Kosminių imperijų kūrimo žaidimas „Eclipse“. Pirmieji įspūdžiai

Kas bendra tarp Kalėdų senio ir... galaktinių imperijų? Atsakome: Suomija. Turbūt todėl tarpušventis yra pats tinkamiausias laikas susipažinti su suomių kūrėjų stalo žaidimu „Eclipse“, kuriame tampate iškilios kosminės rasės vadovu ir vedate savo civilizaciją į kosminės šlovės olimpą. Arba sunaikinimą – čia kaip pasiseks. Nekantriai laukiau galimybės išbandyti šį žaidimą ir skubu pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais, kurie, iš karto konstatuoju, puikūs.

Kaip ir pridera tokiems žaidimams (milžiniška dėžė, pilna kosminių laivų miniatiūrų, kortelių, žetonų, įvairiaspalvių medinių kubelių), iš pirmo žvilgsnio „Eclipse“ gali pasirodyti gluminantis ir sudėtingas. Tai suprantama, juk kalbame apie galaktinius mastelius. Tačiau labai greitai žaidimas įtraukia savo gelme, įtampa, o tuo pačiu – gana nesudėtinga ir elegantiška mechanika.

„Eclipse“ yra vadinamojo 4Х žanro žaidimas. Čia teks tyrinėti kosminę erdvę ir atrasti naujas planetas (explore), kurti naujas kolonijas (expand), sumaniai pasinaudoti jų ištekliais (exploit) ir, žinoma, kariauti su kitais žaidėjais (exterminate). Kiekvieno žaidėjo valdoma rasė startuoja nedidukėje sistemoje galaktikos pakraščiuose ir kaip mat leidžiasi žvalgytis, kas dedasi aplinkui.

Kiekvienos imperijos ištakos - kuklios.
Kelios viena nuo kitos nutolusios sistemos ir
vienas kitas erdvėlaivis...

Žaidėjams tyrinėjant kosmosą, iš šešiakampių kortelių pamažu sudėliojama žaidimo lenta, kuri kaskart bus vis kitokia. Vienose kortelėse rasime naujas planetų sistemas, kurias galima kolonizuoti, kitas, vertingesnes planetas, saugos senoviniai priešiški laivai. Norint juos įveikti ir įsikurti sistemoje, teks pasistatyti savo kosminį laivyną, o laivus – tobulinti, apginkluojant juos plazminiais pabūklais ir torpedomis, skydais, šarvais ir kompiuteriais, padedančiais lengviau pataikyti į priešininką.

Stipraus laivyno prireiks grumiantis ne tik su bevardžiais tolimų sistemų sargybiniais. Gana greitai žaidimo erdvė ištiriama, atrastos planetos kolonizuojamos ir erdvės plėtrai ima stigti. Vienintelė galimybė tolimesnei raidai – „atsiriekti“ gabalėlį gyvenamosios erdvės iš kaimyno. Taigi visai netrukus žaidime įsiplieskia nuožmūs tarpžvaigždiniai karai. Po devynis ėjimus trunkančių manevrų, ekspansijos ir kautynių, skaičiuojami pergalės taškai. Jie skiriami už valdomas planetų sistemas, pergales mūšiuose, mokslinius išradimus ir diplomatiją. Daugiausiai taškų turintis žaidėjas skelbiamas nugalėtoju.

...bet greitai galaktika atskleidžia savo paslaptis ir prasideda
nuožmios kovos dėl viešpatavimo.

Žaidimas „Eclipse“ patrauklus dėl kelių savybių. Visų pirma, gana paprasta žaidimo mechanika. Taisyklės perprantamos greitai, ir netrukus galima pradėti pilnavertę partiją. Kiekvieną ėjimą žaidėjai paeiliui atlieka po vieną veiksmą – pavyzdžiui, išranda naujas technologijas, perginkluoja ar stato savo erdvėlaivius, juos judina į gretimas erdves ir pan. Tą patį veiksmą galima kartoti keliskart iš eilės, tačiau kiekvienas veiksmas turi savo kainą. Kuo daugiau stengsitės atlikti savo ėjimu, tuo daugiau teks mokėti ėjimo pabaigoje, tad kartais didelis aktyvumas gali kainuoti pernelyg daug, ir bankrutuojanti kosminė imperija bus priversta apleisti užimtas sistemas, nes tiesiog nebepajėgs jų išlaikyti.

Puikų įspūdį paliko ir žaidimo ekonomikos sistema. Paprastai tokie žaidimai pasižymi grandioziniais skaičiavimais, kuomet kiekvieną ėjimą reikia iš naujo įvertinti turimas teritorijas ir jų teikiamą naudą. „Eclipse“ viso to išvengiama labai paprastai: kolonizuojant naujas planetas, ant jų nuo žaidėjo lapo perkeliami kubeliai, žymintys gaunamus pinigus, mokslinius resursus ar gaminamas žaliavas. Po ką tik nuimtu kubeliu yra skaičius, žymintis, kiek tos rūšies išteklių gausite ėjimo pabaigoje. Kuo didesnė imperija, tuo daugiau jūsų spalvos kubelių bus ant žaidimo lentos, ir tuo daugiau išteklių gausite kiekvieną ėjimą. Pakanka vieno žvilgsnio į žaidėjo lapą, kad tiksliai matytumėte, kiek.

Žaidėjo lapas su kosminių laivų brėžiniais, technologijų
"medžiu" ir valdomų išteklių laukais

Ant to paties žaidėjo lapo dedami ir žymekliai, vaizduojantys išrandamas technologijas. Be to, čia pateikiami ir žaidėjų valdomų kosminių laivų brėžiniai. Moksliniai išradimai ir įsigyjamos naujos technologijos atveria galimybes aprūpinti savo laivus galingesniais ginklais, varikliais, taikymosi ir gynybos sistemomis. Visa tai čia pat pavaizduojama žaidėjo lape, tad tik žvilgtelėjus į priešininką iš karto matyti jo stiprybės ir trūkumai. Galima atitinkamai perginkluoti savo laivus ir kibti jam į atlapus!

Aiškumas ir skaidrumas. Dinamiški ėjimai, leidžiantys greitai reaguoti į priešininkų veiksmus. Puiki pagaminimo kokybė – visa tai puikiai paaiškina, kodėl „Eclipse“ sulaukė plataus pripažinimo tarp stalo žaidimų mėgėjų (vidutinis portalo „Boardgamegeek“ vertinimas – net 8,2 balo). Mano nuomone, šis gaminys puikiai tiktų pirmajai pažinčiai su kosminių imperijų stalo žaidimais.

Vieno dalyko kol kas nesupratau – pasak kūrėjų, žaidimo partija turėtų trukti apie dvi valandas, ir trukmė pateikiama kaip dar vienas „Eclipse“ privalumas. Žinome, kad kurie kiti to paties žanro žaidimai, pavyzdžiui, garsusis „Twilight Imperium“ gali trukti ir keliolika valandų. Vis dėlto, pažintinė partija su „Eclipse“ mums užėmė geras septynias (!) valandas. Galbūt mes tiesiog per daug galvojome, tačiau būtina pabrėžti, kad tos valandos nė kiek neprailgo.

Ar šiam žaidimui atsirastų vietos mano kolekcijoje? Šįkart atsakymas gerokai tvirtesnis: žinoma. Jau žinau, ko kitąmet reikės prašyti Kalėdų senio.