2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

'Megacorps" apžvalga - ko negali pinigai, gali dideli pinigai

Šios savaitės žaidimų vakarą nupūtėme dulkes nuo „Megacorps“. Nors šiam žaidimui turiu priekaištų dėl kiek skurdoko dizaino, „Megacorps“ kažkada ne veltui buvo vienas iš mano mėgstamiausių stalo žaidimų. Ir ne šiaip sau.



Stalo žaidimas „Megacorps“ (2009 m., leidėjas – „Z-Man Games“, portalo „BoardGameGeek“ vidutinis įvertinimas – 5,85 balo) perkelia į godulio, klastos ir šalto išskaičiavimo kupiną stambiųjų korporacijų pasaulį. Investuodamos, įsigydamos bendroves įvairiose pasaulio šalyse, „įsigydamos“ tų pačių šalių vyriausybes, sudarydamos trapias sąjungas ir kaišiodamos pagalius viena kitai į ratus, žaidėjų valdomos megakorporacijos siekia vieno tikslo: kuo daugiau pinigų. Taigi žaidėjas, kurio valdoma korporacija žaidimo pabaigoje turi daugiausiai pinigų, laimi.

Žaidimas gana įtaigiai sukuria intriguojančios ir negailestingos stambaus verslo kovos įspūdį. Kai kurie dalykai čia vaizduojami gana ciniškai, bet tokia jau tikrovė – suėsk arba būsi suėstas, pergudrauk, arba būk pergudrautas. Pridėkite neapleidžiantį paranojišką jausmą, kad konkurentai vienu žingsniu priekyje (atsipalaiduoti negalima nė akimirkai!), ir maždaug nutuoksite, kokia atmosfera tvyro viso žaidimo metu.
 
Grumtynės dėl megarkorporacijų įtakos verslo pasaulyje perkeltos į žaidimo lentą, kuri atspindi stambiojo kapitalo pasaulėžiūrą. Lenta iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti painoka: joje nėra nieko, kas primintų mums įprastą pasaulio žemėlapį ar jaukiuosius „Monopolio“ rajonus. Čia matyti tik rinkos, jose dominuojančios valdymo formos (demokratija, diktatūra, kleptokratija – „vagių valdžia“... kažkur girdėta, ar ne?) ir veikiančios bendrovės. Bendroves galima įsigyti. Valdžią galima palenkti sau. Konkurenciją reikia eliminuoti, o savo pozicijas – stiprinti. Jei darysite viską šaltai, apgalvotai ir be gailesčio, nugalėsite.

Žaidimo lenta. Iliustracija iš www.boardgamegeek.com


Kaip tai vyksta? Kiekvienas žaidėjas pasirenka po megakorporaciją, kurią valdys, ir gauna šią „superbendrovę“ atitinkančius žymeklius. Jais lentoje žymima korporacijų nuosavybė ir įtakos sferos. Žaidėjai juda paeiliui, kiekvienas atlikdamas po vieną veiksmą per ėjimą. Veiksmai įvairūs, bet dažniausiai šiame žaidime jūs pirksite bendroves, kurios suskirstytos pagal veiklos šakas – aeronautikos, biotechnologijų, gynybos, finansų, maisto pramonės ir kitas. Kuo daugiau vienos šakos bendrovių kontroliuojate, tuo daugiau pajamų iš šios šakos gaunate. Tad jei manote, kad monopolijos yra blogis, pagalvokite dar kartą: kaip ir gyvenime, šiame žaidime mažai konkurentų reiškia didelius pinigus.

Jei jus dominanti bendrovė dar nenupirkta, sulaukęs savo eilės mokate pinigus ir uždedate ant jos savo žymeklį. Viskas − įmonė jūsų. Bet, ko gero, neilgam − ypač, jei regiono, kuriame ką tik įsigijote įmonę, vyriausybė paklūsta kitam žaidėjui. Taip, užuot savo ėjimu pirkęs įmonę, jis gali liepti sau pavaldžiai vyriausybei imtis veiksmų prieš konkurentus regione. Kaip vyriausybė pasielgs su priešininku, lemia valdžios forma regione. Demokratiškuose kraštuose konkurentas mandagiai išgyvendinamas, jam kompensuojami nuostoliai, ir įmonę vėl galima įsigyti rinkoje. Diktatūra reikš, kad bendrovė bus nacionalizuota – konkurentui ji nebepriklausys, bet ir niekas kitas jos neįsigys. O kleptokratiškos valdžios atstovai tiesiog atims bendrovę ir perduos ją naujam šeimininkui – korporacijai, kurios kišenėje ši vyriausybė tupi.

Aišku, žaidime keičiasi ne tik bendrovių, bet ir regionų valdžios „šeimininkai“. Dar vienas veiksmas, kurį gali atlikti žaidėjas – tai samdytis kariuomenę ir pulti regioną, siekdamas perimti valdžią jame į savo rankas. Kitos korporacijos gali padėti tiek puolančiajam, tiek besiginančiam regionui ir taip daryti įtaką galios pusiausvyrai pasaulyje.

Valdžia gali keistis ir dėl mažiau prognozuojamų aplinkybių. Pavyzdžiui, perversmų diktatoriškuose kraštuose arba rinkimų demokratiškuose regionuose. Per rinkimus žaidėjai balsuoja, kas taps naujuoju šeimininku. Tik neapsigaukite, balsavimas toli gražu nevyksta „demokratiškai“ – tiesiog, kuo daugiau korporacijai priklauso žiniasklaidos sektoriaus bendrovių, tuo daugiau balsų ji turi. Neįsigijote nė vieno laikraščio? Atleiskite. Tada už jus nuspręs kiti.

Galiausiai, kartą per ėjimą žaidėjas gali pasirinkti vieną šaką, kurioje veikiančios įmonės generuos pajamas savo šeimininkams. Kiek – lemia konkuruojančių tos pačios šakos bendrovių skaičius. Kaip jau minėta, kuo mažiau konkurentų toje šakoje turite, tuo daugiau uždirbsite.

Galimų veiksmų paletė žaidime gana plati, ir žaidėjams būtina gerai apgalvoti kelis ėjimus į priekį. Pavyzdžiui, jeigu regione, kurio valdžia sėdi jūsų korporacijos kišenėje, investuoja kitas žaidėjas, dažnai kyla didelė pagunda išnaudoti savo ėjimą, kad lieptumėte vyriausybei konkurentą pašalinti. Bet tai reikš, kad tą ėjimą pats neįsigysite bendrovės... kurią jau galbūt nusižiūrėjo kuri nors kita korporacija. Arba negalėsite pasisamdyti kariuomenės, kuri padėtų apsiginti nuo netrukus gresiančios invazijos.

Norint laimėti vien planavimo ir išskaičiavimo nepakaks: čia būtini ir bendravimo įgūdžiai. Žaidimas pasižymi intensyvia sąveika tarp žaidėjų. Čia nemažai būdų tiesiogiai kenkti ir padėti vienas kitam, todėl dažnai teks derėtis, tartis, grasinti ir blefuoti, vėl tartis ir niekad nebūti tikram, kad susitarimų bus laikomasi.

Atsitiktinumų šiame žaidime taip pat netrūksta, mat žaidėjai nuolat gauna korteles, leidžiančias atlikti ypatingus veiksmus ar inicijuoti neeilinius įvykius, kurie gerokai pakeičia žaidimo eigą. Vis dėlto, ne sėkmė, o geras planavimas ir diplomatija čia turi didžiausios įtakos rezultatams.

Vienintelis dalykas, prie kurio galima būtų kabinėtis, tai komponentai. Jie kokybiški, tik kiek nuobodoki – dėžėje jūs rasite tik lentą, šiek tiek banknotų ir kortų bei krūvą ne itin išvaizdžių kartoninių žymeklių. Tačiau kai prasideda kova dėl valdžios verslo pasaulyje, netrukus galima užmiršti, kad čia – tik žaidimas, o saujoje laikote tik žymeklius, o ne galios svertus.


Žaidimo taisyklės paprastos, greitai perskaitomos, perprantamos ir nesunkiai paaiškinamos. Tiesa, jos parašytos angliškai, ir šiokių tokių anglų kalbos žinių reikės žaidžiant, kad galėtumėte suprasti, ką reiškia gaunamos kortos. Vis dėl to, tekstų čia nėra daug. Tad įžūlumas, veržlumas ir makiaveliškas pragmatizmas, o ne puikus kalbos išmanymas jums padės pasiekti aukštumų „Megakorporacijų“ pasaulyje.

„5S“ įvertinimas:


  • Strategija: 4 iš 5
  • Sėkmė: 3 iš 5
  • Socialumas: 4 iš 5
  • Sudėtingumas: 3 iš 5
  • Smagumas: 3 iš 5



2 komentarai:

  1. Turiu patarimą. Bendrą reitingą padaryk kaip tag'ą. Pvz., 5. Tada bus galima labai lengvai rasti stalo žaidimus, įvertintus norimu balu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už patarimą! :) Aš vieno bendro balo iki šiol nerašiau, bet, matyt, reikės tai pergalvoti.

      Panaikinti