„Seniausia
ir stipriausia žmogaus emocija yra baimė, o pati seniausia ir
stipriausia baimė yra nežinomybės baimė“, - yra pastebėjęs žymus XX a. pradžios
amerikiečių rašytojas Howardas Phillipsas Lovecraftas, laikomas vienu
iškiliausių siaubo rašytojų. Nors daugelis jo kūrinių yra tapę tikra šio žanro
klasika, o iš H. P. Lovecrafto įkvėpimo sėmėsi daugelis šiuolaikinių kūrėjų,
tokių kaip Stephenas Kingas ar... grupė „Metallica“ (!), savo gėdai turime pripažinti, kad
lietuviškai yra išleistas geriausiu atveju vienas kitas šio rašytojo apsakymas.
Tai – antroji priežastis pažintį su jo kūryba pradėti nuo stalo žaidimo „Arkham
Horror“.
Pirmoji priežastis yra ta, kad šis žaidimas ne tik labai
gerai perteikia šiurpią ir grėsmingą H. P. Lovecrafto pasaulio viziją, bet ir
užtikrina, kad jei jį žaisdami ir nepatirsite „seniausios ir stipriausios
emocijos“, tai bent jau puikiai praleisite kelias nepakartojamas valandas prie
žaidimo lentos.
„Arkham Horror“ (leidėjas - „Fantasy Flight Games, 2005 m., vidutinis „BoardgameGeek" įvertinimas - 7,5 balo) veiksmas perkelia į 1926-uosius, Arkhemo miestą, esantį JAV,
Masačiusetso valstijoje. Nepulkite nagrinėti Šiaurės Amerikos žemėlapio –
Arkhemo ten nerasite. Tačiau jo pavadinimas minimas daugelyje žymiojo rašytojo
kūrinių, ir nemažos dalies šiurpiųjų istorijų veiksmas sukasi būtent šiame
išgalvotame mieste. Taigi Amerikoje − pats „audringojo trečiojo dešimtmečio“
įkarštis: džiazas ir šokiai, žavios damos ir gangsteriai, spindintys
automobiliai ir radijas. Tik nedaugelis atsispiria visuotiniam šėliojimui, nes
žino, kad pasauliui kyla neįsivaizduojama grėsmė.
 |
| Žaidimo lenta vaizduoja Arkhemą ir jo apylinkes. Šįkart lenta dar didesnė, nes žaidžiame su papil- dymu "Kingsport Horror". |
Tie nedaugelis – tai tyrėjai, atvykę į Arkhemą, kuriame
pastaruoju metu dedasi keisti dalykai. Dingsta žmonės. Gatvėse pasirodo
siaubingi, nematyti padarai. Tai vienur, tai kitur atsiveria vartai, vedantys į
šiurpias ir paslaptingas vietas bei kitus pasaulius. Visa tai reiškia, kad
kažkur visai šalia mums žinomos realybės, ėmė pamažu busti sena, labai galinga
ir nepaprastai pavojinga esybė, siekianti įsiveržti į mūsų pasaulį ir jį
užvaldyti.
Žaidimas „Arkham Horror“ ir pasakoja apie kelių žmonijos
narsuolių, vadinamųjų „tyrėjų“ kovą su antgamtiniu košmaru. Tai – bendradarbiavimo
žaidimas: žaidėjai turi veikti išvien, „kovoti“ su pačiu žaidimu ir nugalėti
piktą dievybę, besikėsinančią į pasaulį. Čia arba laimi visi kartu, arba...
Žaidimo lenta vaizduoja Arkhemo miestą ir jo apylinkes
(„dangų“, į kurį pakyla skrajojančios pabaisos, „priemiesčius“ ir pan.), o taip
pat – kitus pasaulius, iš kurių į Arkhemą plūsta košmariški siaubūnai. Visi
žaidėjai pasirenka po „tyrėją“, su kuriuo keliauja po miestą, kovoja su
pabaisomis ar ieško užuominų, padedančių perprasti visų antgamtiškų pavojų
kilmę ir ją pašalinti. Kiekvienas tyrėjas ypatingas – vienas pasižymi guviu
protu ir sugeba perprasti nežemiškas paslaptis, kitas galbūt bus ne toks
išmintingas, tačiau nepamainomas kautynėse. Žaidime yra 16 skirtingomis galiomis ir gebėjimais
pasižyminčių tyrėjų, todėl kiekviena „Arkham Horror“ partija bus vis kitokia.
Didelę įvairovę bei intrigą sukuria ir ta aplinkybė, kad žaidėjams teks kaskart
susigrumti vis su kita dievybe, kurių pagrindiniame žaidime yra aštuonios, o žaidimo papildymai siaubūnų skaičių dar labiau išplečia.
 |
| Tyrėjų lapuose fiksuojama jų fizinės ir psichinės sveikatos būklė... |
Tyrėjai negali nė akimirkos atsikvėpti: į miestą nuolat
plūsta pabaisos. Jei jų bus per daug, greičiau nubus pagrindinis priešas.
Būtina ir kuo skubiau uždaryti vis atsiveriančius vartus į kitus pasaulius –
jie taip pat artina dievybės atėjimą. Norint nugalėti, žaidėjams teks nuolat
derinti tarpusavio veiksmus, skubėti vieni kitiems į pagalbą ir vis stebėti
savo „tyrėjo“ sveikatos būklę. Ne tik fizinės, bet ir psichinės – akistata su
daugeliu antgamtiškų siaubūnų gali baigtis ne tik rimtais sužeidimais, bet ir
išprotėjimu, kas šiame žaidime nemažiau pragaištinga.
Yra įvairių būdų nugalėti žaidimą, pavyzdžiui, užveriant
visus vartus į kitus pasaulius, tačiau labiausiai tikėtina „Arkham Horror“
partijos baigtis – žūtbūtinė tyrėjų dvikova su nubudusia dievybe. Ją įmanoma
įveikti, tačiau tam būtina tinkamai pasiruošti. Per anksti įvykęs didžiojo
priešo įsiveržimas – tai beveik neišvengiamas pralaimėjimas, todėl „Arkham
Horror“ žaidėjai privalo nuolat lenktyniauti su laiku.
Šio žaidimo „variklis“ – kortos. Apsilankęs vienoje ar
kitoje žaidimo pasaulio vietoje, žaidėjas traukia atitinkamą kortelę, skaito,
kas joje parašyta ir atlieka nurodytus veiksmus. Dažniausiai tai reikš išbandyti
savo tyrėjo vikrumą, išmintį, jėgą ar
kurią kitą savybę. Tokių bandymų ir kitų žaidimo veiksmų sėkmę lemia kauliukai.
Nors tyrėjai gali įgyti įvairių įgūdžių, kerų, prietaisų ir ginklų, kurie palengvina
kauliukų metimus, neretai žaidime tenka tiesiog pasikliauti sėkme. Todėl
„Arkham Horror“ dažnai kritikuoja tie, kurie stalo žaidimuose labiau vertina
galimybę pasiekti pergalę protu ir strategija, o ne sėkme.
Kitas žaidimo trūkumas – trukmė. „Arkham Horror“ pasakoja
šiurpią istoriją, o tai užima laiko. Kartais – ir keturias−penkias valandas.
Aišku, yra tokių stalo žaidimų, prie kurių tenka praleisti ištisas dienas (žadėjau sau neminėti pavadinimų, todėl neminiu nei „Twilight Imperium“, nei „Eclipse“ :),
tačiau nereikia pernelyg tikėtis, kad pavyks sužaisti greitą „Arkham Horror“
partiją – šiam žaidimui geriau paskirkite visą vakarą.
 |
| Tyrėjai klajoja po Arkhemo miestą... |
Tai nėra paprastas žaidimas. Pradedančiuosius gali
išgąsdinti ne tik antgamtiški demonai, bet ir taisyklės, kurių nemažai − apie 20 puslapių angliško teksto. Vis dėlto, taisyklės išdėstytos gana
aiškiai ir suprantamai, jose apsčiai pateikiami pavyzdžiai bei schemos, tad
perprasti žaidimo principus nėra sudėtinga, o paaiškinti juos kitiems galima
per 20-30 minučių.
Visa tai jūsų dar neįbaugino? Tada pasiruoškite kvapą
gniaužiantiems nuotykiams, nes „Arkham Horror“ padės praleisti daugelį
nepakartojamų vakarų. Kartais būna tiesiog smagu tyrinėti niūriojo miesto
užkaborius ir stebėti, kaip kortelėse aprašomi atsitiktiniai įvykiai „sugula“ į
gana rišlią bei intriguojančią, H. P. Lovecrafto stiliumi pasakojamą istoriją. Žaidimą dar labiau pagilina ir išplečia įvairūs papildymai, kurių išleisti net aštuoni.
 |
| ...kartais nuklysdami ir į kitus pasaulius. |
Ką
ir besakyti, kiekvienas susidūrimas su pabaisa, kiekvienas istorijos vingis
intriguoja – ar pavyks ir šįkart išsisukti sveikam? O gal tyrėjas sunkiai
susižeis arba išprotės ir atsibus Arkhemo psichiatrinėje ligoninėje? Žaidimą įvertins mėgstantieji
bendrauti: žaidžiant su draugais, be šito čia tiesiog neįmanoma laimėti. Kita
vertus, „Arkham Horror“ turėtų patikti ir vienišiams – jį puikiausiai gali
žaisti ir vienas žaidėjas.
Apie komponentų kokybę daug kalbėti neverta – pakaks
paminėti gamintojus, „Fantasy Flight Games“, kurių pavadinimas daugumai stalo
žaidimo mėgėjų yra nepriekaištingos kokybės sinonimas. Tad jeigu mėgstate
paslaptingas istorijas ilgais vakarais, per kūną nubėgančius šiurpuliukus ir
nesiliaujantį veiksmą kovojant su antgamtiškais siaubūnais, „Arkham Horror“ skirtas
kaip tik jums.
„5 S” įvertinimas:
- Strategija: 3 iš 5
- Sėkmė: 4 iš 5
- Socialumas: 4 iš 5
- Sudėtingumas: 3 iš 5
- Smagumas: 4 iš 5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą