2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

Fotoreportažas. „Star Wars: X-Wing“ turnyras Vilniuje

Vilniaus stalo žaidimų hobio centras „Rikis“ šeštadienį buvo virtęs tarpžvaigždiniu poligonu: čia vyko kosminių kautynių miniatiūrų žaidimo „StarWars: X-Wing“ turnyras. Šis palyginti neseniai, tik 2012 m., pasirodęs JAV kompanijos „Fantasy Flight Games“ žaidimas žaibiškai populiarėja visame pasaulyje. Taip pat ir Lietuvoje – su žaidimu susipažinome vospraėjusį rugsėjį, o dabar jo turnyruose matome daugiau nei dešimt dalyvių. Šįsyk čia jėgas išbandė vienuolika žaidėjų – kaip palyginti naujam žaidimui Lietuvoje, tai tikrai nemažai.

Apie priežastis, lemiančias „Star Wars: X-Wing“ žaidimo populiarumą, galima prirašyti puslapius. Tai ir aukšta pagaminimo kokybė (iš „Fantasy FlightGames“ nieko kito ir nesitikima), paprastos ir aiškios taisyklės, telpančios nedidelėje knygelėje (daugelio miniatiūrų žaidimų taisyklės užima dešimtis ar šimtus puslapių), sklandus ir dinamiškas žaidimo stilius (žaidimo partija trunka apie pusvalandį – pusantros valandos, nelygu mūšio dydis), o tuo pačiu – patogumas. Šio žaidimo modeliai parduodami surinkti ir jau nudažyti, tad juos tereikia išimti iš dėžutės ir jau galima leistis į kovą.

Be abejo, ne paskutinės svarbos ir žaidimo tema – legendiniai „Žvaigždžių karai“. Turbūt nerasime tikro fantasto, kuris vaikystėje žiūrėdamas šį filmą nebūtų svajojęs pasėdėti už kosminio naikintuvo „X-Wing“ šturvalo. Taigi pats savim stebiuosi, kad iki šiol nepradėjau kolekcionuoti miniatiūrinių sukilėlių ir Imperijos flotilių, ir šįsyk turnyre dalyvavau tik kaip žiūrovas.


Galbūt taip tik geriau – turėjau daugiau laiko fotografuoti, tad daugiau nelaužydamas klaviatūros, dalinuosi turnyro akimirkomis.

Turnyre vyravo susikaupimas.
Skleidžiamų "pew-pew-pew" garsų negirdėjau



Preciziškumas kosmose - gyvybiškai svarbus
Turnyre dalyvavo net keli "Tūkstantmečio sakalai"...

...kartais jiems tekdavo kovoti vieniems su kitais.


Žvaigždėti žaidimo kilimėliai padėjo dar labiau sustiprinti įspūdį

Nuo mažyčių "A-Wing" iki šatlų - turnyre kovosi įvairiausių dydžių ir formų laivai 


Svarbus metimas!..









Dalis sukilėlių persimetė į tamsiąją pusę.
Kurie - paaiškės po šio mūšio
Į pagalbą Imperijai - premijų medžiotojai ir jų grėsmingi laivai

2014 m. sausio 19 d., sekmadienis

Akimirkos iš „Flames of War“ turnyro Vilniuje

Dėmesio! Prieš skaitant toliau, būtina įsijungti tinkamą muziką. Aš pats renkuosi šį karinį Jungtinės Karalystės maršą, nors, žvelgiant į turnyrinę lentelę, ko gero, garsiausiai turėtų skambėti šiek tiek kita daina. Yra ir tinkamas kūrinys žaidusiems už TSRS...

Taigi šeštadienį Vilniuje dundėjo tankai ir griaudėjo pabūklai... tiksliau, tratėjo ridenami kauliukai ir buvo garsiai šūkaujama – vyko karinio miniatiūrų žaidimo „Flames of War“ turnyras. Puikiai praleistas laikas bendraminčių kompanijoje ir patirtas azartas reikalauja pasidalinti turnyro akimirkomis su visais – ką ir darau šiuo įrašu.

Ruošiami stalai - netrukus čia užvirs kovos


Renginyje vyravo sportiška ir draugiška atmosfera, o ir tinkamai parinkta vieta (baras „Būsi trečias“) padėjo tą atmosferą dar labiau sušildyti J Turnyrą sudarė trys mūšiai – pagal taisykles visus juos reikėjo žaisti su tos pačios sudėties pajėgomis, t.y. buvo leidžiama turėti vieną vienintelį armijos sąrašą. Tai sukėlė tam tikrų taktinių iššūkių, nes visi trys turnyro mūšiai vyko pagal labai skirtingus scenarijus, o kur dar skirtingi priešininkai... Bet tuo pačiu ir skatino pagalvoti apie armijos balansą ir pajėgas, kurios būtų pasirengusios viskam.

Šiam turnyrui pasirinkau airių gvardiečių pėstininkų kuopą. Nors Lietuvoje ant „Flames of War“ žaidimo stalų dažniausiai grumiasi tankų pajėgos, ir mano vargšai tomiai ne kartą buvo tiesiog suvažinėti, labai norėjau suteikti jiems dar vieną šansą. Kad būtume pasirengę viskam, stengiausi susidėlioti subalansuotą armijos sąrašą – du būrius pėstininkų lydi du būriai tankų, o paramą suteikia mortyros, aviacija ir prieštankinių pabūklų baterija. Šįkart tokia sudėtis visai neblogai pasiteisino, nors armijos sąrašą kitąsyk tikrai reiks kiek pakeisti.

Pasirengimas pirmajai kovai. Mano pėstininkai įsitvirtina aplink
strateginę poziciją.
Mortyros ruošiasi paleisti dūmų uždangas
Burtai lėmė, jog pirmąjį mūšį teko žaisti prieš tą pačią Jungtinę Karalystę – žvalgybinį britų tankų eskadroną. Partija truko labai trumpai – vienas sėkmingas bombarduojančios priešininko artilerijos šūvis pamušė mano tanką, kuriame buvo įsitaisęs būrio vadas. Netekęs vado, būrys sustojo ir nespėjo privažiuoti prie strateginio taško, kurį greitu manevru užėmė priešininkas ir laimėjo žaidimą. Reikia pasakyti, kad per trejus metus, kiek žaidžiu „Flames of War“ už britus, galėčiau ant rankos pirštų suskaičiuoti tuos kartus, kai karališkajai artilerijai apskritai pavyksta nukauti tanką. O čia – pykšt, ir nėra vado. Ką gi, kare kaip kare, visko pasitaiko.

Rūksta mano būrio vado tankas.
Kad galėtų apginti poziciją, būriui pritrūko pusės colio....
Nors ir teko pripažinti pralaimėjimą, kitame flange puikiai pasidarbavo mano prieštankinių pabūklų baterija, sunaikinusi visą priešininko tankų būrį. Šiuos nedidelius prieštankinius pabūklus naudojau pirmą kartą ir likau jais sužavėtas – net ir nepasižyminčios didele pramušamąja galia, dėl savo tinkamai pastatytos šios patrankėlės dėl savo greitošaudos ne vieną priešininką privertė skaudžiai raukytis... 

Su kolega sutarę, kad šis mūšis tebuvo draugiškos džentelmenų pratybos, ėmėme ruoštis kitai partijai. Šįkart man teko gintis nuo TSRS tankų kuopos antpuolio. Pagal mūšio scenarijų, mano pozicijas gina tik nedidelė armijos dalis. Dauguma būrių – rezerve, ir pasieks kovos lauką (jei pasiseks) maždaug nuo antrosios mūšio pusės. Tuo tarpu priešininkas į ataką meta viską, ką turi!

Būrys pėstininkų ir "šermanų" ruošiasi
atremti sovietų antplūdį
Ir vis dėlto, šįkart sėkmė lydėjo airių gvardiečius. Taiklus aviacijos antskrydis, sunaikinęs priešininko tankų būrio vadą (atsigriebiau už „šaltą dušą“ pirmajame žaidime) padėjo pristabdyti priešininko ataką silpniau ginamame flange. Herojiška mano pėstininkų gynyba prieš juos šturmuojančius sunkiasvorius rusų tankus ir, žinoma, laiku iš pasalos išlindę prieštankiniai pabūklai nutraukė priešininko ataką. Kai galiausiai atvyko mano armijos pastiprinimas (kur užtrukote, džentelmenai, gal gėrėte arbatėlę?), jam beliko, kaip sakoma, pabaigti kuopti kiemą. Pergalė maksimalia persvara!

Trobelę tolumoje gina britų prieštankinė baterija.
Prižadu šių pabūklų modelius dažyti plačiai šypsodamasis.
Tik trečią turnyro partiją galima vadinti išties „istoriška“ – pagaliau prieš mane stojo vokiečių pajėgos. Pagal scenarijų, mano pozicijas gali ginti tik pėstininkai, o tankai ir kiti motorizuoti daliniai ir vėl atvyksta kaip pastiprinimas mūšio eigoje. Kai pamačiau prieš mano tomius išsirikiavusias vokiečių „panteras“ ir „tigrus“, pagalvojau, kad ši partija truks neilgai. Iš tiesų, be tankų paramos, pėstininkai ilgai neišlaikė vokiečių karo mašinų šturmo. Aviacija šįsyk neatliko nė vieno sėkmingo antskrydžio, ir tik iš pasalų ataką surengę prieštankiniai pabūklai sugebėjo skaudžiau įgnybti hitlerininkams, pamušdami kelis jų tankus. Kai į mūšio lauką pagaliau atskubėjo mano „šermanai“, mūšio baigtis jau buvo aiški – britų pozicijose šeimininkavo vermachtas.

Vaidas iš gvardiečių pozicijos - liūdnas. Atidardančią vokiečių "plieno bangą"
bandys stabdyti keli pėstininkai...
Nepaisant kelių „pražiopsotų“ taisyklių, kurios galėjo lemti kiek kitokius visų trijų mūšių rezultatus, likau patenkintas tiek savo pasirodymu, tiek bendrai visu renginiu. Šešta vieta iš dešimties, manau, yra visai neblogai. Ketinu ir toliau eksperimentuoti su gvardiečiais ir kitą kartą tikiuosi būti pasirengęs viskam.

Abi aukščiausias vietas turnyre užėmė už vokiečių pajėgas žaidę kolegos, o štai sovietai liko lentelės apačioje. Manau, „Flames of War“ žaidimo bendruomenei toliau plečiantis, žaidėjams įgyjant patirties ir tobulėjant, ir vermachto pajėgų dominavimui turnyruose ateis galas J

Rugiai šiemet derės prastai...

Vermachto tankų už kampų tyko sovietai


2014 m. sausio 11 d., šeštadienis

Sunkus kelias namo - „Battlestar Galactica“ apžvalga


Žmonija, tiksliau, jos likučiai, bėga. Sušokę į paskutinius turimus kosminius laivus, žmonės sprunka nuo jų civilizaciją sunaikinusių ir žmonijos laivyną persekiojančių kibernetinių priešų – robotų sailonų. Tarsi nuolatinių jų antskrydžių būtų negana, panašu, kad kai kurie sailonai yra įgiję žmonių pavidalą ir infiltravęsi į laivyno vadovybę, laukdami progos sabotažui.  Ar pavyks žmonijai pabėgti nuo persekiotojų ir rasti naujus namus kosmose? O gal infiltruoti agentai ir negailestingi kyborgai galiausiai sunaikins žmonių rasę? Statymai stalo žaidime „Battlestar Galactica“ išties dideli.

Šiame 2008 m. bendrovės „Fantasy Flight Games“ žaidime įsikūnijame į populiaraus to paties pavadinimo fantastinio TV serialo  personažus ir bandome išgyventi pavojingų priešų antpuolį. Judindami personažus po žaidimo lentą, vaizduojančią milžinišką karinį erdvėlaivį „Galactica“ ir kosminę erdvę aplink jį, žaidėjai kovoja su ateiviais, bando įveikti nuolat kylančias krizes bei nuskraidinti žmonių laivyną į saugią planetą. Tam priešinasi sailonų ordos. Bet ne jos pavojingiausios – laivyne tūno išdavikai sailonų agentai, kurie iš pradžių atsargiai kaišo pagalius bėgliams į ratus, o laiku nesustabdyti pridaro išties rimtų bėdų.

Žaidimo lenta vaizduoja erdvėlaivį "Galactica" ir erdvę aplinkui jį

„Battlestar Galactica“ yra pusiau kooperacinis žaidimas, skirtas 3-6 žaidėjams. Jie drauge kovoja prieš patį žaidimą ir siekia įveikti įvairias negandas, kurias lemia kiekvieną ėjimą atverčiamos specialios krizių kortelės. Praėjus kuriam laikui kooperacija virsta konfrontacija, nes, kaip paaiškėja, vienas ar keli žaidėjai iš tikrųjų yra sailonų agentai ir siekia visiškai priešingų tikslų nei likusi grupė. Tai suteikia žaidimui ypatingo žavesio: stebėdami lentoje besirutuliojančius įvykius žaidėjai netrukus ima įtarinėti vieni kitus rengiant sąmokslą ir netgi atvirai kovoti tarpusavyje. Gebėjimai įtikinėti, išsisukinėti, o kartais – ir visai įžūliai meluoti, šiame žaidime ypač praverčia.

Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas pasirenka po personažą, pažįstamą iš TV serialo. Kiekvienas herojus pasižymi savitais gebėjimais – pavyzdžiui, stulbinamai pilotuoti kosminius naikintuvus ir kautis erdvėje arba politinėmis manipuliacijomis bei diplomatija palaikyti tvarką laivyne. Taip pat kiekvienas gauna po kortelę, nulemiančią tikrąją personažo esybę. Šios kortelės ir sukuria intrigą, nes esybės kortelės, su retomis išimtimis, niekam nerodomos, ir tik pats žaidėjas žino, kam jis lojalus ir kokių tikslų turi siekti.

Žvilgtelėkite į kairėje, paskui - dešinėje sėdintį žaidėją. Vienas iš jų, greičiausiai, yra infiltruotas kyborgas
Šie tikslai dvejopi. Žmonės siekia atrasti naujus namus, o tam reikia nuskristi į tolimą Kobolo planetą. Įveikdami kylančias krizes ir atremdami kyborgų atakas, žaidėjai žingsnelis po žingsnelio ruošia laivyną hipererdviniam šuoliui. Kiekvienas šuolis priartina žmoniją prie ieškomos planetos – atlikę tam tikrą šuolių skaičių ir pasiekę Kobolą, žmonės laimi.

Tuo tarpu sailonų agentai turi pasirūpinti, kad likusiai žaidėjų grupei tai nepavyktų. To galima siekti subtiliai: kiekvieną ėjimą žaidėjų grupei tenka spręsti krizes, kurių neįveikus, laivynui gresia prarasti vertingų išteklių – maisto, kuro, moralės ar žmonių. Kuriam nors iš šių išteklių pasiekus nulį, žmonija pralaimi.

Laivyno išteklius vaizduojantys diskai. Kuro kiekis pavojingai mažėja -
 jam nukritus iki nulio, žmonės pralaimės.
Viena iš krizių kortelių
Krizei įveikti reikalinga surinkti tam tikrą sumą taškų, kuriuos teikia žaidėjų turimos veiksmų kortelės. Žaidėjai paslapčiomis į bendrą krūvą sumeta korteles, kurias norėtų paaukoti krizei įveikti. Ši krūva dar papildoma dviem atsitiktinėmis kortelėmis. Jei surinktų taškų sumos pakanka, žmonės šį ėjimą gali lengviau atsikvėpti. Jei ne – įvyksta šis tas itin nemalonaus ar net tragiško: sprogsta vandens rezervuarai ir laivynas praranda maisto išteklių, įvyksta laivyno moralę žalojantys neramumai... Kadangi žaidėjai gali tik įtarti, kas ir kokias korteles atidavė, o galbūt netinkamos kortelės į bendrą krūvą apskritai įkrito atsitiktinai, netrukus imama įtariai šnairuoti vieniems į kitus.

Atėjus tinkamam metui, sailonų agentai gali visiems atskleisti savo tikrąją tapatybę ir pradėti išties „stambų lošimą“. Pabėgę į sailonų laivyną, jie gali siundyti ant žmonių ordas priešų naikintuvų, sukelti „super‒krizes“ ir kitaip skaudžiai kenkti sprunkančiai žmonijai.

Ką ir besakyti, per maždaug dvi valandas trunkančią žaidimo partiją įtampa neatslūgsta nė akimirkai. Kokia krizė ištiks šįkart? Ar pavyks laivyną laiku parengti šuoliui ir pasprukti nuo supančių sailonų erdvėlaivių? Kuris iš mūsų išdavikas ir kada jis smogs? O gal, prevenciniais tikslais, įtarimų keliantį žaidėją reikėtų pasiūlyti patupdyti į vienutę? Žaidžiant „Battlestar Galactica“ nuolat persekios šie ir panašūs klausimai.

Mano nuomone, žaidimas puikiai perteikia TV filmo dvasią ir kosminės operos žanras čia dailiai susijungia su pusiau kooperacinio žaidimo mechanika. Jei esate žaidę garsųjį „Saboteur“, puikiai įsivaizduosite, kokia atmosfera tvyro prie „Battlestar Galactica“ stalo. Tik kilstelėkite ją į kosminį lygį! Žaidimas paprastai sudomina ir tuos, kurie nėra matę serialo: į žaidime imituojamą situaciją įsijaučiama gana greitai ir lengvai. O kadangi sprendžiant krizes dalyvauja visi žaidėjai, čia netenka nuobodžiauti  ir ne savo ėjimo metu.

Gana paprastos taisyklės, žaidimo vizualumas ir pagaminimo kokybė taip yra stipriosios „Battlestar Galactica“ pusės. Žinoma, žaidimas nėra visai be trūkumų. Vienas iš jų – priklausomybė nuo anglų kalbos. Ant žaidimo kortelių parašyta nemažai svarbaus teksto ,ir gerai nemokant kalbos gali būti sudėtinga visapusiškai pasinaudoti visomis savo galimybėmis. Šią problemą galima išspręsti išverčiant kortelių tekstus – jei kartais reikėtų vertimo, rašykite, pasidalinsiu.

Kauliuko metimas lems, ar žmonių pilotams pavyks atremti sailonų antskrydį

Taip pat verta pastebėti, žaidime itin daug lemia sėkmė – ne tik ištraukiamos kortelės, bet ir kauliuko metimai, kurie neretai sugriauna kruopščiausiai apgalvotą ėjimo planą. Kita vertus, ši aplinkybė neblogai atitinka siužetą: juk visas žmonijos sprukimas nuo sailonų ir nesibaigianti kova yra didelė avantiūra, kur dažnai tik akla sėkmė lemia, ar pavyks žmonėms išgyventi iki kito šuolio per erdvę.

Šiokių tokių abejonių kilo ir dėl žaidimo balanso, nes, kiek teko žaisti, daugumą partijų laimėjo sailonai. Pasak kolegų stalo žaidimų entuziastų, situaciją pagerina (arba pablogina – nelygu, kieno jūs pusėje) „Battlestar Galactica“ papildymai, kurių išleisti trys. Kol nepabandžiau, nieko negaliu sakyti, bet minčių išplėsti savo kolekciją bent vienu papildymu tikrai yra: nepaisant kelių smulkmenų, „Battlestar Galactica“ man yra vienas mėgstamiausių stalo žaidimų.

„5 S” įvertinimas:
  • Strategija: 3 iš 5
  • Sėkmė: 3 iš 5
  • Socialumas: 4 iš 5
  • Sudėtingumas: 3 iš 5
  • Smagumas: 4 iš 5