Caylus - statome karaliaus vertą pilį. Iliustracija iš www.boardgamegeek.com |
Yra daug pasakojimų apie talentingus viduramžių amatininkus,
kurie buvo suluošinti, gyvi užmūryti savo pačių statytų pilių sienose ar dar
kitaip nukentėję dėl to, kad buvo perdėm gabūs. Atseit, valdovas norėjo būti tikras, kad meistras niekam kitam panašaus šedevro nebesukurs - tikras chamas! Žinoma, dar dažniau
pasitaikydavo, kad architektas, dailidė ar statytojas liūdnai užbaigdavo
dienas, nes buvo nepakankamai gabūs... ar tiesiog pristigo sėkmės. Galime tik
įsivaizduoti: valdovas liepė skubiai pastatyti tikrą šedevrą. Terminai
spaudžia, per petį nuolat priekabiai žvilgčioja valdytojas, o meistrui reikia
rūpintis ne tik apkiautusiais darbininkais, statybinių medžiagų gavyba, bet ir
konkurentais, tik ir laukiančiais meistro klaidos bei galimybės tapti naujuoju
rūmų architektu.
Į šį sudėtingą, bet nepaprastai įdomų viduramžių architektų
pasaulį mus ir perkelia stalo žaidimas „Caylus“. Didelio pripažinimo visame
pasaulyje sulaukusio žaidimo veiksmas vyksta 1289 m. Pietų Prancūzijos kaimelyje, kuris taip ir vadinasi -
Caylus. Karalius Pilypas IV (besidomintys Viduramžių istorija puikiai žino šią asmenybę,
be kita ko, prisidėjusią prie garsiojo Tamplierių ordino žlugimo) įsako čia
pastatyti pilį. Kaime susirenka geriausi karalystės amatininkai, ima poškėti
kirviai ir kūjai – netrukus čia pradeda kilti pilis, o aplink ją augti miestas.
„Caylus“ (2005
m., leidėjai - gyvas galas, tarp jų „Brain Games“ ir „Ystari"; „BoardGameGeek“ reitingas - 7,96) žaidėjai įsikūnija į viduramžių pilių statytojus. Sumaniai
naudodamiesi ištekliais, skirstydami užduotis darbininkams, statydami pilį ir
miestelio pastatus, galiausiai, papirkinėdami karaliaus atstovą, žaidėjai
stengiasi tapti geriausiais meistrais ir pelnyti valdovo palankumą, kurį
simbolizuoja prestižo taškai. Daugiausiai jų surinkęs žaidėjas ir tampa „Caylus“
nugalėtoju.
Meistrų kovos laukas – žaidimo lenta. Pastarojoje
pavaizduota statoma pilis ir nuo jos besidriekiantis kelias. Palei jį kol kas
įsikūrę tik keli pastatai, tačiau žaidėjai netrukus užstatys pakelę
lentpjūvėmis, akmentašių dirbtuvėmis, gyvenamaisiais namais ir netgi
prestižiniais pastatais – katedromis, fortais, paminklais. Lentoje, pastatų
laukeliuose, žaidėjai paeiliui dėlioja žymeklius, kurie vaizduoja darbininkus.
Kai darbininkai išsiuntinėti su užduotimis, prasideda veiksmas: pastatai vienas
po kito aktyvuojami, ir žaidėjas, turintis pastate savo darbininką, gauna šio
pastato teikiamą naudą. Išsiuntei darbininką į mišką – gausi medienos. Užėmei
prekybos postą – uždirbsi kelis auksinus. Nusiuntei atstovą pas architektą –
galėsi pastatyti naują pastatą. Turi darbininką prie pilies – įgysi teisę
prisidėti prie jos statybų.
Architektai varžosi dėl prestižo šiame "kovos lauke". Nuotrauka iš www.boardgamegeek.com |
Ką ir besakyti, žaidėjai privalo labai atidžiai planuoti
savo veiksmus. Jeigu atėjus pilies statymo etapui paaiškėja, kad savo
darbininką atsiuntęs žaidėjas neturi reikalingų statybinių medžiagų, jam gresia
prarasti prestižą. Jo galima netekti ir pernelyg vangiai dalyvaujant pilies
statybose. Svarbu numatyti, ko imsis kiti žaidėjai ir pirmajam išdėlioti savo
darbininkus strateginiuose pastatuose ar statyti paklausiausius statinius – jei
konkurentas sumano pasinaudoti jūsų įkurdinti pastatu, jūsų prestižas kaipmat
kyla.
Net ir kruopščiausius planus kartais gali sugriauti statybas
prižiūrintis valdytojas, kartu su karaliaus ministru keliaujantis per miestą.
Išleisdami pinigus (t.y. mokėdami kyšius valdytojui) ar pasinaudodami pirklių
gildijos pastatu, žaidėjai gali pastumti valdytojo žymeklį į vieną ar kitą pusę
palei kelią. Godžiojo valdytojo padėtis lemia, kurie pastatai šį ėjimą bus
aktyvuoti, o kurie ne. Perdėm drąsus planavimas bei nepalankus valdytojas gali
reikšti, kad savo darbininkus išsiuntėte bergždžiai: šį ėjimą laukiamų darbų
jie nepadarys, pavyzdžiui, nesurinks pilies statyboms reikiamų išteklių, ir dėl
to nukentės jūsų prestižas.
Valdytojo judinimas žaidėjams suteikia galimybę tiesiogiai
konkuruoti vieniems su kitais ir atveria galimybes derėtis, tartis bei čia pat laužyti
susitarimus. Daug trinties tarp žaidėjų atsiranda ir dėliojantis darbininkus
lentoje („ei, bet juk aš norėjau saviškį nusiųsti kaip tik į šitą pastatą!”), statant pilį ir miesto
statinius. Todėl „Caylus“ įvertins tie, kuriems stalo žaidimuose rūpi
sąveika su kitais žaidėjais.
Tačiau šis kūrinys pripažinimo sulaukė toli gražu ne dėl savo
socialumo: „Caylus“ beveik nieko nereiškia sėkmė. Strategija, griežtas ir
kruopštus planavimas yra svarbiausi veiksniai, norint laimėti šio žaidimo
partiją, tad „Caylus“ yra ne tik puiki laisvalaikio pramoga, bet ir vertinga
priemonė, padedanti ugdyti strateginį mąstymą, logiką, išteklių valdymo bei prognozavimo
įgūdžius. Nors čia puikiai perteikta viduramžių pilies statybų atmosfera, tema žaidime
atlieka antraeilį vaidmenį – netrukus žaidėjai ima regėti nebe kuorus, gildijas
ir kasyklas, o rinką, ribotus išteklius bei aršią konkurenciją.
Komponentai, kuriuos randame atidarę „Caylus“ dėžę, yra
kokybiški ir patvarūs – įvairiaspalviai mediniai kubeliai, cilindriukai, kieto
kartono kortelės ir monetos. Tai užtikrina, kad žaidimu galėsite džiaugtis
ilgai. „Caylus“ gali žaisti nuo dviejų iki penkių žaidėjų. Beje, tai vienas
rečiau sutinkamų stalo žaidimų, kurį vienodai smagu žaisti tiek dviese, tiek ir
didesnėje kompanijoje.
„Caylus“ sėkmės faktorius - praktiškai nulinis, todėl šį žaidimą kartais juokais vadinu hiper-šachmatais. Strategija, taktika ir veiksmų planavimas čia yra viskas, todėl „Caylus“ gali nepatikti tiems, kurie mėgsta tiesiog atsipalaiduoti ir leisti kauliukams viską išspręsti. Be to, žaidime nemažai svarbių niuansų, pavyzdžiui, skirtingų pastatų savybių, kurias būtina žinoti, todėl naujų žaidėjų apmokymas kartais gali kiek užtrukti.
Lietuvoje žaidimas platinamas su lietuviškomis taisyklėmis. Tiesa, jos išdėstytos
kiek painiai, tad kai kuriuos taisyklių aspektus gali tekti pasiaiškinti ir
kitomis kalbomis ar su labiau patyrusiais žaidėjais. Vis dėlto, didelis
„Caylus“ privalumas yra tas, kad jis nereikalauja mokėti jokių užsienio kalbų.
Žinoma, tie, kurie kalbate prancūziškai ir mėgstate
keliauti, galite aplankyti Caylus miestelį ne tik žaidimo lentoje. Šis kaimas,
pasižymintis turtinga istorija, iš tiesų yra įsikūręs Prancūzijos pietuose.
Pasirodo, galų gyvenvietės čia būta dar apie 50 m. pr. Kr., o pilis šalia kaimo iškilo apie XII a. vidurį.
Šiandien Caylus teturi apie 1,5
tūkst. gyventojų, tad miestelis gali būti puiki „tarpinė stotelė“
pakeliui į kitą stalo žaidimų mėgėjams gerai žinomą pietų Prancūzijos miestą –
Karkasonę. Bet apie ją – kitą kartą.
„5S“ įvertinimas:
„5S“ įvertinimas:
- Strategija: 5 iš 5
- Sėkmė: 1 iš 5
- Socialumas: 3 iš 5
- Sudėtingumas: 3 iš 5
- Smagumas: 3 iš 5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą