2014 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Neregėto masto grėsmė piniginei arba konvento „GenCon 2014“ atgarsiai

Po šiokių tokių vasaros atostogų (аr veikiau vasaros darbymečio) grįžtame prie tinklaraščio ir toliau dairomės po stalo žaidimų pasaulį. O pasidairyti tikrai yra kur, juolab, kad per pastaruosius porą mėnesių jame netrūko naujienų. Vieną svarbiausių iš jų galima pristatyti vienu žodžiu: „GenCon 2014”.

Tai bene didžiausias pasaulyje žaidimų festivalis, kasmet rengiamas Indianapolyje, JAV. Šių metų rugpjūčio 14-17 dienomis renginys, pasak organizatorių, sutraukė rekordinį skaičių dalyvių – daugiau kaip 56 tūkst. stalo žaidimų, vaidmenų žaidimų, miniatiūrų žaidimų, fantasy, mokslinės fantastikos ir visko, kas su tuo susiję, entuziastų. Šimtai žaidimų gamintojų čia pristatė bei demonstravo begales naujų ir įdomių kūrinių, kuriuos aprašyti būtų tikras Sizifo darbas. Tačiau skaitydamas dalyvių ir svečių įspūdžius bei atsiliepimus jau ėmiau dėlioti sąrašą žaidimų, kuriuos tikrai norėčiau įsigyti (vargšė mano spinta ir piniginė!) ar bent jau išbandyti. Taigi už ko užkliuvo akys?



Dviem-keturiems žaidėjams skirtame kortų žaidime persikeliame į povandeninį miestą, kuriame varžomės dėl galios ir įtakos, kaunamės su pabaisomis, patraukiame į savo pusę miesto valdovus, užimame strategiškai svarbias teritorijas, kad galiausiai taptume vienvaldžiu miesto viešpačiu. Sudomino puikus apipavidalinimas (iš kompanijos „Asmodee“ nieko kito ir nesitikiu), įdomi mechanika ir, kaip žada leidėjai (o išbandžiusieji patvirtina) – iki paskutinės akimirkos įtemptas ir įdomus žaidimo procesas. Neriam!






Nors šio, žanro klasika tapusio, kortų žaidimo „materialiąją“ versiją žaidžiau vos keliskart, bet valandų valandas praleidau prie kompiuterio kurdamas savo kosmines imperijas iš kortelių. Tikrai puikus žaidimas, o dabar jo autoriai nutarė pakeisti žaidimo „varikliuką“ ir išleidžia versiją, kurioje tyrinėjame kosmosą, kolonizuojame planetas, kariaujame ir prekiaujame ridendami kauliukus. Šis sprendimas sulaukė nemažo gerbėjų susidomėjimo, taigi įtraukiame „Roll For The Galaxy“ į savo to-try-or-to-buy sąrašą.



King of New York

Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com
Kingkongai ir godzilos, nusiaubę Tokiją originalioje šio stalo žaidimo versijoje „King of Tokyo“, kraustosi į Niujorką. Valdome milžiniškus siaubūnus, ridename kauliukus, užimame strategines pozicijas ir talžome priešininkus – tie patys principai galioja ir „King of New York“, tik čia kūrėjai žada daugiau veiksmo didesnėje žaidimo lentoje, kur dabar jau galima griauti pastatus ir netgi laimėti būnant ne tik monstru, bet ir įžymybe! „King of Tokyo“ paliko įspūdį kaip puikus ir neįpareigojantis žaidimas nedideliems vakarėliams, todėl su nekantrumu lauksime dar daugiau galimybių siūlančios Niujorko versijos.

Star Wars... visi šitie!

Skaitinėjant stalo žaidimų blogosferą krenta į akis atsiliepimai apie JAV žaidimų milžinės „Fantasy Flight Games“ pasirodymą konvente. Daugiausiai dėmesio sulaukė pristatyti nauji žaidimai, kurių veiksmas vyksta „Žvaigždžių karų“ visatoje. Miniatiūrų žaidimas „Star Wars: Armada“ tęsia kosminių mūšių temą, kurią kompanija įspūdingai pradėjo su „Star Wars:X-Wing“, tik šįsyk mūšiai įgauna žymiai didesnį mastelį, nes žaidime valdome nebe naikintuvų eskadriles, o ištisas flotiles gerokai didesnių (ir galingesnių) erdvėlaivių.


Bendruomenę sudomino ir kitas tos pačios kompanijos leidinys toje pačioje visatoje – „Star Wars: Imperial Assault“. Šiame taktiniame žaidime vienas žaidėjas tampa piktuoju „viešpačiu“, valdančiu Imperijos pajėgas, tuo tarpu kiti žaidėjai vadovauja sukilėlių herojams ir vykdo įvairias misijas stumdydami miniatiūras modulinėje lentoje. „Imperial Assault“ turi panašumų tiek su klasikiniais vaidmenų žaidimais (patirties sistema, galimybė valdyti ir kurti savo personažą keliant jį lygiais), tiek su kariniais žaidimais – kautynės vienas prieš vieną lentoje.



Luktelkime ir pažiūrėkime. Neabejoju „Fantasy Flight Games“ leidinių kokybe , bet „Žvaigdžių karų“ franšizę pastaruoju metu bendrovė taip melžia, kad kartais tampa tiesiog nebeįdomu – „o, dar vienas „Star Wars“ žaidimas... much wow...“

Užtat kita artėjanti tos pačios „Fantasy Flight Games“ naujiena atrodo gerokai įdomiau: kompiuterinis žaidimas „X-COM“ persikelia ant stalo. Šiame kooperaciniame žaidime valdysime slaptą karinę organizaciją, bandančią atremti ateivių invaziją. Ypatingas žaidimo bruožas yra tas, kad jame nepakanka vien to, ką randame lentoje: ateivių pajėgas ir patį žaidimo procesą valdyti padės speciali programėlė išmaniesiems prietaisams.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai kokybiškai, inovatyviai ir įdomiai, ir mano susidomėjimas šiuo kūriniu neturi nieko bendra su ta aplinkybe, kad kitados valandų valandas praleidau prie kompiuterio žaisdamas klasikinį „UFO“ ir naująją jo versiją „X-COM: Enemy Unknown“. Tikrai tikrai!


Tęsiame kovų su ateiviais temą ir žiūrime į kitą „GenCone“ pristatytą kūrinį „Alien Uprising“. Tai dar vienas kooperacinis žaidimas, tik čia nebe Žemę puola ateiviai, o patys žaidėjai įstringa priešiškoje planetoje ir bando išgyventi, kol atskris gelbėtojai arba kol komanda susitaisys erdvėlaivį ir ištrūks patys. Įrengti gynybą, kautis su piktais ateiviais, tyrinėti pavojingą pasaulį – gyvenime nėra smagesnių užsiėmimų. O tai, kad vienas žaidimo kūrėjų yra Richardas Launius, kurio dėka pasaulį išvydo klasikinis kooperacinis žaidimas „Arkham Horror“, yra rimtas argumentas „Alien Uprising“ naudai.




Vienas iš konvente demonstruotų žaidimų „Spurs: A Tale in the Old West“ sujungia trečia mano mėgstamus dalykus. Pirma, tema. Žaidimo veiksmas vyksta laukiniuose Vakaruose: kaubojai, klajonės po dykras, dvikovos revolveriais ir šautuvais – nesu didelis vesterno žanro mėgėjas, tačiau vesternų žaidimai paprastai būna tikrai smagūs. Antra, „smėlio dėžės“ principas: panašiai kaip ir „Merchants and Marauders“, šiame žaidime galima laisvai klajoti po pasaulį ir daryti, kas šaus į galvą. Norite medžioti žvėris? Prašom! Medžioti banditus? Irgi prašom! Pats tapti banditu ir medžioti kitus žaidėjus? Jokių problemų! Bet kuris kelias į pergalę tinka.

Trečia, įdomi mechanika: kiekvienas žaidėjas turi savo maišelį su kulkų žetonais. Norint atlikti tam tikrą veiksmą, iš maišelio reikia ištрaukti nustatytą skaičių atitinkamos rūšies kulkų. Savo „ginklą“ galima optimizuoti, įsigyjant ir pridedant daugiau vienokių ar kitokių kulkų ir padidinant sėkmės galimybes. Itin smagiai atrodo žaidėjų tarpusavio dvikovos, kurių metu reikia kuo greičiau iš maišelio ištraukti reikiamas kulkas – taigi pravers ne tik sėkmė, bet ir vikrumas. Viskas kol kas atrodo labai įdomiai!

Temporum

Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com 
Dar vienas nemažą šurmulį sukėlęs stalo žaidimas „Temporum“ kviečia žaidėjus keliauti laiku ir kelti sumaištį istorijoje ir manipuliuoti svarbiais bei mažiau svarbiais įvykiais. Žaidimo lenta vaizduoja skirtingus kelius, kuriais gali pasukti istorija, o žaidėjai, pasitelkdami kortas, keliauja per epochas ir stengiasi pasukti laiko tėkmę taip, „kaip reikia“, kad nugalėtum. Dviem – penkiems keliautojams skirtas žaidimas atrodo įdomus jau vien savo tema. Kas gi nėra skaitęs H. G. Wellso „Laiko mašinos“, P. Andersono „Laiko patrulio“ ar bent pasvajojęs „kas būtų, jei... (įrašyti savo tekstą, pvz., „...Mindaugo nebūtų nužudę suokalbinininkai“, „...Vytautas Didysis būtų buvęs vainikuotas Lietuvos karaliumi“; „...Senovės Romos imperija būtų išlikusi iki šių dienų“, „... kukurūzų spragėsius būtų išradę eskimai“ ir pan.).


Skaitant laimingųjų, galėjusių apsilankyti „GenCon 2014įspūdžius, akys užkliuvo už dar vieno stalo žaidimo – „Dead of Winter“. Taip, dar viena zombių apokalipsė, tik šįkart viskas kiek kitaip, nei esame įpratę. Šiame pusiau kooperaciniame žaidime valdome žmones, gyvenančius nedidelėje kolonijoje, iš visų pusių supamoje mėsėdžių monstrų. Visi žaidėjai turi bendrą tikslą (pasirenkamas žaidimo pradžioje), kurį siekia atlikti, tačiau kiekvienas žaidėjas dar turi atskirą tikslą – tik jį įgyvendinęs žaidėjas iškovoja pergalę žaidime. Taigi čia gali laimėti visi, vienas ar keli žaidėjai, arba nė vienas. Dar daugiau, kai kurie „asmeniniai“ tikslai priverčia žaidėjus elgtis egoistiškai ar netgi išdavikiškai, todėl žaidime tvyro įtampa, nepasitikėjimas vienas kitu ir nuolatiniai įtarinėjimai – ko gero, panašiai kaip ir „Battlestar Galactica“ žaidime, kurį taip pat laikau savo vienu mėgstamiausių. Tuo ir viskas pasakyta – laukiam progos išbandyti!


Mieli bendrabepročiai, leiskite paklausti, o kuri gi iš „GenCon 2014” pristatytų naujienų privertė virptelėti jūsų širdis? Pasidalinkite įspūdžiais!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą