2014 m. gruodžio 16 d., antradienis

Dūmai ir minos, hakeriai ir raketos, arba šlovingos miniatiūrų sezono pabaigtuvės


Dar vienus kautynių kareivėliais metus pabaigėme su trenksmu – praėjusį sekmadienį hobio centre „Rikis“ vyko miniatiūrų žaidimo „Infinity“ turnyras. Renginys nudžiugino dalyvių aktyvumu – mūsų susirinko dešimt, kas žinant kuklų Lietuvos miniatiūrų entuziastų bendruomenės dydį, jau yra įspūdinga.




Džiugino ir dalyvių indėlis į renginį – nagingieji bičiuliai, wargeimingo forume prisistatantys Raštvedžiu ir Karvedžiu, pagamino išties puikių dekoracijų – lazeriu pjaustytų pastatų iš presuoto kartono, niekuo nenusileidžiančių (teisingiau, daug kuo lenkiančių) užsieniuose gaminamus analogus.
Galiausiai, buvo smagu pamatyti keletą puikiai atrodančių armijų bei išbandyti jėgas su svečiais iš Kauno, su kuriais pavyksta pakariauti gerokai rečiau nei norėtųsi.

Ant stalo su tokiomis dekoracijomis kariauti ir įdomu, ir akiai gražu.
Kaip jau įprasta, turnyro dalyviams teko sužaisti tris misijas. Jų metu atliekamos įvairios užduotys, už kurias pelnomi taškai. Daugiausiai jų surinkęs žaidėjas skelbiamas nugalėtoju, papildomų taškų galima pelnyti už gražiai atrodančias armijas. Grožis suprantamas labai paprastai – norint gauti bonusą, reikia, kad visos mūšyje naudojamos miniatiūros būtų nudažytos arba kad nebūtų naudojami pakaitiniai modeliai („ta ant stalo stovinti nupiepusio pėstininko figūrėlė iš tikrųjų vaizduoja visai ne nupiepusį, o labai galingą karį, tiko jo miniatiūros dar neturiu...“).

Pirmosios misijos užduotys: infiltruoti savo karius-specialistus į kontrolės pastatą mūšio lauko viduryje, iš ten pasiimti komunikacijos švyturį (anteną) ir nunešti ją į savo bazę. Kuo daugiau švyturių, tuo geriau – bėda ta, kad kulkoms švilpiant pro ausis, tai ne taip paprasta padaryti. Šioje misijoje mano nomadai susigrūmė su ateiviais. Mano kovotojams pirmuoju ėjimu pavyko pačiupti ir išgabenti iš centrinio pastato švyturį, o tuo pačiu – užminuoti patalpą, šiek tiek apsunkinant reikalus varžovui.

Mano kovotojas "morlokas" ruošiasi šturmui dengiamas gynybinio roboto
su sunkiuoju kulkosvaidžiu.
Šios misijos „žvaigždės“ – artimos kovos specialistai morlokai (pagal žaidimo legendą, viename iš nomadų laivų gydomi... t.y. saugomi pavojingi bepročiai maniakai, kuriuos kartais išleidžia „palakstyti“ kautynėse). Greitai lakstydami koridoriais ir mėtydami dūmines granatas morlokai kėlė sumaištį, kuria naudojosi kitas specialistas, apsiginklavęs įranga, leidžiančia matyti pro dūmus ir guldyti priešininkus kulkosvaidžiu. Man pavyko pagabenti į bazę vieną švyturėlį (visu vienu daugiau nei priešininkui!) ir atlikti porą smulkesnių užduočių, tad pirmąją pergalę šventė nomadai.

Turnyro akimirka: "nė colio atgal!"
Kautynės "Rikio" patalpas buvo apėmusios visais masteliais...
Antrojoje kovoje mano kariai susidūrė su savo tautiečiais – priešininkas taip pat žaidė už nomadus. Čia specialistams reikėjo išlaužti tris mūšio lauko viduryje riogsančias dėžes, paimti jų strategiškai svarbų turinį ir išlaikyti jį iki mūšio pabaigos. Šią užduotį patikėjau infiltracijos specialistams, pirmuoju ėjimu perėmusiems vieną dėžę. Bet naudingiausia kovotoja šįsyk buvo hakerė Zoe, kibernetinėmis atakomis sustabdžiusi grėsmingai priartėjusį priešininko šturmo robotą. Mano šauliams beliko pribaigti pavojingąją mašiną, kol jos pilotas bejėgiškai mėgino atgauti roboto kontrolę. Ta pati Zoe vėliau nusėlino link antrosios dėžės ir nugvelbti jos turinį, pakeliui itin sėkmingai paguldant varžovo leitenantą. Taigi ir antrą misiją laimėjo mano pajėgos.

Kol hakerė darbavosi, strateginę dėžę strategiškai nudžiovęs
infitratorius gūžėsi slėptuvėje.
Trečiasis mūšis reikalavo užimti ir išlaikyti strategines pozicijas, t.y. stalo sektorius, ir turėti juose daugiau pajėgų nei priešininkas. Šįsyk teko susidurti su dar viena ateivių armija, o aš pats, kad būtų įdomiau, pakeičiau savo pajėgų sudėtį ir pats išleidau į lauką vieną iš didžiųjų ir baisiųjų nomadų robotų. Greitai paaiškėjo, kad jis buvo ne toks jau baisus – mano kovos mašiną ateiviai sunaikino vos vienu (bet neįtikėtinai sėkmingu) šūviu. Beliko atsidusti – „čia „Infinity“, čia nenugalimų nėra“, ir skubiai keisti taktiką.

Didelis ir grėsmingas nomadų robotas ruošiasi pasitikti
priešininką. "Šitų šarvų dar niekas neįveikė..." - tokie
buvo paskutiniai piloto žodžiai.
Taigi nomadai neliko skolingi ir perėjo prie varžovo pajėgų apšaudymo valdomomis raketomis. Tai vienas linksmiausių (man, ne varžovui) klajoklių armijos triukų – nomadų hakeriai sugeba žymėti taikinius raketoms net jų nematydami, kiaurai sienas ir užtvaras, tereikia, kad šalia taikinio atsirastų speciali antena (o kosminiai klajokliai turi įvairių būdų išdėlioti antenas, patys nelįsdami po kulkomis). O tada... tada atskrenda raketa ir suranda taikinį, kad ir kaip gerai jis būtų pasislėpęs. O tada taikiniui būna skauda. Patys suprantate. Ši taktika reikalauja tam tikro pasirengimo ir turi „priešnuodžių“ (pvz., eliminuoti taikinius žymintį hakerį, eliminuoti raketsvaidį-robotuką, turėti savo hakerių, kurie išjunginėtų atskrendančias raketas), bet rezultatas būna kraupus – kaip kad šiuo atveju, kai priešininkui teliko stebėti jo vieną po kito krentančius kovotojus.

Deja, šios misijos tikslas nebuvo naikinti priešininką. Užsižaidęs su raketomis susizgribau, kad dauguma mano karių taip ir liko stovėti ten, kur pradėjo mūšį, bet ne ten, kur turėjo atsidurti, kad pelnyčiau taškus. Tuo tarpu priešininko pajėgų (na, tų, kurios jam dar liko) manevrai paskutiniuoju ėjimu lėmė, kad pergalė šioje misijoje, o tuo pačiu – ir turnyre, - atiteko varžovui. Dėl ko visai nenusiminiau, nes puikiai praleidau dieną, kita vertus, laimėti savo paties organizuojamą turnyrą būčiau palaikęs blogu tonu.

Sveikinimai turnyro nugalėtojui Algiui! Pagrindinis prizas šįkart
išvyko į Kauną...
...bet likusių prizinių vietų laimėtojai dėl to pernelyg neliūdėjo.
Susumavus viską, renginiu likau patenkintas – džiugu matyti nedidelę, bet tvirtą ir nuosekliai augančią „Infinity“ bendruomenę Lietuvoje. Neabejoju, kad mūsų tik daugės ir čia dideles viltis sieju su netrukus žaidėjus pasieksiančia atnaujinta taisyklių versija, kuri, kaip pranešama, turėtų pataisyti kai kuriuos trūkumus, žaidimą padaryti dar sklandesnį, dinamiškesnį ir įdomesnį. Taigi kitas turnyras, ko gero, vyks jau pagal naująsias taisykles. Laukiame ir ruošiamės!





5 komentarai:

  1. Būtų įdomu, jei nufilmuotum kada ir įkeltum pasižiūrėt kur nors, kaip lietuviai lošia! ;]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Audžiu mintį ilgainiui ir prie video apžvalgų bei reportažų pereiti. Yra viena problema - kai kariauji, reik kariauti, nes jei dar ir filmuosi, tai arba filmas bus nevykęs arba priešininkui neįdomu. Reiks, matyt, operatorių samdytis :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Apskritai buvo smagus turnyras ir noretusi pakartojimo, tik jau pagal 3 edicijos taisykles :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Būtinai rengsime turnyrus ir šiemet. Ir, aišku, eisime prie trečio leidimo. Kol kas neprognozuoju, kada - matysim, kaip sekasi įsisavinti, kaip operatyviai dalinių profilius gamintojas atnaujins ir pan.

    AtsakytiPanaikinti