti tema.
Bendras įspūdis...
...yra labai geras. Nors „darbininkų dėliojimo“ mechanika
paremtų žaidimų yra begalės, „Village“ maloniai išsiskiria šioje gausoje. Čia
nėra universalių sprendimų, kuriuos atradus nesunku laimėti: kelių į pergalę
yra daug, nugalėtojas paprastai nebūna aiškus iki paties galo, tad iki
paskutiniojo ėjimo vyksta įtempta (nors ir neagresyvi) kova tarp žaidėjų.
Baigdamas pastebėčiau, kad tokie žaidimai kaip „Agricola“ ir
„Village“ puikiai įrodo, jog net iš pažiūros nuobodokas gyvenimas kaime gali
būti puiki ir įtraukianti tema stalo žaidimui. Eisiu paieškoti internete – esu
tikras, kad gerų žaidimų turėtų būti (arba greitu laiku pasirodyti) ir apie
namų ruošą, indų plovimą ar (įrašykite patį nuobodžiausią darbą).
5 5 S įvertinimas:
- Strategija: 7 iš 10
- Sėkmė: 4 iš 10
- Socialumas: 4 iš 5
- Sudėtingumas: 6 iš 10
- Smagumas: 8 iš 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą