Foodmachine 2017: įspūdžiai iš labdaringo turnyro

Ankstų šeštadienio rytą skubėjau į artimiausią parduotuvę, iš kurios išėjau nešinas dideliu maišu įvairių ilgai negendančių maisto produktų. Gabenau juos ne namo, o į "Rikio" klubą. Čia vyko labdaringas miniatiūrų žaidimo "Warmachine/Hordes" turnyras "Foodmachine", kurio mintis - paprasta ir kilni. Dalyviai nemoka turnyro mokesčio, o vietoje jo atsineša produktų, kuris per Maltos ordiną bus paaukotas nepasiturintiems ir alkstantiems. Taigi metus pradedame ne tik karingai, bet ir gerais darbais.
Į turnyrą susirinkome aštuoniese, tad paaukotų produktų susidarė visai nemažas kalnelis.

Turnyro organizatorius Danielius priima ir rūšiuoja aukas

Įdomus turnyro taisyklių momentas, skatinantis aukoti kuo daugiau produktų - kiekvienas iš jų įkainojamas taškais, kuriuos vėliau žaidimų metu galima panaudoti kaip bonusus įvairiausiose situacijose: sustiprinti savo dalinius, išplėsti armijos sudėtį ar permesti kritiškai svarbiems kauliukų metimams.

Vyksta pasirengimas ir baigiami ruošti stalai

Kovos buvo įdomios tiek žaidėjams, tiek žiūrovams

Šiam, armijų taškų kiekiu nedideliam turnyrui pasirinkau gana paprastos sudėties kariuomenę: karmagis Strykeris su dviem sunkiaisiais konstruktais Centurionu ir Ironcladu vienoje grupėje ir karmagė-mokinė Journeyman Warcaster su dar vienu Ironcladu kitoje. Taktiką, kurios ketinau laikytis, pavadinau "kūju ir priekalu" - Centurionas, ko gero labiausiai šarvuotas konstruktas Sygnarų armijoje, eina pirmyn ir užima stalo vidurį. Kerėtojai jo šarvus dar labiau sustiprina burtais.

Tuo tarpu Ironcladai laukia už Centuriono. Šis sustabdo priešininkų mėginimus veržtis pirmyn, o į Centuriono skydą atsimušusius priešo dalinius tuoj pat užpuola Ironcladai ir plumpina savo kūjais. Kad taktika suveiktų dar patikimiau, svarbu lemiamu metu sužaisti karmagio Strykerio featą ir vienam ėjimui visos mano armijos šarvus dar labiau sustiprinti. Paprasta ir efektyvu: nedidelio formato mūšiuose tokios sudėties armija gali būti labai veiksminga.

Pirmasis mano varžovas Vytautas pradeda puolimą

Burtai lėmė, kad pirmuoju mano priešininku tapo Vytas, vadovaujantis "Circle of Orboros" - druidų ir įvairių laukinių padarų pajėgoms. Tai labai judri armija, kurios daliniai pasižymi dideliu greičiu, yra gana stiprūs artimoje kovoje. Įvairūs kerai ir triukai, padedantys Circle daliniams judėti mūšio lauke ar kirsti dar stipriau - dar vienas šios armijos bruožas. Tačiau druidai ir jų valdomi kovotojai paprastai gana lengvai šarvuoti ir trapūs. Pavykus užspeisti, iškaršti jiems kailį nebūna itin sunku.

Mano konstruktai įsitvirtina mūšio lauke, metodiškai daužydami viską,
prie ko priartėja

Pernelyg įsidrąsinusį druidų kovos žvėrį Argą Centurionas kaip mat pasmeigia
ietimi

Mūšio eiga klostėsi man gana palankiai. Konstruktai atkakliai slinko pirmyn ir dominavo centrinėje kovos lauko dalyje. Išguldęs priešininko pėstininkų būrį ir nukovęs vieną iš jo valdomų žvėrių, pradėjau ruoštis varžovo pajėgų vado medžioklei ir sunaikinimui. Tačiau priešininkas pasinaudojo firminiais savo armijos triukais: teleportavo savo kovos mašiną į mano pajėgų užnugarį, kur įsitaisęs Strykeris jautėsi gana saugus. Pribėgęs iš kito flango su savo pajėgų vadu, varžovas burtais perstatė mano karmagį taip, kad jo konstruktui būtų lengviau į jį pataikyti. Keli smūgiai ir Strykeris krito - teko pripažinti varžovo pergalę.

Galvodamas, ką reikėjo daryti, kad mūšio baigtis būtų kitokia, prisiminiau, kad taip ir nepasinaudojau galimybe išleisti taškus, gautus už paaukotus produktus, ir liepti varžovui permesti vieną kitą kauliukų metimą. Kauliukai puolant Strykerį jam riedėjo itin gerai. Bet ką padarysi - kova buvo įtempta ir įdomi, tad paspaudėme vienas kitam ranką ir ėjome ruoštis kitoms dvikovoms.

Antrasis varžovas ir dar viena Circle armija

Antrąjį mūšį teko žaisti prieš dar vieną Circle of Orboros armiją. Tačiau permetęs jos sudėtį akimis, su palengvėjimu atsikvėpiau, pamatęs, kad ji gana paprasta ir jokių teleportacijų ar kitų suktų triukų nemoka. Tai, žinoma, nereiškia, kad dviejų itin agresyvių milžiniškų vilkolakių ir ne mažiau nuožmaus juos valdančio mago pajėgos nėra pavojingos.

Pirmuoju ėjimu mano karmagis Strykeris paleidžia tolimą šūvį (kuriam sustiprinti sunaudoju didžiąją dalį jo energijos, vadinamojo fokuso) ir partiesia pernelyg drąsiai stovėjusį varžovo pagalbinį dalinį - burtininką, savo kerais padedantį žvėrims įveikti didesnius atstumus mūšio lauke puolant priešininką. Tuomet mano konstruktai ramiai išsirikiuoja savo pozicijose ir ima laukti priešininko atsakymo.

Varžovas nelabai turėjo ką daryti, kaip tik artėti link mano gynybinės linijos. Sulaukęs kito savo ėjimo visus tris sunkiuosius savo konstruktus paleidžiu į ataką, užplumpindamas vieną iš priešininko žvėrių, sunkiai sužeisdamas kitą, o jo magą palikdamas gulėti pasliką. Mano karmagis paskelbia featą, iki lubų užkeldamas visos kariuomenės šarvus. Nuo žemės atsistojęs priešininko vadas staiga susiduria nu nemaloniu faktu - šį ėjimą jam nepavyks padaryti bent kiek rimtesnės žalos mano pajėgoms. Dar kitu ėjimu mano konstruktai varžovo vadą pribaigia ir mūšis baigiasi mano pergale.

Mėlynieji Sygnarų konstruktai masažuoja Circle žvėris kūjais ir ietimis

Centurionas pribaigia priešininko armijai vadovavusį magą

Apsidžiaugiau sužinojęs, kad paskutinėje turnyro dvikovoje teks rungtis su bičiuliu iš Kauno Marijum ir jo vadovaujamoms Khador armijos pajėgoms. Ne tik todėl, kad Marijus - šaunus varžovas, su kuriuo visada smagu susigrumti, bet ir todėl, kad jo pajėgos - būtent tokios, prieš kurias mano armija geriausiai pasiruošusi kovoti.

Sunkieji Khadoro konstruktai įžengia į mūšio lauką. Kerais apšarvuotos
mano pajėgos ramiai laukia progos juos "paremontuoti"

Pirmuoju ėjimu varžovas pabandė apšaudyti mano konstruktus, tačiau geri šarvai ir apsauginiai kerai jiems padėjo išvengti didesnės žalos. Savo ėjimu pradėjau kontrpuolimą, suniokodamas vieną iš priešininko garinių robotų. Mano karmagis skelbia featą ir vienam ėjimui Sygnarų pajėgos tampa beveik nepramušama betono siena. Priešininkas bando daužyti mano mechaninius kovotojus, tačiau nieko jiems nepadaro.

Centurionas priartėja artimai pažinčiai su priešininku. Galingi smūgiai ietimi
vieną iš konstruktų paverčia girgždančia metalo krūva.

Sulaukęs savo ėjimo iškapoju likusius varžovo dalinius ir pradedu pulti jo karmagį. Ironcladas parverčia jį ant žemės ir užtalžo kūju - kova baigiasi dar viena Sygnarų pergale.

Priešo pajėgų vadas buvo apsuptas ir sutryptas

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad turnyre užėmiau ketvirtą vietą - manau, visai nebloga metų pradžia. Maloniai nustebino ir tai, kad, kolegų sprendimu, buvau paskelbtas maloniausiu turnyro žaidėju. Miela :)

Pats savo pasirodymu ir armijos sudėtimi likau patenkintas. Centurionas - puikus konstruktas, gebantis ir sustabdyti priešininko ataką, ir galingai kirsti atgal. Paprasta, brutalu, efektyvu - manau, šių mechaninių karių mano armijose bus vis dažniau. Tad lauksiu kitų turnyrų, o tuo tarpu - atgal prie miniatiūrų dažymo stalo. Centurionas nusipelnė į kitą mūšį eiti jau visiškai nudažytas!