Kiek man žinoma, toks elgesys nieko bendra neturi su tikrąja
archeologija. Bet, ei, – kas žiūrėtų „Indiana Džounsą“, jeigu jis visą filmą
žarstytų dulkes kastuvėliu, užuot atlikęs nutrūktgalviškus triukus ir
švaistęsis bizūnu? Būtent į tokią, nuotykių ir pavojų kupiną relikvijų paiešką,
kviečia pasinerti stalo žaidimas „The Adventurers: The Pyramid of Horus“. Čia tampame
vienu iš bebaimių nuotykių ieškotojų, tiriančių (ar gal tiksliau siaubiančių) neseniai
atrastą piramidę Egipte. Joje tyko piktos mumijos, plėšrūs krokodilai, gyvatės
ir skorpionai... tačiau ir laukia vertingi lobiai. Daugiausiai jų (kartu su
sveiku kailiu) išnešęs žaidėjas tampa nugalėtoju.
„The Adventurers: The Pyramid of Horus“ yra greitas, paprastas ir smagus
žaidimas, kuriame žaidėjai lenktyniauja su laiku: žaidėjų valdomi personažai
tyrinėja piramidę ir bando atrasti joje slypinčias relikvijas, tačiau laikas
sparčiai senka. Piramidė pamažu byra ir niekas negali tiksliai žinoti, kada
išėjimas iš jos bus užverstas. Taigi laiku pasitraukęs, tegu ir su mažesniu
grobiu, čia laimi prieš tą, kuris apsikrovęs radiniais, bet lieka įkalintas amžiams...
 |
| Žaidimo lenta vaizduoja ką tik atrastą piramidę ir jos patalpas. Kiekvienoje - vis vertingesni lobiai ir vis kitokie pavojai... |
Žaidimą gali žaisti nuo dviejų iki šešių žaidėjų. Kiekvienas išsirenka po savo personažą –
tyrinėtoją, besileisiantį į piramidę. Personažai pasižymi ypatingomis savybėmis
– specialiais veiksmais, kuriuos šie gali atlikti vieną vienintelį kartą per žaidimą.
Šie gebėjimai skirtingi ir laiku juos panaudojus galima sau gerokai padėti,
tačiau personažai, galima teigti, yra lygiaverčiai.
 |
| Trys iš aštuonių personažų. Kiekvieną vaizduoja puikiai pa- gaminta figūrėlė. |
Žaidimo lenta suskirstyta į kelias piramidės patalpas. Visose
jose galima ieškoti relikvijų, įkainotų taškais. Suprantama, patys vertingiausi
artefaktai slypi gilesnėse patalpose. Šiokių tokių niekučių galima rasti ir
prie pat įėjimo – beje, „prieškambarį“ verta patyrinėti ir dėl to, kad jame
galima aptikti kitų tyrinėtojams praverčiančių daiktų, tokių kaip laužtuvai ir apsauginiai
amuletai, priešnuodžiai ir vaistinėlės.
Žaidimas vyksta ėjimais, kurių metu atliekami keli veiksmai.
Visų pirma, žaidėjai suskaičiuoja, kiek daiktų nešasi ir kiek sužeisti yra jų
personažai. Visus daiktus ir sužeidimus vaizduoja kortelės, tad skaičiuoti
lengva: kuo daugiau kortelių, tuo labiau apkrautas yra žaidėjas. Tuomet metami penki
žaidimo kauliukai – metimo rezultatai lemia, kiek personažai tą ėjimą galės
atlikti veiksmų. Kuo daugiau apsikrovęs (radiniais ir sužalojimais) personažas,
tuo, tikėtina, lėčiau jis judės. Taigi kartais verta atsikratyti mažiau
vertingo grobio tam, kad pabėgtum su gerokai brangesniais radiniais... arba
pabėgtum iš viso.
Sužinoję, kiek veiksmų turės šį ėjimą, žaidėjai vienas po
kito juos visus atlieka. Už vieną veiksmo tašką galima perkelti tyrinėtojo
figūrėlę į gretimą laukelį arba ieškoti relikvijų tame laukelyje, kur žaidėjas
šiuo metu stovi. Kiekviena tyrinėjama patalpa turi savo kortelių malką, iš
kurios ir traukiama kortelė. Nelygu, kokia patalpa, kortelėje gali būti relikvija
ar koks kitas vertingas daiktas arba... gyvatės, skorpiono ar krokodilo
įkandimas. Vienaip ar kitaip, kortelė atitenka žaidėjui. Tik šit, jei vardan
didesnės veiksmų laisvės relikviją galima pamesti, tai žaizdą teks „neštis“ iki
žaidimo pabaigos – nebent pavyks rasti atitinkamą vaistinėlę ar priešnuodį ir sužeidimą
išsigydyti.
 |
| Verčiant korteles galima rasti vertingų relikvijų... arba problemų. |
Ypatingos vertės relikvijos slypi sarkofaguose palei vidinę
piramidės sieną. Tik ši teritorija – ypač pavojinga, mat čia patruliuoja piktos
mumijos. Paėjus žaidėjams, judinamos mumijų figūrėlės. Jeigu jos praeina pro
laukelį, kuriame stovi tyrinėtojas, šis gauna ypatingą sužeidimą – mumijos prisilietimą,
kurio neišgydys jokie vaistai ir priešnuodžiai.
Bet surizikuoti ir pamėginti išvengti mumijų verta – tiek dėl
sarkofaguose gulinčių relikvijų, tiek dėl ypatingų lobių, įvairias dievybes
vaizduojančių statulėlių, glūdinčių piramidės navose. Tiesa, kad jas išsineštų,
žaidėjams pirmiausiai teks atrakinti slaptavietę ir kauliukais išridenti tam
tikrą akių kombinaciją. Kuo vertingesnė statula, tuo sudėtingesnis metimas
reikalingas. Tačiau, jei pasiseka, žaidėjas žengia svarų žingsnį link pergalės –
šios statulėlės, skaičiuojant taškais, yra patys vertingiausi radiniai
piramidėje.
 |
| Piramidėje patruliuoja piktos mumijos |
Tiesa, išsigabenti dievybės statulėlę nėra taip paprasta. Dievybė
„prakeikia“ ją išniekinusį žaidėją, dėl ko gerokai padidėja tikimybė, kad jis
kiekvieną ėjimą turės dar mažiau veiksmų, taigi ir judės lėčiau... kol nešis su
savimi statulėlę. O greitis, kaip minėjau, svarbus – kiekvieno ėjimo pabaigoje
nuo piramidės nukrenta po akmeninį bloką, užtveriantį po vieną lentos laukelį.
Jeigu nukritus blokui uždaromas išėjimas iš piramidės, visi joje likę žaidėjai
palaidojami amžiams – kad ir kiek lobių turėjo, jie nespėjo jų išsinešti. Taigi
žaidime dažnai teks įvertinti, ar jau bėgti link išėjimo, ar surizikuoti ir
pabandyti paieškoti dar vienos kitos relikvijos.
 |
| Penkios skirtingos dievybės. Tiesa, pagrobti ir išsinešti vertingas jų statulėles - ne taip jau paprasta. |
„The Adventurers: Pyramid of Horus“ yra greitai išmokstamas ir
nesudėtingas žaidimas. Kaip jau supratote, čia labai daug lemia sėkmė –
išridenti kauliukai, traukiamos kortelės, atsitiktinai nustatomas laukelis,
kuriame nukris akmeninis blokas... Todėl žaidėjai, kurie labiausiai vertina
mąstymą ir strategijų kūrimą, gali šiek tiek suirzti – strategijos tampa nieko
vertos, kai ant tyrinėtojui ant galvos nukrenta plyta ar besikapstant po smėlį
keliskart iš eilės įgelia skorpionai. Ir vis dėto, žaidime yra, ką apsvarstyti –
ar nedelsiant pulti į piramidės gelmes, ar pirmiau pasikapstyti prieangyje ir
apsirūpinti įranga, praversiančia vėliau, susidūrus su pavojais. Svarbu sekti,
kiek ir kokių kortelių jau pasirodė žaidime. Ir ypač svarbu tinkamai pasirinkti
metą, kada trauktis iš piramidės.
 |
| Kiekvieno ėjimo pabaigoje nuo lubų krenta akmeniniai blokai. Į kurį lentos laukelį jie nukris, lemia atsitiktinumas. Kartais - tiesiai ten, kur jau stovi neatsargus tyrinėtojas.. |
Įdomu ir tai, kad tyrėjų randami artefaktai priklauso vienai
iš penkių dievybių. Kuo įvairesnėms dievybėms priklausančių relikvijų žaidėjas
išsigabena, tuo daugiau papildomų taškų jis uždirba žaidimo gale. Taigi kaip
prisigrobti kuo įvairesnių relikvijų – dar vienas reikšmingas taktinis
sprendimas, kurį teks priimti žaidime.
2011 m. pasirodęs „The Pyramid of Horus“ yra jau antrasis „The Adventurers“
serijos stalo žaidimas, portale „BoardGameGeek“ vertinamas gerokai geresniais
balais negu jo pirmtakas, „The Temple of Chac“. Pastarojo dar neišbandžiau, tad
nesiimu lyginti, bet „The Pyramid of Horus“ paliko tikrai gerą įspūdį. Puikios
iliustracijos ir pagaminimo kokybė (leidėjo „Fantasy Flight Games“ pavadinimas
nieko kito ir neleidžia tikėtis), sklandi ir dinamiška žaidimo eiga, paprastos
ir aiškios taisyklės – visa tai reiškia, kad „The Adventurers: Pyramid of Horus“ yra
geras stalo žaidimas visai šeimai ar neįpareigojančiai, trumpai partijai
laisvalaikiu.
Ši pramoga puikiai tinka pradedantiesiems žaidėjams, bet ir
labiau patyrę čia nenuobodžiaus. Tiesą sakant, sunku likti abejingam, kai
kuprinę spaudžia relikvijos, bet į atlapus kimba mumija, o dar ir plyta ant
galvos krenta...
„5 S” įvertinimas:
- Strategija: 2 iš 5
- Sėkmė: 4 iš 5
- Socialumas: 3 iš 5
- Sudėtingumas: 2 iš 5
- Smagumas: 3 iš 5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą