Pirmoji pažintis su atnaujintomis „Warmachine“ taisyklėmis: pataisė ar sugadino?

Et tu, Brute... norėjosi numykti šiemet, išgirdus apie kompanijos „Privateer Press“ planus atnaujinti bei perleisti miniatiūrų žaidimų „Warmachine“ ir „Hordes“ taisykles. Puikiai pažįstu save ir žinau, kur dažnai šis kelias veda: man naujas taisyklių leidimas, t.y. būtinybė iš naujo gilintis į svarbius, bet daugeliu atvejų, smulkius taisyklių niuansus ir pakeitimus dažniausiai reiškia, kad žaidimą ilgesniam ar trumpesniam laikui užmesiu. Taip atsitiko su „Malifaux“, prie kurio po taisyklių perleidimo aktyviau grįžau tik šiemet. Tas pat įvyko ir su „Infinity“: išėjus trečiajai taisyklių versijai, šio žaidimo taip ir nebepradėjau žaisti taip pat aktyviai, kaip iki tol. Taigi tik pernai pradėjus kolekcionuoti „Warmachine“ ir pamažu grumtis jo stympankiniuose mūšių laukuose, nerimas, kad prarasiu ūpą ir šiam žaidimui, buvo ir pagrįstas, ir suprantamas.

Tad nors trečiasis taisyklių leidimas pasirodė dar vasaros pradžioje, tik dabar pagaliau pasitaikė proga pačiam išbandyti atnaujinimus. Ar buvo verta keisti taisykles ir kokios mintys kilo po pažintinės partijos?

Vasaros dažymai

Jei vasarą ir sunkiau pavyko rasti laiko tinklaraščiui, tai prisėsti prie vienos-kitos miniatiūros padažymo suspėjau. Didžiausias pasiekimas - nudažyta miniatiūrų žaidimo "Malifaux" komanda - nekromantas Leveticus ir jo parankiniai.

5 svarbios stalo ir miniatiūrų žaidimų pasaulio tendencijos

Stalo žaidimai. Dar ne taip seniai buvęs šutvelės keistuolių laisvalaikio užsiėmimu, šis hobis pastaruosius kelerius metus išgyvena pakilimą, kuris, mano įsitikinimu, tęsis ir toliau. Stalo ir miniatiūrų žaidimų rinkoje kaip grybai po lietaus atsiranda vis nauji gamintojai, projektai ir produktai, ir rinka toliau sparčiai evoliucionuoja. Taip sparčiai, kad dažnai, prisipažinsiu, net nebesuvokiu, kas joje vyksta. 

Bet, kaip sakoma, reikia vokti, ir suvoksi. Todėl sėdu lankstyti pirštų ir fiksuoti, mano manymu, svarbiausių pokyčių bei tendencijų, kurios pastaruoju metu formuoja stalo ir miniatiūrų žaidimų pasaulį.

Žaidžiame „Puerto Rico“

Tikiu, kad Naujojo Pasaulio čiabuviai šiuo klausimu turi atskirą nuomonę, tačiau man epocha, kai buvo atrastos, o paskui ir kolonizuojamos Amerikos, atrodo žavingas istorijos tarpsnis. Narsūs kapitonai aptinka naujas žemes, į jas plūsteli naujakuriai, tyrinėtojai, prekybininkai. Užtat senutė Europa susipažįsta su kukurūzais, bulvėmis, pomidorais, tabaku... gerai, be pastarojo gal ir būtume išsivertę. Žodžiu, prasideda dalykai, nulėmę visą tolesnę žmonijos raidą. O kur dar Centrinės Amerikos ir Karibų jūros egzotika. Štai kodėl stalo žaidimai, susiję su tais laikais ir kraštais, man ypač patrauklūs.

Pridėkime dar ir tai, kad „Puerto Rico“ galima laikyti tikra klasika. 2002 m. pasirodęs stalo žaidimas susišlavė solidžių apdovanojimų, buvo nominuotas prestižiniam „Spiel des Jahres“ ir, neabejoju, įkvėpė ne vieną žaidimų kūrėją. Nors pats su šiuo žaidimu susipažinau palyginti neseniai, manau, kad jis vertas visų pagyrų ir vietos jūsų šeimos stalo žaidimų kolekcijoje. Taigi atidarykime dėžę...

Pasihobinėjimas Berlyne

Lankydamasis svečių šalių miestuose ir apibendrindamas kelionės įspūdžius, savęs paklausiu: ar norėčiau čia gyventi? Tokios refleksijos ėmiausi ir po kelionės į Berlyną, kur viešėjome su kolegomis. Įspūdžiai dvejopi, nes architektūros požiūriu Vokietijos sostinė nepasirodė įdomi (kas puikiai suprantama, įvertinant šio miesto istoriją). Tačiau atmosfera ir ore tvyrantis laisvumo pojūtis, tingus didmiesčio dūzgesys ir suvokimas, kad čia gali rasti bet ką, apie ką tik svajoji, suteikė išvykai malonų prieskonį. Galbūt taip, Berlynas būtų visai įdomi vieta pagyventi. Ir tikrai taip, apsilankyti TOKIAME hobio centre svajojau seniai.

„Malifaux“: išpakuojame, surenkame ir išbandome naują gaują

Kautis. Žūti. Kartoti. Tokiu žaidimo stiliumi pasižymi nekromantas Leveticus ir jo gauja, kurie ką tik papildė mano „Malifaux“ miniatiūrų kolekciją. Apie šį klaikų senį bei jo vadovaujamus monstrus svarsčiau kurį laiką, galvodamas kurlink toliau plėtoti savo pajėgas, ir štai Leveticus & Co ne tik surinkti, bet ir sudalyvavo pirmajame mūšyje. Žiūrime, kas dėžutėje, ir dalijamės įspūdžiais.

„Malifaux“ ketvirtadienis

 Šią savaitę susitikome su bendraminčiais išbandyti savo jėgų, sėkmės ir sumanumo prie „Malifaux“ stalo. „Malifaux“ pastaruoju metu vienareikšmiškai įsitvirtino mano mėgstamiausių žaidimų sąrašo viršūnėje, tad stengiamės reguliariai susitikti ir pakovoti. Šįsyk buvome keturiese. Prie vieno stalo santykius aiškinosi du Mariai, prie kito – aš su Kostu.