Demo partijų vedėjų klaidos: keturi būdai užtikrinti, kad naujokas daugiau niekada nenorėtų žaisti jūsų miniatiūrų žaidimo

Retsykiais tenka organizuoti demonstracines miniatiūrų žaidimų partijas – supažindinti su žaidimu žmones, tikintis juos sudominti ir įtraukti į šį smagų hobį. Ilgainiui – galbūt susiremti su juo turnyre ar draugiškoje partijoje. Galų gale, plėsti mūsų bendruomenę.

Viltys, aišku, kartais lieka tik viltimis. Aš visada sakau, kad tokiais kaltas pats naujokas. Jei jis vėliau niekada negrįžo prie žaidimo stalo, greičiausiai šis žmogus tiesiog neturėjo savybių, būtinų miniatiūrinių armijų generolams. Negi čia save dėl ko nors kaltinsi?.. Bet vardan teisybės reikia pripažinti, kad yra keli dalykai, kurių mums, demo partijų vedėjams, geriau nedaryti, jei tikimės rasti naujų bendraminčių.

1 klaida: per daug informacijos. Žinau, nuskambės neįtikėtinai. Bet pasirodo, kad pasaulyje yra tokių žmonių, kurie vis dar mano, kad aštuonių puslapių taisyklių knygelė – tai jau labai storas ir sudėtingas daiktas. O dabar įsivaizduokite, kad jūs tokiam žmogui ruošiatės pasakoti apie žaidimą, kurio vien tik pagrindiniams principams aprašyti reikia keliolikos ar kelių dešimčių puslapių. Nekalbant apie galybes išimčių ir niuansų. Tad jeigu norite pamatyti, kaip atrodo veido išraiška žmogaus, kurio galva netrukus sprogs, galite bandyti jam išdėstyti kelių valandų paskaitą ir pasakoti viską iš karto. Tiesa, yra didelė tikimybė, kad šio žmogaus daugiau niekada nebesutiksite, bent jau prie žaidimų stalo.

Įsisavinti didelius kiekiu informacijos vienu metu nėra paprasta.
Neskubėkite.

Todėl siūlau apsvarstyti tokią alternatyvą – judėti pamažu. Šito principo stengiuosi laikytis potencialiems naujokams pristatydamas tokius žaidimus kaip „Infinity“. Pirmoje demonstracinėje partijoje susipažįstame tik su pačiais svarbiausiais dalykais, tokiais kaip pagrindinė mechanika, dalinių judėjimas, šaudymas ir priedanga. Ir bandome žaisti. Hakeriai, kamufliažas, infiltracija, desantas ir t.t. ir pan. gali būti pristatyti vėliau, antros ar net trečios demonstracinės partijos metu. Žinau, tokie „tęstiniai mokymai“ reikalauja didesnio pasišventimo. Bet rezultatas gali būti to vertas.

2 klaida: pamiršti tikslą. Kita liūdna ir šokiruojanti tiesa: jeigu jau paskyrėte vakarą demo partijai, nusiteikite iš anksto, kad tas vakaras jums bus sugadintas. Deja, bet jūsų tikslas – supažindinti žmogų su žaidimu, o ne išspardyti jam sėdynę. Tai nereiškia, kad naujokui demonstracinės partijos metu reikia tyčia pasiduoti ar sąmoningai ir atvirai daryti idiotiškas klaidas. Tai reiškia, kad turime jį mokyti ir aiškinti viską, kas vyksta, užuot stengęsi sutriuškinti gudriais manevrais, kuriuos geriau pasilikime kovoms su patyrusiais varžovais.

Miniatiūrų ir stalo žaidimuose mane labiausiai žavi įtempta protų kova tarp lygiaverčių varžovų. Piktnaudžiavimas šimtą kartų geresniu taisyklių išmanymu ir visišku varžovo nepatyrimu nėra lygiavertė kova. Jei kviečiate žmogų demonstracinei partijai tik tam, kad iškovotumėte lengvą pergalę, esate visiškas olimpietis. Žaiskite su tokiais pačiais.

3 klaida: prarasti kantrybę. Dar viena keistenybė – pasirodo, dalykai, kuriuos labiau patyrę miniatiūrinių armijų generolai laiko savaime suprantamais, tokie nebūtinai yra pirmą kartą prie miniatiūrų stalo stojusiam žmogui. Pavyzdžiui, kaip naudotis rulete, nuo kurios iki kurios modelio vietos matuoti judėjimą, netgi kaip imti ir judinti modelius, kad jų nesugadintum ar nepažeistum dažų. Jei naujokui akivaizdžiai trūksta šių žinių – paaiškinkite ir parodykite, užuot vartę akis ir pūtę žandus, atseit, „kaip galima būti tokiu žiopliu“. Ir dar: kaip rodo patirtis, demonstracinėms partijoms naudojamus modelius būtina sugręžioti. Nulakuoti keliagubu sluoksniu taip pat nepakenks.

4 klaida: spjauti į estetiką. Kariniams miniatiūrų žaidimams daugiausiai žavesio suteikia jų išvaizda. Vaizdžios dekoracijos, spalvingi modeliai yra gražu. Nedažytos (o kartais – netgi ne visiškai suklijuotos) figūrėlės yra nelabai gražu. Butelių kamšteliai vietoje figūrėlių yra visai negražu. Ir neskatina grįžti prie žaidimo (ar bet kurio kito miniatiūrų žaidimo) artimiausioje ateityje.

Miniatiūrų žaidimai verti mūsų laiko ir dėmesio dėl gražaus vaizdo.
Pasirūpinkite, kad naujokas tai pamatytų ir pajustų iš karto.

Visiškai pritariu kolegai ir bendraminčiui Marukui, kuris kažkada pastebėjo, kad net ir blogai dažyta miniatiūra yra geriau už visai nedažytą. Todėl ruošdamiesi pristatyti žaidimą naujokui, pasirūpinkite, kad jis susidarytų teisingą įspūdį apie hobį ir jo esmę. Imkite teptuką į rankas ir bent paspalvinkite modelius, kuriuos naudosite demo partijoje.

Iš anksto atsiprašau visų, kurie žaisdami su manimi pastebės, kad ir pats šių klaidų neišvengiu. Bet aš bent jau stengiuosi. Тad, tikiuosi, iki susitikimų miniatiūriniuose kovų laukuose!