Gruodžio dažymai

Paskutinis metų mėnuo miniatiūrų dažymo požiūriu buvo gana produktyvus - užbaigti dar keturi "Infinity" modeliai. Spauskite "Daugiau informacijos" ir įvertinkite rezultatą!

Ieškote dovanų Kalėdoms? Stalo žaidimai, kurie tam puikiai tiks

Gerai žinau, kad laikas prieš žiemos šventes vieniems kupinas džiugaus laukimo, kitiems – įtampos, lakstant po parduotuves ir sukant galvą, ką padovanoti… khem, įdėti į Kalėdų senelio maišą brangiam žmogui. Stalo žaidimas gali būti puikus sprendimas, ypač, jei ieškote dovanos visai šeimai. Tad žemiau – dešimt (o, pasirodo, netgi vienuolika) pavadinimų, kurie pirmiausiai ateina į galvą, kai reikia pasiūlyti „ką nors smagaus ir ne itin sudėtingo“.

Lapkričio dažymai: II dalis

Ilgi ir tamsūs rudens šiokiadienių vakarai yra itin tinkamas laikas miniatiūroms dažyti. Sakau iš patirties, nes šis lapkritis mano hobiui buvo itin produktyvus - paskutiniąją jo savaitę spėjau užbaigti dar du "Infinity" modelius.

Lapkričio dažymai

Po praėjusį savaitgalį vykusio "Infinity" turnyro grįžo įkvėpimas padirbėti prie šio žaidimo miniatiūrų. Ir štai pastarasis darbas - Uberfallkommando.

„Infinity“ turnyras „Rikyje“

Po ilgesnės pertraukos savaitgalį vėl susirinkome išbandyti jėgų ir kauliukų žaidimo „Infinity“ turnyre „Rikyje“. Vykau į renginį ne itin kovingai nusiteikęs, mat visą kovinę dvasią išeikvojau iki tol savaitę besigrumdamas su gripu. Bet šeštadienį jau jaučiausi pakankamai sustiprėjęs, kita vertus, ir dalyvių šįsyk žadėjo būti rekordinis skaičius, tad nutariau tokios progos nepraleisti. Ir neapsirikau – buvo tikrai neeilinis turnyras.

Trys priežastys išbandyti „Android: Netrunner“

Pastarąjį gimtadienį mano geresnioji pusė pateikė tikrą staigmeną išrinkdama dovaną. Staigmena, aišku, buvo ne tai, kad iš savo ištikimiausios stalo žaidimų partnerės ir varžovės gavau... stalo žaidimą, bet pats jo pobūdis. Tai − kolekcionuojamų kortų žaidimas „Android: Netrunner“. Staigmena todėl, kad mes taip ir netapome ypatingais tokio pobūdžio žaidimų gerbėjais, nors ir esame prikaupę šiek tiek „Magic: The Gathering“ ar „Vampire: The Masquerade“ kortų. O kai kurie iš tokių žaidimų (pvz., „Call of Cthulhu: The Card Game“), sakau tiesiai šviesiai, paprasčiausiai renka dulkes lentynoje. Taigi, nors ir labai apsidžiaugiau dovana, kiek nuogąstavau - ar toks pat likimas neištiks ir šio žaidimo?

Ledo audra: sekmadienis su „Malifaux“

Paskutinį spalio sekmadienį su bendraminčiais susirinkome pažaisti karinio miniatiūrų žaidimo „Malifaux“. Oficialiai susitikimas vadinosi „turnyru“, bet kadangi buvome keturiese, tai nutarėme nesukti sau galvos dėl rezultatų ir turnyrinių lentelių bei tiesiog sužaisti po porą neįpareigojančių partijų. „Malifaux“ mane žavi ne tik puikiomis miniatiūromis, niūria steam-punk horror atmosfera, bet ir dinamišku, permainingu bei kupinu įtampos žaidimu.

Ruošiamės mūšiui

Ne išimtis buvo ir ši popietė. Kaip paprastai, netrūko griežimo dantimis, pakaušio krapštymosi, pikto trankymo per stalą kai „kortos nepaeina“, o kartais – pikto kvatojimo ar entuziastingų šūksnių, kai suveikia suktas planas arba  pavyksta pasinaudoti netikėtai atsivėrusia proga iškrėsti kokią šunybę priešininkui.