Kai Vėlinių išvakarėse žemę užplūsta zombiai, vampyrai,
šmėklos, vilkolakiai ir kitokie nelabieji, ką daryti mums, paprastiems
mirtingiesiems? Aišku, mušti juos! Dideliais kiekiais! Štai keli stalo žaidimai, kurie padės
tinkamai tam nusiteikti.
5 vieta: „Zombicide”
Žaidimo dėžėje - ištisos miniatiūrinių zombių ordos! Nuotrauka iš www.guillotinegames.com |
Nuskambėjus
žodžių junginiui „mušti dideliais kiekiais“, į galvą pirmiausiai ateina
šis kooperacinis stalo žaidimas. Žaidėjų valdomi personažai ‒ zombių
apokalipsės herojai, ‒ mieste kovoja su gyvaisiais numirėliais. Kuo daugiau
žaidėjai nugali zombių, tuo stipresni tampa jų personažai. Tačiau tuo didesnės
ir pavojingesnės nemirėlių ordos juos puola. Esminis žaidimo klausimas ‒ ką
pasitelksite: sumanumą ir greitį ar nupjautavamzdį šautuvą ir grandininį
pjūklą? Turbūt ir viena, ir kita! Įvairūs
scenarijai (ir, pvz., galimybė traiškyti zombius policijos automobiliu – o,
taip, ačiū!), kooperacinis žaidimo stilius,
reiškiantis, kad arba visi žaidėjai laimi kartu, arba pralaimi pačiam žaidimui,
aukščiausia pagaminimo kokybė – krūvos zombius ir personažus vaizduojančių
miniatiūrų, lenta, kortelės, ‒ ir gana paprastos taisyklės. Tegu „Zombicidas“
prasideda!
4 vieta: „Chaos
in the Old World“
Žaidimo lenta - demonų puolamas mitinis pasaulis. Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com |
Štai, gurkšnojame sau kavą ir postringaujame apie tai, kaip
smagu talžyti visokius baubus, net nepagalvodami, kaip jie patys jaučiasi,
puldami žemę ir jos gyventojus bei nuolat gaudami nuo jų į dantis. Patikinu:
jaučiasi jie puikiai, o tai patvirtina žaidimas „Chaos in the Old World“. Čia
žaidėjai tampa labai galingomis blogio dievybėmis – Chaoso dievais, ‒ ir bando
užvaldyti pasaulį. Pagal pačias geriausias politeistines tradicijas, dievai
varžosi tarpusavyje ir nuolat ieško būdų vieni kitiems pakenkti. Tai nereiškia,
kad keistosioms dievybėms rungiantis tarpusavyje, žmonija saugi – pasaulio apsėdimas
vyksta sava eiga ir pagal planą. Tiesiog tai taip natūralu ir įprasta, kad gerokai
įdomiau pagalvoti, kaip čia dar įspyrus savo bičiuliui į minkštą vietą (t.y. kokį
nors čiuptuvų raizginį ar pūlinių sankaupą) . Tad pasitikdami Heloviną, paleiskime
demonų armijas su „Chaos in the Old World“.
3 vieta: „Ghost
Stories“
Kažink, kaip "Ghost Busters" skambėtų kiniškai?.. Iliustracija iš www.rprod.com |
Visų Šventųjų išvakarės ‒ Rytų stiliumi! Šio stalo žaidimo veiksmas mus perkelia į
atokų miestelį, kurį puola piktosios dvasios. Žaidėjai ‒ keturi skirtingomis
galiomis pasižymintys vienuoliai, kurie visomis išgalėmis stengiasi atremti
ataką ir nugalėti ją surengusį piktąjį demoną. „Ghost Stories“ yra dar vienas smagus
kolektyvinis galvosūkis: žaidėjai čia turi veikti išvien, labai gerai apgalvoti
savo veiksmus, nes kiekviena klaida gali lemti pralaimėjimą. Puikus
apipavidalinimas ir iliustracijos, įdomi tema, gana paprastos taisyklės, bet
nelengvai įveikiamas žaidimas ‒ jeigu tavo kung-fu neblogas, sugriauk savo namų feng-šui ir įleisk
į juos šiek tiek šmėklų su „Ghost Stories“!
2 vieta: „Arkham Horror“
Pokštai baigėsi, bičiuliai – dabar pakalbėkime apie tokius
siaubus, nuo kurių žmonės išprotėja... bent jau stalo žaidime „Arkham Horror“.
Žaidimo veiksmas perkelia į trečiojo dešimtmečio JAV miestą Arkhemą, į kurį
ruošiasi įsiveržti sena, pikta ir negraži (tačiau labai galinga) dievybė. Jos
išpuolio preliudija – ordos įvairiausių neregėtų monstrų, su kuriais žaidėjai kovoja
šiame žaidime. „Arkham Horror“ taip pat yra kooperacinis – čia arba laimi visi
kartu, arba keliauja į ekskursiją adresu Vasaros g. 5, Vilnius.
Žaidimo privalumas – istorija. Tyrinėdami Arkhemą žaidėjai traukia specialias kortas, atlieka jose nurodytus veiksmus ir skaito pasakojimą, kuris ilgainiui susilieja į vientisą, įdomų naratyvą. Kiekvienas susidūrimas su pabaisa, kiekvienas istorijos vingis intriguoja – ar pavyks ir šįkart išsisukti sveikam? O gal tyrėjas sunkiai susižeis arba išprotės ir atsidurs Arkhemo psichiatrinėje? Sveikas protas šiame žaidime – vertingas išteklius, kurį prarandame panašiai tokiu greičiu, kaip per išpardavimus netyčia užsukę į Vilniaus „Akropolį“. Bet jeigu tai jūsų nebaugina, tada... „Ph'nglui Mglw'nafh Cthulhu R'lyeh wgah'nagl fhtagn!” (tam, kas išsiaiškins šios frazės reikšmę, statau bokalą nervus raminančio skysčio).
Žaidimo privalumas – istorija. Tyrinėdami Arkhemą žaidėjai traukia specialias kortas, atlieka jose nurodytus veiksmus ir skaito pasakojimą, kuris ilgainiui susilieja į vientisą, įdomų naratyvą. Kiekvienas susidūrimas su pabaisa, kiekvienas istorijos vingis intriguoja – ar pavyks ir šįkart išsisukti sveikam? O gal tyrėjas sunkiai susižeis arba išprotės ir atsidurs Arkhemo psichiatrinėje? Sveikas protas šiame žaidime – vertingas išteklius, kurį prarandame panašiai tokiu greičiu, kaip per išpardavimus netyčia užsukę į Vilniaus „Akropolį“. Bet jeigu tai jūsų nebaugina, tada... „Ph'nglui Mglw'nafh Cthulhu R'lyeh wgah'nagl fhtagn!” (tam, kas išsiaiškins šios frazės reikšmę, statau bokalą nervus raminančio skysčio).
1 vieta: „Last Night on Earth“
Šiam zombių stalo žaidimui skiriame pirmąją vietą dėl objektyvių
ir subjektyvių priežasčių – ne veltui ir pati pirmoji šio tinklaraščio apžvalga
skirta būtent „Last Night on Earth“. Žaidimas puikiai perteikia siaubo fillmų
apie gyvuosius numirėlius atmosferą, reikalauja šiek tiek (bet ne per daug)
pagalvoti, o svarbiausia – jį žaisdami žmonės ima vieni kitų nemėgti. Ypač tų,
kurie žaidime valdo zombius. Braains!
Mano TOP 5 "tokiai progai"susidarytų iš "Mansions of Madness", "Betrayal at the House on the Hill", "Ghost Stories", "Fury of Dracula" ir "Serpent's Tongue". Rekomenduoju!
AtsakytiPanaikinti