„Malifaux“: sapnuokite atsargiai

Sakoma, kad visatą sudaro ne viena, o nesuskaitoma begalybė tikrovių – alternatyvių pasaulių, egzistuojančių vienas šalia kito. Kai kurie iš jų labai panašūs į mūsiškį, bet esama ir tokių svetimų bei košmariškų, kad vieno žvilgsnio į juos pakaktų išvaryti žmogų iš proto. Dar sakoma, kad sienos, kuriomis atskirtos šios paralelinės tikrovės, ne visada būna tvirtos ir neįveikiamos. Keistos jėgos kartais atveria properšas, pro kurias iš vienos visatos galima patekti į kitą. Ir tada... tada, be jokios abejonės, prasideda nuotykiai, apie kokius nė nesvajojome! Kviečiu peržengti visatas skiriančią properšą ir nerti į „Malifaux“ pasaulį.

„Malifaux“ – tai miniatiūrų žaidimas, kuriame maginė fantastikos, siaubo, steam-punk ir „laukinių vakarų“ vesterno žanrai susilieja į kvapą gniaužiantį mišinį. Vienas iš trijų mano šiuo metu žaidžiamų miniatiūrų žaidimų ir, be abejonės, vienas mėgstamiausių ever. Čia grumiasi galingi burtininkai ir klastingi demonai, keistas kovos mašinas kuriantys mokslinčiai ir šautuvais bei revolveriais mojuojantys nutrūktgalviai laimės ieškotojai. Jie kaunasi dėl galios, o ant kortos pastatyta daugiau nei gyvybė: pralaimėjusiam gresia prarasti sielą.

Žaidimas perkelia į paraleliniame pasaulyje stūksantį Malifaux (skaityti „malifo“) miestą. Jo gatvėse ir apylinkėse galima sutikti ne tik įdomių bei gerokai ekscentriškų asmenybių, bet ir pavojingų padarų – demonų, kuriuos pagimdė žmogaus košmarai, vaikštančių negyvėlių ir dar keistesnių sutvėrimų, egzistavusių čia gerokai iki žmogaus atėjimo. Taip, žmonės Malifaux mieste tėra gana neseniai pasirodę atėjūnai. Jie atklydo čia iš kito pasaulio per properšą, kurią patys atvėrė visatas skiriančiose sienose. Šiam žingsniui žmonės ryžosi aptikę, kad Malifaux pasaulis kupinas magijos, kuri beveik išnyko žmonių visatoje. Įveikusi pasaulius skiriančią ribą, žmonija atrado naują magiškos galios šaltinį – sielakmenius. Iš šių mįslingų akmenų burtininkai semiasi galios savo kerams, o išeikvojus juos vėl galima „pakrauti“ mirštančių žmonių sielomis. Iš čia, suprantama, ir sielakmenių pavadinimas.

Žaidimas vyksta miniatiūriniame mūšio lauke, kuris išdėliojamas ant stalo paviršiaus pagal pasirinktą scenarijų, kautynių vietą. Šiuo atveju mūšis persikelia į Malifaux gatvę.

Žaidėjai valdo gaujas (arba, jei kam labiau patinka, grupuotes), kurios Malifaux pasaulyje grumiasi dėl šių sielakmenių, o taip pat pinigų, įtakos, pačių sielų ir daugybės kitų priežasčių, tarp kurių ne pati rečiausia – tiesiog galimybė išgyventi dar vieną dieną prakeiktojo miesto gatvėse. Nors jose kaunamasi kasdien, dideli mūšiai vyksta retai, tad vieną gaują paprastai sudaro vos keli kovotojai. Vadinasi, skirtingai nei daugelis kitų miniatiūrų žaidimų, „Malifaux“ nereikalauja didesnių investicijų, norint pradėti jį žaisti.

Viena iš mano gaujų - arkanistė Rasputina (skrybėlėta mergina centre) ir jos lediniai parankiniai

Kitas žaidimo privalumas – didelė žaidėjų tarpusavio sąveika. Čia nėra nuobodaus laukimo, kol priešininkas užbaigs savo ėjimą. Žaidėjai paeiliui, vieną po kitos aktyvuoja savo miniatiūras, ir į kiekvieną priešininko veiksmą galima nedelsiant reaguoti. Tačiau bene įdomiausia „Malifaux“ savybė yra pats žaidimo „varikliukas“: čia neišvysite kauliukų, kurie būdingi daugumai miniatiūrų žaidimų. Kautynių, kerėjimo ir kitokių veiksmų rezultatus šiame žaidime lemia kortos. Jomis žaidėjai gali gana plačiai manipuliuoti nuspręsdami galutinį veiksmo rezultatą, taigi mūšio eigą čia dažniausiai lemia ne aklas atsitiktinumas, bet žaidėjų taktiniai gabumai, išradingumas, klasta ir gebėjimas efektyviausiai išnaudoti turimų kovotojų savybes.

Žaidimas nuo pat pradžių įtraukia turtinga visata ir įdomiu siužetu. Žaidėjai gali valdyti grupuotes, priklausančias įvairioms frakcijoms. Skirtingi jų siekiai ir tarpusavio nesutarimai kiekvienoms kautynėms suteikia papildomo turinio ir motyvų. Žaidžiant „Malifaux“ galima kovoti už Gildiją, monopolinę magų organizaciją, kontroliuojančią miestą ir sielakmenių gavybą. Ne visi kerėtojai pritaria Gildijos diktatui – čia veikia ir arkanistai, nepriklausomi burtininkai ir inžinieriai, sudarantys savotišką opoziciją Gildijai ir savarankiškų magų „ložę“. Tiek vieni, tiek kiti žaidžia su gana pavojingomis jėgomis, bet ne tokiomis, kurias siekia įvaldyti Prikėlėjai, naudojantys Malifaux magiją mirčiai apgauti. Šiems nekromantams tikslų siekti padeda prikelti negyvėliai, šmėklos ir kitokios klaikybės. Beje, mirtis – toli gražu ne baisiausias dalykas Malifaux pasaulyje. Tamsiosiose jo kertelėse tyko Negimusieji, demonai, atklydę iš baisiausių žmogaus sapnų. Šiame mieste košmaras toli gražu ne visada baigiasi nubudus...

Antroji mano gauja - samdiniai...

Tokiame nesuvokiamų pavojų ir interesų verpete priversti suktis paprasti gyventojai. Tiesa, nemažai iš jų nutaria nebūti kažkieno už virvučių tampomis marionetėmis ir pakyla kautis už galimybę rinktis patiems. Tokie gyventojai tampa Atskalūnais - sėkmės kariais, nuotykių ieškotojais ir samdiniais, kurie įlieja dar daugiau chaoso į ir taip jau sudėtingą padėtį Malifaux mieste. Atskirą darbotvarkę turi ir mįslingieji atvykėliai iš Rytų - „Dešimties griaustinių“ mistikai ir samurajai. Beje, ką tik minėjome žodį „chaosas" - ką galvojate apie gaują įkaušusių, kiaulėmis jojančių gremlinų su šautuvais, kurie tiek pat pavojingi šauliui, kiek ir taikiniui? Tai - linksmybės Malifaux stiliumi!

...vadovaujami kovingųjų sesių Viktorijų.

Kad ir kokiai frakcijai atstovautų gauja, kiekvienai iš jų vadovauja Meistras – dažniausiai, tai itin galingas karys ar klastingas kerėtojas. Visi Meistrai ir jų gaujos žaidime turi dar ir savo, atskiras istorijas, o jų ypatingos savybės lemia vis kitokį žaidimo stilių. Visa tai suteikia „Malifaux“ sistemai dar daugiau gelmės bei žavesio, ir kiekvienas žaidėjas čia gali rasti kažką artimo sau.

Belieka apžvelgti svarbiausią šio žaidimo dalį – pačias miniatiūras. Žaidime „Malifaux“ naudojami 32 mm modeliai. Tai gana populiari skalė, reiškianti, kad vidutinio ūgio žmogaus figūrėlė žaidime yra 32 mm aukščio. Kaip įprasta, žaidėjai turi patys suklijuoti ir nudažyti įsigytas miniatiūras – tokiu būdu paliekama daugiau erdvės žaidėjo kūrybai ir individualiam požiūriui į modelius pasireikšti.

„Malifaux“ figūrėlės, kurias gamina JAV kompanija „Wyrd“, yra vienos geriausių, kokias teko matyti daugelį metų domintis miniatiūrų žaidimais. Tiesą sakant, tai miniatiūros ir paskatino pradėti žaisti šį žaidimą. Dauguma modelių – labai originalūs, puikiai perteikia tiek žaidimo atmosferą, tiek ir įkūnijamų personažų charakterius. Maloniai nustebino ir miniatiūrų pagaminimo kokybė – jos puikiai išlietos ir gana nesunkiai surenkamos.

Skirtingai nei daugumoje kitų miniatiūrų žaidimų, "Malifaux" naudojami ne kauliukai, o speciali kortų malka. Kovos baigtį čia dažnai lemia ne tik akla sėkmė (saugokitės Juodojo Džokerio!), bet ir gebėjimas manipuliuoti turimomis kortomis.

Iki šiol gaminusi miniatiūras iš metalo, kompanija neseniai pasekė daugelio kitų miniatiūrų gamintojų pavyzdžiu ir perėjo prie kompiuteriu modeliuojamų plastikinių modelių. Kol kas jų savo rankomis pačiupinėti neteko, bet bent jau iliustracijose miniatiūros atrodo puikiai.

„Malifaux“ ‒ geras pasirinkimas tiems, kurie seniai svajoja išbandyti miniatiūrų žaidimus, bet iki šiol susilaikė baimindamiesi išlaidų, reikalingų didelėms figūrėlių armijoms susirinkti. Čia to nereikia, nes gaujai dažnai pakanka vos 5–7 modelių. Šiame žaidime nerasite lėkšto, „vaikiško“ maginės fantastikos siužeto: elfai ir žmonės saugo tvarką ir gėrį pasaulyje, orkai ir demonai nori viską sugriauti – prašom, kariaukite. „Malifaux“ viskas gerokai subtiliau – sunku pasakyti, kas čia „geriečiai“, o kas – „blogiukai“, nes visi personažai turi savo tamsiąją pusę ‒ tiesa, kai kurių ji itin tamsi... Tad jeigu jums įkyrėjo „nulaižyti“ superherojai, jeigu žavitės intrigomis ir jums nesvetimas (kartais ganėtinai tamsaus) humoro jausmas, nedvejodami ženkite į „Malifaux“ pasaulį. Tik žinokite – kartais jame nutinka blogi dalykai...

Ilgainiui daugiau papasakosiu apie šį žaidimą ir priežastis, kodėl jį taip mėgstu. Bet daugelis jų, tikiuosi, atsiskleidė jau ir iš šio įrašo.