Šis 2010 m. pasirodęs prancūzų dizainerio Antoine Bauza, didelio pripažinimo
sulaukusių žaidimų „Ghost Stories“ ir „Hanabi“ autoriaus, kūrinys žaidėjams
leidžia įsikūnyti į senovinių civilizacijų valdovų vaidmenį. Kiekvienas
valdovas stato savo miestą šalia vieno iš septynių pasaulio stebuklų. Kylantis
miestas, plėtojamas mokslas ir karyba bei statomas stebuklas suteikia pergalės
taškus, o daugiausiai jų surinkęs žaidėjas laimi partiją. Skamba kaip rimtas
iššūkis? Tik ne šiame žaidime, nes „7 Wonders“ –
greitas, nesudėtingas, bet tuo pačiu ir kaip reikiant priverčiantis įtempti
smegenis.
Trys iš septynių pasaulio stebuklų žaidime. Kurį norėtumėte pastatyti? |
„7 Wonders“ yra kortų žaidimas,
kuriame naudojamos specialios, puikiai iliustruotos kortelės. Žaidimas
suskirstytas į tris „epochas“, trunkančias po šešis ėjimus. Kiekvienos epochos
pradžioje žaidėjams išdalijama po septynias kortas, vaizduojančias įvairius
statinius. Žaidėjai išsirenka ir sužaidžia po vieną kortą, o likusias perduoda
gretimai sėdinčiam žaidėjui. Kiekvienam sužaidus po šešias kortas, epocha
baigiasi – palyginama žaidėjų karinė galia, už kurią skiriami papildomi taškai,
o po trečiosios epochos susumuojami visi žaidėjų pelnyti taškai ir skelbiamas
nugalėtojas.
„7 Wonders“ gali žaisti nuo
dviejų iki septynių žaidėjų. Kadangi visi jie ėjimus atlieka vienu metu, o
ėjimai trunka palyginti trumpai, šio žaidimo partija užima apie pusvalandį. Bet
kokį pusvalandį! Per jį teks priimti nemažai
lemtingų sprendimų, atidžiai stebėti, ką veikia jūsų kaimyniniai miestai, keisti
strategiją ir nervingai kramtyti nagus svarstant, ką geriau statyti šiuo metu: šventyklą,
kareivines, o gal lentpjūvę? Kaip apsirūpinti būtinais ištekliais? Ar
susitelkti į pasaulio stebuklo statybą, ar geriau tegu pirmiausiai iškyla kiti
jūsų miesto statiniai?
Šalia Gizos piramidžių pamažu kyla miestas... |
Žaidimo taisyklės yra labai paprastos bei nesunkiai
išaiškinamos, tačiau tai nereiškia, kad pats žaidimas – prastas. Veikiau
priešingai – po nesudėtingu žaidimo mechanizmu slypi daugybė taktinių
sprendimų. Čia pravers ne tik gebėjimas numatyti kelis ėjimus į priekį, bet ir
pastabumas bei gera atmintis. Žaidėjų veiksmams ir sprendimams daug įtakos turi
gretimai sėdinčių žaidėjų veiksmai, tad tenka nuolat stebėti, ką daro
priešininkai bei atsižvelgti į jų veiksmus. Stebint pravartu nepamiršti,
kokios kortos keliauja ratu ir kurias iš jų panaudoja priešininkai, o kurios,
tikėtina, dar gali grįžti į jūsų rankas ir virsti reikalingu pastatu jūsų
mieste.
Gamybiniai pastatai padeda miestui apsirūpinti reikalingais ištekliais |
Žaidime naudojamos septynių skirtingų tipų kortos. Dveji iš
jų vaizduoja kasyklas ar manufaktūras, gaminančias išteklius, būtinus miestams plėsti
ir stebuklams statyti. Raudona spalva pažymėtos karinės kortos, leidžiančios
pelnyti taškų, jeigu jūsų valstybės karinė galia kiekvienai epochai pasibaigus
bus didesnė nei kaimynų. Mėlynos civilinių pastatų kortos – šventyklos,
teatrai, parkai ir akvedukai – teikia taškus jau vien tik už jų pastatymą.
Žalieji moksliniai pastatai uždirba taškų už mokslo proveržį ir išradimus – kuo
daugiau skirtingų rūšių mokslinių pastatų turite žaidimo gale, tuo daugiau
taškų gaunate. Geltona spalva pažymėti prekybiniai pastatai leidžia paprasčiau
apsirūpinti pinigais ir reikiamais ištekliais, o violetinės gildijos pelno
papildomų taškų už jūsų ar kaimynų miestuose esančius tam tikro tipo statinius.
Kariniai pastatai |
Savo ėjimu kiekvienas žaidėjas sužaidžia vieną iš turimų
kortų. Jas galima panaudoti trejopai. Pirma, jeigu turite reikalingų išteklių, galite
pastatyti kortoje vaizduojamą statinį, pasidėdami kortelę ant stalo priešais
save. Kai kurie pastatai „atrakina“ kitus statinius ir leidžia juos įsigyti
nemokamai – pavyzdžiui, pasistatę altorių, vėliau galėsite įsigyti šventyklą net
ir neturėdami tam reikalingų resursų.
Turėdami altorių vėliau galite nemokamai statyti šventyklą, dar vėliau - Panteoną. |
Antrasis būdas sužaisti kortą – tai
panaudoti ją kaip dalį jūsų mieste statomo pasaulio stebuklo. Sumokėję
reikalingus išteklius, užverstą kortą pasidedate ant savo žaidimo lentos, taip
parodydami, kad pastatėte vieną iš stebuklo lygių. Nelygu jums tekęs stebuklas,
tų lygių gali būti nuo dviejų iki keturių – kiekvienam pastatyti paprastai
reikalingi vis kitokie ištekliai, o statomas stebuklas suteikia pergalės taškų
ir kitokių privalumų, kaip antai karinės galios sustiprinimas, papildomos
įplaukos į miesto biudžetą ar galimybė vienąkart per epochą pasistatyti pastatą
už dyką.
Pinigai verčia pasaulį suktis ir šiame žaidime. |
Galiausiai, kortą galima „parduoti“ ir gauti už ją monetų.
Pinigai žaidime atlieka labai svarbų vaidmenį – už juos galima pirkti
reikalingus išteklius iš gretimų miestų. Ne kartą teko stebėti žaidėjus, kurie
savo miestuose beveik iš viso neturėjo išteklius gaminančių pastatų, bet
sumaniai prekiaudami su kaimynais apsirūpindavo viskuo, kas reikalinga jų
miestų plėtrai ir pergalei pasiekti.
Moksliniai statiniai |
Paprastumas, sklandi ir dinamiška eiga, o tuo pačiu –
gausybė galimų sprendimų ir strateginė gelmė. Visa tai ir puiki pagaminimo
kokybė „7 Wonders“ paverčia nepaprastai smagiu
stalo žaidimu. Ir taip galvoju ne aš vienas – „7 Wonders“
yra pelnęs gausybę prestižinių apdovanojimų ir, ko gero, yra vienas
tituluočiausių stalo žaidimų mūsų kolekcijoje. Portalo „BoardGameGeek“
įvertinimas taip pat gana aukštas - 7,92 balo.
Gildijos leidžia uždirbti papildomų taškų žaidimo gale |
Dar vienas svarbus privalumas – šiam žaidimui visiškai
nebūtinas užsienio kalbų mokėjimas, nes ant kiekvienos kortos simboliais
pavaizduota, ką ji reiškia ir ką daro žaidime. Žinoma, „7 Wonders“ galbūt ir nesukuria to grandioziškumo įspūdžio, kokį
palieka didesni (ir geroookai ilgiau trunkantys) civilizacijų kūrimo stalo
žaidimai, tokie kaip „Sid Meier‘s Civilization“. Bet pirmajai pažinčiai su šiuo
žanru ar tiesiog neįpareigojančiam vakarėlio paįvairinimui „7 Wonders“ yra pats tas.
„5 S” įvertinimas:
- Strategija: 4 iš 5
- Sėkmė: 3 iš 5
- Socialumas: 3 iš 5
- Sudėtingumas: 2 iš 5
- Smagumas: 4 iš 5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą