Ankstyvą šeštadienio rytą skubėjau iš Birštono, kur vyko svarbus darbo renginys, į Vilnių. Nors po diskusijų ir pranešimų, o vėliau - smagaus vakarėlio (su mano kolegomis liūdna nebūna) buvo kilusi pagunda Birštone pasilikti dar kuriam laikui, pareigos jausmas nugalėjo. Vilniuje vyko miniatiūrų žaidimo "Infinity" turnyras, į kurį pirmąsyk ketino atvykti ir solidi žaidėjų delegacija iš Latvijos. Taigi suvokdamas, kad reikės ginti Lietuvos garbę, nusipurčiau snaudulį ir prisistačiau į mūšio vietą - "Rikio" klubą.
Atvykęs iš karto supratau, kad teisingai pasirinkau nutaręs atlėkti čia. Smagu buvo sutikti ne tik kolegas iš Vilniaus ir Kauno, bet ir susipažinti su būreliu žaidėjų iš Rygos. Smagu buvo ir tai, kad šįsyk niekaip neprisidėjau prie organizavimo ir galėjau dalyvauti tik kaip žaidėjas, taigi visiškai susitelkti į kovas.
Turnyrą, kaip paprastai, sudarė trys partijos. Visose trijose mano varžovai buvo iš Latvijos, kas itin pradžiugino - kad ir kaip gerbčiau ir mėgčiau savo bendraminčius lietuvius, visada smagu suremti kauliukus su varžovais, kuriuos matai pirmą sykį.
Šįsyk žaidžiau už Nomadų armiją - erdvėlaivio "Bakunin" sektorines pajėgas. Mano kariuomenę sudarė du būriai: smogiamoji grandis iš kvaištelėjusių artimos kovos specialistų Morlokų ir Uberfallkommando bei būrelio eilinių pėstininkų, moderatorių, kurių tikslas - užtikrinti užnugario gynybą bei šerti artimos kovos karius įsakymais. Antrasis būrys sudarytas iš hakerių, medikės, kelių robotukų (papildomiems įsakymams ir hakerių veiklos laukui išplėsti) bei infiltratorių zero ir prowlerio.
 |
| Pirmojo mūšio pradžia. Morlokai veržiasi pirmyn |
Pirmoji kova - su varžovo iš Latvijos vadovaujamomis asasinų pajėgomis. Misijos scenarijus gana paprastas: naikinti priešininko armiją. Šios kautynės vyko gana trumpai: mano nomadai, pradėję žaidimą, gerokai apnaikino varžovo karius. Moderatorė snaiperė sugebėjo nukauti du asasinų armijos raketsvaidininkus. Morlokai ir uberfallkommado grupė laikė užspeitusi į kampą porą asasinų fiday, apsimetusių mūsiškiais. Nors nemažai ėjimų sugaišau bandydamas juos identifikuoti (ir, aišku, nukauti), kauliukai riedėjo ne taip, kaip reikia, ir Bakunino pajėgoms šalia jų besitrinantys neaiškūs "draugiški" tipai įtarimų nesukėlė.
 |
| Mano varžovas (pritūpęs priekyje) ieško galimybių persverti rezultatą... |
Savo ėjimu varžovas padarė porą klaidų: išleido desantininką į mūšio lauką ten, kur jį iš karto pastebėjo keli mano kariai. Desantininkas kaipmat pasigavo kelias kulkas ir tapo istorija. Asasinas nutarė atsidengti ir pykštelėti šautuvu į uberfallkommando grupę. Nors šūvis sunaikino visus tris "pupnikus", kulkos užkabino ir šalia jų stovėjusį civilį, jį nukaudamos. Ši klaida - civilio nužudymas - reiškia automatinį pralaimėjimą tai padariusiam žaidėjui. Taigi partija baigėsi po pirmojo ėjimo mano pergale.
 |
| Ruošiamės antrajai kovai |
Antroji kova vyko su akivaizdžiai gerokai labiau patyrusiu varžovu ir jo valdomomis ALEPH dirbtinio intelekto pajėgomis. Scenarijus reikalavo valdyti stalo sektorius: turėti tam tikrose lentos vietose daugiau pajėgų negu varžovas. Kova vyko įtemptai ir apylygiai viso žaidimo metu. Nomadų artimos kovos specialistams į priekį trukdė veržtis taktiškai puikiai išdėstyti varžovo snaiperiai ir gynybinis robotas su kulkosvaidžiu. Pirmuoju ėjimu praradau savo moderatorę-snaiperę, tad neturėjau itin daug galimybių veltis į tolimo nuotolio šaudynes. Tačiau mano infiltratoriams pavyko prisėlinti arčiau ir šiek tiek susilpninti priešininko gynybinius pajėgumus. Taip stumdęsi visus tris ėjimus, žaidimą baigėme lygiosiomis. Tik varžovui buvo įskaityta techninė pergalė, mat kovą išgyveno (skaičiuojant verte taškais) šiek tiek daugiau pajėgų. Tiesa, skirtumas tebuvo trys taškeliai.
 |
| Varžovas stiprinasi prieš mūšį :) |
Trečioji partija ir dar vienas priešininkas iš Latvijos, šįsyk - su ateivių Moratų armija. Scenarijus - atidaryti viduryje mūšio lauko esančias dėžes, paimti iš jų vertingą krovinį ir išlaikyti iki mūšio pabaigos.
Šią kovą žaidžiau kaip pagal vadovėlį. Pirmuoju ėjimu mano morlokai ir uberfallkommando grupė dūminėmis granatomis paslėpė dėžes nuo priešininko. Tada mano specialistai netrukdomi prisėlino artyn, pačiupo visus tris krovinius ir atsitraukė.
 |
| Uždūmintos strateginės zonos. Mano pajėgos atsitraukia, nešinos kroviniu (tie raudoni dalykai) |
Varžovas bandė gelbėti situaciją išmesdamas desantininką - tiesa, ir vėl nevykusiai ten, kur jį matė bent keli mano kariai. Desantininkas neišgyveno akistatos su moderatorių kulkomis. Priešininkas bandė perimti iniciatyvą verždamasis pirmyn su savo kitais kariais, tačiau padarė dar vieną klaidą nuvertindamas moderatorę snaiperę. Ji pasirodė fantastiškai, paklodama keletą kovotojų, kurie tik bandė iškišti nosis iš už priedangos. Faktiškai, po pirmojo ėjimo mūšio baigtis buvo aiški. Sulaukęs antrojo savo ėjimo prowleriu užpuoliau ir sunaikinau artyn prisėlinusius priešininkus, kurie išvengė snaiperės. Visos trys dėžės buvo saugiau pargabentos į mano bazę, o priešininko pajėgų liko per mažai, kad jis turėtų kokių nors šansų dėžutes iš manęs atimti. Partija baigėsi triuškinama nomadų pergale.
 |
| Desantininkas (tolimiausia miniatūra dešinėje) iššoko ten, kur jį matė keli maniškiai. |
 |
| Mačo herojė snaiperė dairosi naujų taikinių |
Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad visas prizines vietas užėmė Lietuvos atstovai. Turnyrą nugalėjo Karolis (būtų tikra sensacija, jeigu būtų nutikę kitaip), o aš likau antras. Trečioji vieta atiteko kolegai iš Kauno Mariui.
 |
| Turnyro nugalėtojas |
 |
| Renkuosi prizus |
 |
| Išdidus antrosios vietos laimėtojas :) |
Likau labai patenkintas tiek savo pasirodymu, tiek naudotu armijos sąrašu. Dar šiek tiek jį patobulinsiu ir ruošiuosi kitoms kautynėms. Bičiuliai iš Rygos kaip tik reikalauja revanšo ir paskelbė rengią turnyrą savo namuose kovą. Ar pavyks Lietuvos rinktinei parvežti pergalę iš Rygos? Luktelėkime ir pamatysime :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą