„GameJam 2015“ – kaip mes kūrėme stalo žaidimą

Kad pernelyg neapkerpėčiau, stengiuosi vadovautis priesaku: jei sužinai apie dalyką, kuris nuoširdžiai sudomina, ir, kad jį išbandytum, nereikia važiuoti šimtų kilometrų ir mokėti šimtų eurų, tai užsuk bent pasižiūrėti. Taip kartais atsiduriu įdomiuose... arba keistuose... arba keistuose ir įdomiuose renginiuose. Su tokia pat nuostata praėjusį savaitgalį apsilankiau „LT GameJam 2015" Vilniuje. Sakau sau – domiesi žaidimais, tai pasidomėk ir jų kūrėjų bendruomene.

Apie prasmingą gyvenimą kaimelyje, arba žaidžiame „Village“

Gimsti, augi ir gyveni mažame viduramžių miestelyje. Dirbi kažką labai prasmingo, pavyzdžiui, gamini plūgus arba vežimus, augini javus. Galbūt išbandai savo apsukrumą prekiaudamas, sąžiningumą – sukiodamasis miestelio taryboje, pašaukimą – bažnyčioje. O gal išvyksti paklajoti po pasaulį ir pasižiūrėti kaip (greičiausiai labai panašiai) gyvena žmonės svetur. Bet galiausiai tavęs, kaip ir visų kitų, laukia tas pat likimas – šešios pėdos po žeme. Jei gyvenime sekėsi, buvai doras ir darbštus bendruomenės narys, apie tave primins įrašas miestelio kronikose. Jei ne – liks tik bevardis kapas. 

Hmmm, kai skaitau šias eilutes, viskas skamba gana nykiai. Bet stalo žaidimas „Village“ toli gražu nėra nykus, netgi priešingai. Juk ne veltui šis kūrinys yra pelnęs tokį platų pripažinimą, taip pat prestižinį „Spiel des Jahres“ apdovanojimą „Kennerspiel“ (žinovams skirtų žaidimų kategorijoje) 2012 m. Gerai, pabandykime iš naujo.

2014-ieji buvo žaismingi

Palydint besibaigiančius metus įprasta susumuoti ir įvertinti atliktus darbus. To, ką šiemet nuveikiau hobio srityje, darbu nepavadinsi, bet bent jau man stalo ir miniatiūrų žaidimų srityje 2014-ieji buvo gana turiningi. Taigi žvilgtelėkime į metus „Kauliukai.lt“ akimis.

Dūmai ir minos, hakeriai ir raketos, arba šlovingos miniatiūrų sezono pabaigtuvės

Dar vienus kautynių kareivėliais metus pabaigėme su trenksmu – praėjusį sekmadienį hobio centre „Rikis“ vyko miniatiūrų žaidimo „Infinity“ turnyras. Renginys nudžiugino dalyvių aktyvumu – mūsų susirinko dešimt, kas žinant kuklų Lietuvos miniatiūrų entuziastų bendruomenės dydį, jau yra įspūdinga.

„Marš nuo lentos!” arba labiausiai erzinantys žaidėjų tipai

Mes mėgstame viską rūšiuoti, klasifikuoti ir skirstyti į tipus – pradedant šiukšlėmis, tęsiant gyvūnais, augalais ir automobiliais, baigiant savimi pačiais. O kartkartėmis etiketę taip ir knieti prie kaktos prilipdyti ir bendraminčiams, su kuriais suremiame galvas prie kokio nors žaidimo lentos. Šį kartą – penki labiausiai erzinantys stalo žaidimų žaidėjų tipai.

Neminėkite žodžio iš "M" raidės!

Buvau sau prisižadėjęs šiame tinklaraštyje rašyti pozityvius ir šviesius dalykus, kas implikuoja nerašyti nieko apie „Monopoly“, „Gyvatės ir kopėčios“ bei panašius stalo žaidimus. Tačiau patys suprantate, kaip smagu kartais nusižengti visokiems principams. O nusižengti jiems paskatino ne taip seniai įvykusi kūrybinė diskusija (a.k.a. „brainstormas“ ar „minčių lietus“), kurios metu ne pirmą kartą nuskambėjo idėja kaip komunikacijos priemonę pasitelkti stalo žaidimus. Ir ne pirmą kartą išgirdau kolegų pastabą: „Tai ką, kursime dar vieną „Monopolį“?...

„Malifaux“: neriant į antrąjį taisyklių leidimą

Ką tik praėjęs Helovinas, žinios apie netrukus pasirodysiantį Andriaus Tapino lietuviško steam punk romano „Vilko valanda“ tęsinį ir neseniai paštu atvykęs kolekcijos papildymas... na, gerai, visų pirma – atvykęs kolekcijos papildymas, skatina pakviesti tolesnei ir gilesnei pažinčiai su miniatiūrų žaidimu „Malifaux“.

Šįkart – plačiau apie tai, kaip veikia pats žaidimas ir kodėl jį verta pabandyti, net jei iki šiol išgirdę žodį „miniatiūra“ pirmiausiai pagalvodavote apie pašto ženklo dydžio paveikslus arba šiuolaikinių moteriškų maudymosi kostiumėlių mados tendencijas.