Steamroller: įspūdžiai iš "Warmachine/Hordes" turnyro

Šeštadienis buvo karingas - su bendraminčiais iš Vilniaus, Kauno ir Rygos grūmėmės miniatiūrų žaidimo "Warmachine / Hordes" turnyre "Steamroller". Renginys ir vėl buvo vertingas bei įdomus tiek dėl naujų patirčių, tiek ir dėl išmoktų pamokų.

Varžovai ruošiasi kovai

Šiame turnyre dalyvavau su lygiai ta pačia armija, kaip ir pastarąjį kartą, prieš kelias savaites vykusiame "Foodmachine" pasižaidime. Mano pajėgoms vadovavo karmagis Coleman Stryker su savo konstruktais, padedamas "Arcane Tempest" magų-šaulių ir specialiojo jų padalinio "Black 13th".

Pirmojoje turnyro dvikovoje vėl susitikau su Maruku iš Kauno ir jo Khador armija, su kuria grūmiausi minėtame "Foodmachine" turnyre ir tąsyk patyriau pralaimėjimą. Abu nudžiugome galimybe darsyk susikauti tomis pačiomis armijomis ir išbandyti jėgas iš naujo.

Varžovas kol kas šypsosi >:)

Maruko Khador armija - visada malonu žaisti prieš gražiai nudažytas pajėgas

Išsidėliojome savo pajėgas ir pradėjome mūšį. Šįsyk, skirtingai nei iki šiol mano žaistose "Warmachine" partijose, buvo naudojamas taimeris laikui skaičiuoti. Devynios minutės ėjimui atlikti - nors laiko atrodo pakanka, bet valdant pajėgas iš didesnio modelių skaičiaus jo kartais pritrūkdavo. Tiksintis laikrodis buvo papildomas įtampos šaltinis, bet tuo pačiu ir labai įdomus žaidimo papildymas, skatinantis veikti ir galvoti labai greitai.

Taimeris pateikė ir dar vieną vertingą pamoką - akivaizdu, kad norint sutaupyti laiko, būtina labai gerai žinoti savo pajėgas, jų galimybes ir charakteristikas. Tikslinantis skaičiukus dalinių kortelėse degė brangios sekundės, kurias buvo galima sutaupyti mąstymui ir manevrams. Taigi tolesnė tobulėjimo kryptis kaip ir aiški: žinoti savo kariuomenę kaip penkis pirštus.

Nepaisant šiokios tokios įtampos, kautynės su Maruku ir jo Khador pajėgomis - du būriai sunkiųjų pėstininkų, vienas labai didelis konstruktas, būrys snaiperių ir pora savarankiškai veikiančių artimos kovos specialistų bei, aišku, karmagis, - man klojosi kaip pagal vadovėlį. Mano pajėgų vadas Strykeris savo kerais, sukeliančiais žemės drebėjimą bei verčiančiais priešininkus ant žemės, sėkmingai stabdė priešininko pajėgų judėjimą link manęs. Tuo tarpu likusi armija, kurios didžiąją dalį sudarė tolimos kovos vienetai, dosniai laistė Khadoro pajėgas kulkomis. Puikiai pasirodė tiek "Black 13th" magai, sulaikę oponentą dešiniajame flange, tiek likusi mano kariuomenė.

Mano pajėgos (mėlynieji apačioje) užėmė geras pozicijas ir vieną po kito guldė
priešininko karius

Varžovas dar pabandė persverti svarstyklių lėkštelę savo pusėn, pasiųsdamas sunkųjį konstruktą Behemoth prieš mano karmagį. Tačiau pastarasis savo ėjimu buvo apdairiai kontstruktą susilpninęs ir Begemotas negalėjo atskleisti visos savo galios, todėl Strykeris ramiai ištvėrė plieninio monstro puolimą. Sulaukęs savo ėjimo, prieš oponento karmagį pasiunčiau du savo konstruktus. Pirmasis apšaudė ir šiek tiek sužalojo priešo pajėgų vadą, o antrasis, sunkusis konstruktas Ironclad, vienu kūjo smūgiu sukalė priešininko karmagį į žemę. Cygnarų pajėgos švenčia pergalę ir saldų revanšą už pralaimėjimą ankstesniame turnyre!

Priešininko Begemotas bando nukauti mano karmagį...

Tačiau manosios karo mašinos parodo, kaip tai iš tikrųjų reikia daryti.

Antrąją partiją žaidžiau su priešininku iš Latvijos Hellbase ir jo valdomomis krokodiloidų pajėgomis. Šias reptilijas mūšio lauke mačiau pirmą sykį ir visai nežinojau, ko iš jų tikėtis. Tuo įdomiau :)

Priešininkas išrikiuoja krokodilžmogių armiją 

Mano mėlynieji konstruktai ir šauliai pasiruošia atremti pabaisas

Pasirodo, reptiloidų pajėgų veikimo "logika" gana paprasta - veržtis pirmyn ir daužyti viską, kas pakliūva pakeliui. Tiesa, varžovo kariuomenei vadovaujantis magas Barnabus turi šiokių tokių priešnuodžių prieš mano šaulius - pakeliui sukuria pelkes, kuriose driežažmogiai gali pasislėpti nuo kulkų. Tačiau tai manęs pernelyg nesutrikdė - vienas po kito krokodiloidai krito nuo šūvių ir kerų. Tiksintis taimeris privertė ir priešininką padaryti keletą klaidų - per skubėjimą jo pagrindinis smogikas, sunkusis aligatorius atsidūrė per arti mano pajėgų ir nieko joms nepadarė, už ką buvo tučtuojau sunaikintas.

Nors mano kariuomenė taip pat patiria šiokių tokių nuostolių - "Black 13th" būrį eliminuoja veržli krokodiloidų ataka, vieną iš mano konstruktų padega, mano nuomone, pats pavojingiausias šiame žaidime varliažmogių skautų būrys, tačiau Cygnarai laikosi puikiai. Priešininkas leidosi įveliamas į sekinančią kovą, kurioje mano kariuomenė turėjo akivaizdų pranašumą.

Partijos vidurys. Panašu, kad svarstyklės ima svirti mano pusėn.

Tačiau galiausiai skubėjimas pakiša ir man koją. Dėl laiko trūkumo nespėju apgalvoti situacijos, tinkamai pajudinti kariuomenės ir pridengti savo karmagio vienu iš konstruktų. Atsiradusia properša pasinaudoja priešininkas - jo magas prisiveržia prie mano pajėgų vado ir vienu kirčiu jį nukauna.

Strykeris (modelis balta skraiste apačioje) krenta nuo Barnabo kirčio,
bejėgiškai stebint jo nespėjusiems pridengti kariams.

Nors ir teko pripažinti priešininko pergalę, kova likau patenkintas. Buvo išties įdomios ir įtemptos kautynės, kuriose turėjau visas galimybes nugalėti. Įvertinau tiek savo, tiek varžovo klaidas ir žinau, ką kitąsyk daryčiau kitaip.

Kadangi turnyre dalyvavo nelyginis žaidėjų skaičius, trečiosios partijos sutikau nebežaisti ir išvykau tęsti savaitgalio su šeima. Rašant šias eilutes, oficialūs turnyro rezultatai dar nepaskelbti, tad nesu tikras, kurią vietą užėmiau. Kas, galiausiai, ne taip ir svarbu. Puikiai praleistas laikas žaidžiant mėgiamą miniatiūrų žaidimą ir miklinant smegenis yra atpildas ir pasiekimas savaime :)