Architektas, vadybininkas, darbų vykdytojas: „Caylus“

Praėjusią savaitę išbandėme naująjį kolekcijos papildymą - žaidimą „Jerusalem“. Įspūdžiais (aš buvau teisus - žaidimas, kuriame yra tamplierių, tiesiog „pasmerktas“ sėkmei!) apie jį pasidalinsiu kiek vėliau. Tačiau „Jerusalem“ sužadino prisiminimus apie kitą klasikinį stalo žaidimą Viduramžių tema - „Caylus“. Pasiduodu nostalgijai - tai tikrai dėmesio vertas kūrinys, su kuriuo kviečiu susipažinti iš arčiau.

Caylus - statome karaliaus vertą pilį. Iliustracija iš www.boardgamegeek.com

Yra daug pasakojimų apie talentingus viduramžių amatininkus, kurie buvo suluošinti, gyvi užmūryti savo pačių statytų pilių sienose ar dar kitaip nukentėję dėl to, kad buvo perdėm gabūs. Atseit, valdovas norėjo būti tikras, kad meistras niekam kitam panašaus šedevro nebesukurs - tikras chamas! Žinoma, dar dažniau pasitaikydavo, kad architektas, dailidė ar statytojas liūdnai užbaigdavo dienas, nes buvo nepakankamai gabūs... ar tiesiog pristigo sėkmės. Galime tik įsivaizduoti: valdovas liepė skubiai pastatyti tikrą šedevrą. Terminai spaudžia, per petį nuolat priekabiai žvilgčioja valdytojas, o meistrui reikia rūpintis ne tik apkiautusiais darbininkais, statybinių medžiagų gavyba, bet ir konkurentais, tik ir laukiančiais meistro klaidos bei galimybės tapti naujuoju rūmų architektu.

Į šį sudėtingą, bet nepaprastai įdomų viduramžių architektų pasaulį mus ir perkelia stalo žaidimas „Caylus“. Didelio pripažinimo visame pasaulyje sulaukusio žaidimo veiksmas vyksta 1289 m. Pietų Prancūzijos kaimelyje, kuris taip ir vadinasi - Caylus. Karalius Pilypas IV (besidomintys Viduramžių istorija puikiai žino šią asmenybę, be kita ko, prisidėjusią prie garsiojo Tamplierių ordino žlugimo) įsako čia pastatyti pilį. Kaime susirenka geriausi karalystės amatininkai, ima poškėti kirviai ir kūjai – netrukus čia pradeda kilti pilis, o aplink ją augti miestas.

„Caylus“ (2005 m., leidėjai - gyvas galas, tarp jų „Brain Games“ ir „Ystari"; „BoardGameGeek“ reitingas - 7,96) žaidėjai įsikūnija į viduramžių pilių statytojus. Sumaniai naudodamiesi ištekliais, skirstydami užduotis darbininkams, statydami pilį ir miestelio pastatus, galiausiai, papirkinėdami karaliaus atstovą, žaidėjai stengiasi tapti geriausiais meistrais ir pelnyti valdovo palankumą, kurį simbolizuoja prestižo taškai. Daugiausiai jų surinkęs žaidėjas ir tampa „Caylus“ nugalėtoju.

Meistrų kovos laukas – žaidimo lenta. Pastarojoje pavaizduota statoma pilis ir nuo jos besidriekiantis kelias. Palei jį kol kas įsikūrę tik keli pastatai, tačiau žaidėjai netrukus užstatys pakelę lentpjūvėmis, akmentašių dirbtuvėmis, gyvenamaisiais namais ir netgi prestižiniais pastatais – katedromis, fortais, paminklais. Lentoje, pastatų laukeliuose, žaidėjai paeiliui dėlioja žymeklius, kurie vaizduoja darbininkus. Kai darbininkai išsiuntinėti su užduotimis, prasideda veiksmas: pastatai vienas po kito aktyvuojami, ir žaidėjas, turintis pastate savo darbininką, gauna šio pastato teikiamą naudą. Išsiuntei darbininką į mišką – gausi medienos. Užėmei prekybos postą – uždirbsi kelis auksinus. Nusiuntei atstovą pas architektą – galėsi pastatyti naują pastatą. Turi darbininką prie pilies – įgysi teisę prisidėti prie jos statybų.

Architektai varžosi dėl prestižo šiame "kovos lauke".
Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com

Ką ir besakyti, žaidėjai privalo labai atidžiai planuoti savo veiksmus. Jeigu atėjus pilies statymo etapui paaiškėja, kad savo darbininką atsiuntęs žaidėjas neturi reikalingų statybinių medžiagų, jam gresia prarasti prestižą. Jo galima netekti ir pernelyg vangiai dalyvaujant pilies statybose. Svarbu numatyti, ko imsis kiti žaidėjai ir pirmajam išdėlioti savo darbininkus strateginiuose pastatuose ar statyti paklausiausius statinius – jei konkurentas sumano pasinaudoti jūsų įkurdinti pastatu, jūsų prestižas kaipmat kyla.

Net ir kruopščiausius planus kartais gali sugriauti statybas prižiūrintis valdytojas, kartu su karaliaus ministru keliaujantis per miestą. Išleisdami pinigus (t.y. mokėdami kyšius valdytojui) ar pasinaudodami pirklių gildijos pastatu, žaidėjai gali pastumti valdytojo žymeklį į vieną ar kitą pusę palei kelią. Godžiojo valdytojo padėtis lemia, kurie pastatai šį ėjimą bus aktyvuoti, o kurie ne. Perdėm drąsus planavimas bei nepalankus valdytojas gali reikšti, kad savo darbininkus išsiuntėte bergždžiai: šį ėjimą laukiamų darbų jie nepadarys, pavyzdžiui, nesurinks pilies statyboms reikiamų išteklių, ir dėl to nukentės jūsų prestižas.

Valdytojo judinimas žaidėjams suteikia galimybę tiesiogiai konkuruoti vieniems su kitais ir atveria galimybes derėtis, tartis bei čia pat laužyti susitarimus. Daug trinties tarp žaidėjų atsiranda ir dėliojantis darbininkus lentoje („ei, bet juk aš norėjau saviškį nusiųsti kaip tik į šitą pastatą!”), statant pilį ir miesto statinius. Todėl „Caylus“ įvertins tie, kuriems stalo žaidimuose rūpi sąveika su kitais žaidėjais.

Tačiau šis kūrinys pripažinimo sulaukė toli gražu ne dėl savo socialumo: „Caylus“ beveik nieko nereiškia sėkmė. Strategija, griežtas ir kruopštus planavimas yra svarbiausi veiksniai, norint laimėti šio žaidimo partiją, tad „Caylus“ yra ne tik puiki laisvalaikio pramoga, bet ir vertinga priemonė, padedanti ugdyti strateginį mąstymą, logiką, išteklių valdymo bei prognozavimo įgūdžius. Nors čia puikiai perteikta viduramžių pilies statybų atmosfera, tema žaidime atlieka antraeilį vaidmenį – netrukus žaidėjai ima regėti nebe kuorus, gildijas ir kasyklas, o rinką, ribotus išteklius bei aršią konkurenciją.

Komponentai, kuriuos randame atidarę „Caylus“ dėžę, yra kokybiški ir patvarūs – įvairiaspalviai mediniai kubeliai, cilindriukai, kieto kartono kortelės ir monetos. Tai užtikrina, kad žaidimu galėsite džiaugtis ilgai. „Caylus“ gali žaisti nuo dviejų iki penkių žaidėjų. Beje, tai vienas rečiau sutinkamų stalo žaidimų, kurį vienodai smagu žaisti tiek dviese, tiek ir didesnėje kompanijoje.

„Caylus“ sėkmės faktorius - praktiškai nulinis, todėl šį žaidimą kartais juokais vadinu hiper-šachmatais. Strategija, taktika ir veiksmų planavimas čia yra viskas, todėl „Caylus“ gali nepatikti tiems, kurie mėgsta tiesiog atsipalaiduoti ir leisti kauliukams viską išspręsti. Be to, žaidime nemažai svarbių niuansų, pavyzdžiui, skirtingų pastatų savybių, kurias būtina žinoti, todėl naujų žaidėjų apmokymas kartais gali kiek užtrukti.

Lietuvoje žaidimas platinamas su lietuviškomis taisyklėmis. Tiesa, jos išdėstytos kiek painiai, tad kai kuriuos taisyklių aspektus gali tekti pasiaiškinti ir kitomis kalbomis ar su labiau patyrusiais žaidėjais. Vis dėlto, didelis „Caylus“ privalumas yra tas, kad jis nereikalauja mokėti jokių užsienio kalbų.

Žinoma, tie, kurie kalbate prancūziškai ir mėgstate keliauti, galite aplankyti Caylus miestelį ne tik žaidimo lentoje. Šis kaimas, pasižymintis turtinga istorija, iš tiesų yra įsikūręs Prancūzijos pietuose. Pasirodo, galų gyvenvietės čia būta dar apie 50 m. pr. Kr., o pilis šalia kaimo iškilo apie XII a. vidurį. Šiandien Caylus teturi apie 1,5 tūkst. gyventojų, tad miestelis gali būti puiki „tarpinė stotelė“ pakeliui į kitą stalo žaidimų mėgėjams gerai žinomą pietų Prancūzijos miestą – Karkasonę. Bet apie ją – kitą kartą. 

„5S“ įvertinimas:

• Strategija: 5 iš 5
• Sėkmė: 1 iš 5
• Socialumas: 3 iš 5
• Sudėtingumas: 3 iš 5
• Smagumas: 3 iš 5