Drumsčiant vandenis povandeniniame mieste – žaidžiame „Abyss“

Šis stalo žaidimas mano dėmesį patraukė praėjusią vasarą, kai buvo plačiai išmojuotas didžiausiame geekų metų renginyje „GenCon“. Ir patraukė ne kuo kitu, kaip nuostabiomis iliustracijomis. Perskaitęs kelias apžvalgas pamaniau, kad ir pats žaidimas turėtų būti visai neblogas, taigi išvydęs jį parduotuvės lentynoje, tučtuojau įsigijau. Sužaidėme keletą „Abyss“ partijų, tad atėjo metas pasidalinti įspūdžiais.

Dviem-keturiems žaidėjams skirtas „Abyss“ nukelia į povandenę karalystę, kurioje dėl įtakos ir karalystės sosto varžosi... na, turbūt tuos padarus reikėtų vadinti vandeniais. Žaidėjai įsikūnija į karalystės kilmingųjų vaidmenį ir samdydami sąjungininkus bei povandeninio pasaulio lordus telkia galią, siekdami užimti sostą ir tapti naujaisiais Bedugnės karaliais.

Dėžę atidarius

„Abyss“ yra kortų žaidimas: jo dėžėje rasite daugiau kaip šimtą kortelių, kurios ir yra žaidimo „variklis“. Dauguma – 71 kortelė, − sudaro „sąjungininkų“ kortų kaladę. „Sąjungininkai“ – tai penkių skirtingų rūšių jūrų padarus vaizduojančios kortos (jūrų arkliukai, moliuskai, krabai, aštuonkojai ir medūzos). Kiekviena kortelė turi savo vertę taškais nuo 1 iki 5. Kaladėje taip pat yra šešios „monstrų“ kortelės – įveikdami šias jūrų pabaisas, žaidėjai pelno papildomų taškų ir resursų, reikalingų žaidime.

Ruošiamės žaidimui: lenta, kurioje išdėstomos septynios pradinės
lordų kortos. Žaidimo apipavidalinimas džiugina spalvomis ir
vaizdingumu.

Dar 35 kortos vaizduoja povandeninio pasaulio lordus. Jiems pasisamdyti reikalingos sąjungininkų kortelės. Nelygu, kokiai gildijai vienas ar kitas lordas priklauso, jam pasisamdyti reikės atitinkamos rasės „sąjungininkų“. Taigi idėja paprasta – žiūrime, kokius lordus galima samdyti, ir renkame atitinkamas „sąjungininkų“ korteles, o tada jas protingai išleidžiame.

Dėžėje taip pat yra 20 vietovių kortelių – jos vaizduoja tam tikras povandeninio pasaulio vietas, kurias kontroliuodami žaidimo gale žaidėjai pelno papildomų taškų. Likę komponentai – raktų ir monstrų žymekliai, krūvelė plastikinių perlų, atstojančių povandeninio pasaulio valiutą, penki kriauklių formos plastikiniai indeliai perlams laikyti, bloknotas taškams skaičiuoti ir, suprantama, taisyklių knyga.

Perlai, žaidimo pinigai, saugomi specialiuose
kriauklės formos indeliuose.

Žaidimo eiga

Žaidėjai paeiliui atlieka ėjimus, kurie gana paprasti. Savo ėjimu žaidėjas pirmiausiai gali sumokėti vieną perlą bankui ir atversti naują lordo kortelę, jei ant lentos jų yra mažiau nei šešios. Tada žaidėjas privalo atlikti vieną iš trijų veiksmų:

Pirma: Tyrinėti gelmes. Žaidėjas verčia viršutinę kortelę nuo sąjungininkų kaladės viršaus. Jei atvertas vienas iš penkių rūšių sąjungininkų, žaidėjas pirmiausiai privalo pasiūlyti priešininkams jį įsigyti. Varžovai tai gali padaryti sumokėdami žaidėjui vieną perlą. Jei kitas varžovas įsigeidžia vėliau įsigyti atverstą naują sąjungininko kortelę, jam jau teks sumokėti du perlus. Jei tokiu būdu perkama dar ir trečia kortelė, ji kainuos tris perlus. Jeigu niekas iš varžovų sąjungininko kortelės įsigyti 

nepageidauja, ją atvertęs žaidėjas gali kortelę pasiimti sau ir taip užbaigti savo ėjimą. Arba galima versti dar vieną kortelę – tada ji vėl pirmiausiai siūloma kitiems žaidėjams. Jeigu taip atverčiama penktoji sąjungininko kortelė ir jos niekas kitas nenori įsigyti, kortelę atvertęs žaidėjas privalo ją pasiimti, o tuo pačiu jis dar gauna vieną perlą.

Tyrinėjame gelmes. Kol kas atverstos sąjungininkų kortelės
ypatingai nedžiugina...

Jei atverčiama išsiviepusią mureną vaizduojanti monstro kortelė, žaidėjas vėlgi gali spręsti: „kovoti“ su monstru ir užbaigti savo ėjimą, bet prieš tai pasiimti prizą – perlų, monstro žetonų (papildomi pergalės taškai) arba raktų – nelygu, kokį prizą rodo monstro lentelė. Žaidėjas taip pat gali ignoruoti baidyklę ir tęsti ėjimą – tokiu atveju, padidinama prizo vertė monstro lentelėje. Kitąsyk, atvertus monstro kortelę, apdovanojimas bus didesnis.

 Baigus šį ėjimą, visos atverstos, bet neįsigytos sąjungininkų kortelės užverčiamos ir padedamos į „Tarybą“ - atitinkamas krūveles lentoje. Keliems žaidėjams nutarus „tyrinėti gelmes“, taryboje gana greitai susidaro solidžios užverstų sąjungininkų kortų krūvelės.

Antrasis galimas veiksmas – paprašyti tarybos pagalbos, t.y. paprasčiausiai pasiimti užverstas vienos rūšies sąjungininkų korteles nuo lentos.

Trečia: samdyti lordą. Pasirinkęs šį veiksmą, žaidėjas gali sukauptas sąjungininkų korteles išsikeisti į vieną iš atverstų lordų kortų. Dauguma lordų pasižymi įvairiomis galiomis – juos įsigiję žaidėjai gali atlikti papildomų veiksmų, gauti daugiau naudos ar pakenkti varžovams. Be abejo, kiekvienas lordas vertas pergalės taškų, kurie lems, kas laimės žaidimą.

Kelios iš lordų kortelių

Kai kurios lordų kortos pažymėtos raktų simboliais. Žaidėjai taip pat gali gauti raktų žetonų kovodami su monstrais. Jeigu savo ėjimo gale žaidėjas turi tris ar daugiau raktų – ant lordų kortelių ar žetonais, - jis privalo juos išsikeisti į vieną iš vietovių kortų. Jei įsigyjant vietovę panaudojami raktus turintys lordai, jų kortos pakišamos po vietovės kortele – lordai ima vadovauti tai vietovei, ir žaidėjas daugiau nebegali naudotis tų lordų ypatingosiomis galiomis ar savybėmis.

Dalis lordų vadovauja vietovėms

Žaidėjai vienas po kito atlieka ėjimus, kol kuris nors pasisamdo septintąjį lordą arba baigiasi lordų kortos kaladėje. Atlikę po paskutinįjį veiksmą, žaidėjai skaičiuoja taškus – už valdomas vietoves, turimus lordus, jų samdymui panaudotas sąjungininkų korteles bei kovojant su monstrais pelnytus žetonus. Daugiausiai taškų surinkęs žaidėjas tampa nugalėtoju ir naujuoju Bedugnės karalystės valdovu.

Vertinimai

Žaidimas paliko gerą įspūdį – pirmiausiai dėl įspūdingų iliustracijų ir puikaus apipavidalinimo. „Abyss“ taisyklės paprastos ir lengvai paaiškinamos, žaidimo eiga sklandi ir greita. Čia netenka nuobodžiauti laukiant savo ėjimo, nes varžovai arba greitai atlieka savo veiksmus, arba juose dalyvauja ir kiti žaidėjai. „Abyss“ privalumas yra ir trumpa arba vidutinė žaidimo trukmė – jam nebūtina pašvęsti viso vakaro. Pagyrimo verta žaidimo dėžė, padalyta į skyrelius, kuriuose patogiai telpa visi žaidimo komponentai.

Ypatingų trūkumų nepastebėjau. Žaidimas reikalauja tam tikrų anglų kalbos žinių – lordų galios ant kortelių aprašytos angliškai. Galima priekaištauti dėl labai jau mažų sąjungininkų kortelių, kurias nėra taip patogu maišyti ir vartyti.

Vis dėlto, daugiausiai abejonių kyla dėl ilgalaikės „Abyss‘“ vertės. Žaidime viskas sukasi apie lordus – jų yra 35, ir visi skirtingi, tačiau po vienos-dviejų partijų jau spėji pamatyti visus ir įvertinti kiekvieno galias. Taip, kiekvieną kartą žaidimas klostosi vis kitaip, tačiau viskas tampa matyta, o tai kelia grėsmę žaidimui gana greitai nusibosti. Manau, kūrėjai į tai atsižvelgė iš anksto, ir netrukus sulauksime „Abyss“ papildymų. Šiek tiek abejonių kilo ir dėl žaidimo temos: povandeninio pasaulio idėja atspindėta apipavidalinimu ir iliustracijomis, bet ne žaidimo procesu. Kad ir kiek žaidžiau, nesijaučiau perkeltas į pasaulį po vandeniu: „Abyss“ veiksmas, pakeitus iliustracijas, lygiai taip pat sėkmingai galėtų vykti ir feodalinėje antžeminėje karalystėje ar šiais laikais.

Tačiau vertinant bendrai, „Abyss“ yra tikrai geras žaidimas. Greitai kintanti situacija (iš po nosies nugvelbiami sąjungininkai ir lordai) priverčia įtempti smegenis ir stebėti varžovų veiksmus. Sąveika tarp žaidėjų taip pat nemaža, ir nėra taip, kad kiekvienas sau patyliukais auginasi povandeninį darželį – stebint, ką daro ir kur žvalgosi priešininkas, galima gerokai sujaukti jo planus. Svarbiausia, jog „Abyss“ yra nesudėtingas ir malonus žaisti, jis puikiai tinka pradedantiesiems, šeimoms su šiek tiek ūgtelėjusiais vaikais (nuo 10 m.) ar ramiems draugų vakarėliams. Jei tik nesate didelis jūrų gėrybių gurmanas (pažaidę „Abyss“ į moliuskus ir aštuonkojus pradėsite žvelgti kaip į draugus, o ne maistą), šį žaidimą tikrai verta išbandyti.

5S Įvertinimas:

• Strategija: 6 iš 10
• Sėkmė: 7 iš 10
• Socialumas: 6 iš 5
• Sudėtingumas: 4  iš 10
• Smagumas: 7 iš 10