„Infinity“ turnyras „Rikyje“

Po ilgesnės pertraukos savaitgalį vėl susirinkome išbandyti jėgų ir kauliukų žaidimo „Infinity“ turnyre „Rikyje“. Vykau į renginį ne itin kovingai nusiteikęs, mat visą kovinę dvasią išeikvojau iki tol savaitę besigrumdamas su gripu. Bet šeštadienį jau jaučiausi pakankamai sustiprėjęs, kita vertus, ir dalyvių šįsyk žadėjo būti rekordinis skaičius, tad nutariau tokios progos nepraleisti. Ir neapsirikau – buvo tikrai neeilinis turnyras.

Trys priežastys išbandyti „Android: Netrunner“

Pastarąjį gimtadienį mano geresnioji pusė pateikė tikrą staigmeną išrinkdama dovaną. Staigmena, aišku, buvo ne tai, kad iš savo ištikimiausios stalo žaidimų partnerės ir varžovės gavau... stalo žaidimą, bet pats jo pobūdis. Tai − kolekcionuojamų kortų žaidimas „Android: Netrunner“. Staigmena todėl, kad mes taip ir netapome ypatingais tokio pobūdžio žaidimų gerbėjais, nors ir esame prikaupę šiek tiek „Magic: The Gathering“ ar „Vampire: The Masquerade“ kortų. O kai kurie iš tokių žaidimų (pvz., „Call of Cthulhu: The Card Game“), sakau tiesiai šviesiai, paprasčiausiai renka dulkes lentynoje. Taigi, nors ir labai apsidžiaugiau dovana, kiek nuogąstavau - ar toks pat likimas neištiks ir šio žaidimo?

Ledo audra: sekmadienis su „Malifaux“

Paskutinį spalio sekmadienį su bendraminčiais susirinkome pažaisti karinio miniatiūrų žaidimo „Malifaux“. Oficialiai susitikimas vadinosi „turnyru“, bet kadangi buvome keturiese, tai nutarėme nesukti sau galvos dėl rezultatų ir turnyrinių lentelių bei tiesiog sužaisti po porą neįpareigojančių partijų. „Malifaux“ mane žavi ne tik puikiomis miniatiūromis, niūria steam-punk horror atmosfera, bet ir dinamišku, permainingu bei kupinu įtampos žaidimu.

Ruošiamės mūšiui

Ne išimtis buvo ir ši popietė. Kaip paprastai, netrūko griežimo dantimis, pakaušio krapštymosi, pikto trankymo per stalą kai „kortos nepaeina“, o kartais – pikto kvatojimo ar entuziastingų šūksnių, kai suveikia suktas planas arba  pavyksta pasinaudoti netikėtai atsivėrusia proga iškrėsti kokią šunybę priešininkui.

Modeliavimas: klijuojame ir dažome "Warmachine" miniatiūras

 

Šių keturių miniatiūrų surinkimą ir dažymą galima drąsiai vadinti mano šios vasaros projektu. Ne todėl, kad taip sudėtinga buvo dirbti, bet todėl, kad sunkiai sekėsi rasti laiko ir prie jų su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis krapščiausi nuo pat birželio. Bet dabar projektėlis baigtas ir miniatiūrų žaidimo "Warmachine" Cygnar frakcijos kovos grupė pasiruošusi mūšiams. O štai kaip atrodė procesas...

Pirmoji pažintis su „Star Wars: Imperial Assault“

Skaitydamas atsiliepimus ir apžvalgas iš šiemetinio žaidimų konvento „Gen Con 2015” šiek tiek nuliūdau – vos vienas kitas didžiausiame pasaulio festivalyje pristatytas stalo žaidimas patraukė mano dėmesį (pavyzdžiui, „Tesla VS Edison“ atrodo daug žadantis). Kita vertus, dar ne visas pernai pristatytas ir sudominusias naujienas iki šiol pavyko išbandyti. Praėjusį savaitgalį kaip tik pasitaikė progai šiek tiek užpildyti šią spragą ir sužaisti vienu šių metų hitų laikomą „Star Wars: Imperial Assault“. Taigi, įspūdžiai ir verdiktas – ar galia lydi šį stalo žaidimą?

Stalo žaidimas „XCOM“: ar buvo verta laukti?

Klasikinę šio kompiuterinio žaidimo versiją puikiai atsimenu dar iš mokyklos laikų – kartu su kompiuterį namuose turėjusiu klasioku valandų valandas praleidome statydami slaptas bazes ir vesdami elitinius karius į mūšį su ateiviais. Todėl kai prieš kelerius metus „X-COM“ frančizė kompiuteryje buvo prikelta naujam gyvenimui, tryniau rankomis iš džiaugsmo. Ir nenusivyliau – tiesą sakant, naujoji žaidimo versija buvo taip užkabinusi, kad ją su malonumu perėjau bent kokius tris kartus. Žinant tai, kažin ar reikia stebėtis, kad kompanijai „Fantasy Flight Games“ paskelbus apie planus išleisti stalinę versiją, „XCOM“ man buvo tapęs vienu laukiamiausių stalo žaidimų.

Ir štai pasitaikė proga jį išbandyti. Ar buvo verta laukti? Dalinuosi pirmaisiais įspūdžiais.

Antroji lentynos valymo auka būtų...

Kai kurie stalo žaidimai vadinami klasika. Milijonai jų kopijų parduota visame pasaulyje, jie yra įkvėpę tūkstančius kitų žaidimų kūrėjų ir užauginę ne vieną žaidėjų kartą... ir vis dėlto, yra neverti vietos, kurią užima žaidimų lentynoje. Vienas iš tokių – žaidimas iš „M“ raidės. Atspėkite, koks būtų antrasis stalo žaidimas, kuris keliautų į šiukšlių dėžę, jei kada prisiruoščiau valyti savo kolekciją?

Jį galima rasti daugelyje prekybos centrų, su lietuviškomis taisyklėmis. Jis žaviai išleistas - aukšta pagaminimo kokybė ir galybė smulkių karingų komponentų. Netgi šio žaidimo ir pagrindinė mintis skamba gana patraukliai – kas gali būti įdomiau nei užvaldyti pasaulį? Tačiau nuo to pats žaidimas netampa geresnis.