Žaidžiame "Warmachine" - pirmieji įspūdžiai

Anąsyk rašiau, kad apsilankius karinio miniatiūrų žaidimo "Warmachine/Hordes" turnyre kilo noras artimiau susipažinti su šiuo reikalu. Ką gi, proga tai padaryti pasitaikė anksčiau nei tikėjausi. Šią savaitę užsukęs į klubą kažkokiu mįslingu būdu buvau pristatytas prie demonstracinės šio žaidimo lentos. Nespėjus nė susivokti, kas vyksta, prasidėjo didelių, piktų ir rūkstančių garinių robotų tarpusavio daužynės - žaidėme "Warmachine".

Demonstracinėje partijoje man teko žaisti už Menoto protektoratą - kiek teko susipažinti su žaidimo pasaulio aprašymu, tai - labai religinga žmonių frakcija, fanatiškai ginanti savo tikėjimą liepsnomis ir savo konstruktų (žaidime vadinamų warjackais) kumščiais. Mano nedideles pajėgas sudarė magas High Exemplar Kreoss, sunkusis jackas Crusader ir du lengvieji konstruktai - liepsonsvaidžiu ginkluotas Repenter bei į artimą kovą labiau orientuotas Revenger.

Mano priešininkė (taip, karinius miniatiūrų žaidimus žaidžia ir merginos, o ką jūs manėte?) vadovavo kitos žmonių frakcijos - Khadoro (įsivaizduokite stympankinę carinę Rusiją) pajėgoms, kurias sudarė vadė Sorscha ir du sunkieji konstruktai ne itin originaliais, bet labai iškalbingais pavadinimais - Juggernaut ir Destroyer. 

Abi kovojančios pajėgos sudarytos iš modelių, kuriuos randame atitinkamų frakcijų startiniuose rinkiniuose. Modelių nedaug, o laukiantis mūšis - nedidelis, todėl greitai išsidėliojame pajėgas savo stalo pusėse ir leidžiamės į kovą.

Pirmuoju ėjimu nieko ypatingai įdomaus nevyksta. Abi grupelės pasileidžia link stalo centro, mano pajėgų vadas Kreoss sunkiajam Kryžiuočiui paleidžia apsauginius burtus, padidinančius jacko šarvuotę ir gynybą. Kažką panašaus, tiesa, nelabai įsidėmėjau, ką, buria ir Sorscha. 

Antruoju ėjimu mano būrelis užima stalo centrą - tas milžiniškas kelmas pasirodė nebloga vieta įsitvirtinti ir pasislėpti mano pajėgų vadui Kreossui. Nors dauguma vadų, kurie žaidime vadinami warcasters, patys yra puikūs kovotojai, juos svarbu saugoti ir neįvelti į kautynes, kol tai nebūtina. Dėl labai paprastos priežasties - praradus savo warcasterį, mūšis kaipmat pralaimimas. Į tai atkreipęs dėmesį, vadą visiškai paslėpiau už rąsto, į priekį pasiųsdamas jo valdumus konstruktus.

Tuo pasinaudoja varžovė - viena iš jos karo mašinų šauna iš pabūklo į mano Kryžiuotį, šiek tiek jį sužeisdama. Pirmosios kibirkštys atitenka priešininkei.

Kitu ėjimu, matydamas kad varžovės kerėtoja atsidūrė palyginti netoli mano pajėgų ir nepasislėpusi, nutariau papokštauti. Liepsonsvaidininkas Repenter bėga pirmyn ir pavaišina Sorschą ugnimi - deja, jai tik šiek tiek nusvyla antakiai, nieko rimčiau. 

Kitas  lengvasis jackas Revenger taip pat prieina artyn - mano kerėtojas Kreossas per jį paleidžia į priešininkę kovinį burtą, bet taip pat be jokio efekto.

Priešininkės ėjimas, ir ji atsako Juggernauto puolimu. Prieš tai Sorscha jį pamalonina burtu, leidžiančiu plieniniam monstrui netrukdomam bėgti ir pulti per mišką. Ataką priima lengvasis Menoto jackas Revenger, kurį oponentas taip pavaišina kirviu, kad sugadina viena iš svarbių garinio roboto sistemų. Nuo šiol pajėgų vadas jam nebegali skirti fokuso taškų.

Žaidimo daliniai (pvz. konstruktai) turi savo
korteles, kuriose žymima žala. Mano robotukui
kliuvo neblogai...

Fokusas ir jo valdymas yra labai svarbi "Warmachine" žaidimo dalis. Kiekvieno ėjimo pradžioje kariuomenę valdantis magas paskirsto energiją konstruktams - fokusas leidžia jiems atlikti galingesnes atakas ar padidinti jų skaičių, bėgti ir pulti varžovus. Bet ši energija reikalinga ir mago kerams bei gynybai, taigi, kiek ir kam jos paskirti, o kiek pasilikti sau - šie sprendimai čia labai svarbūs.

Kitas ėjimas ir mano kontrataka. Paskirstęs energiją konstruktams, aktyvuoju savo vadą, kuris atlieka specialų veiksmą. Jį galima panaudoti tik kartą per visą žaidimą. Kiekvienas warcasteris turi unikalų veiksmą, o Kreossas parverčia aplink esančius priešus ant žemės. Ką ir padarau. 

Mano kryžiuotis puola bejėgiškai gulintį (tą žymi šalia padėtas žetonas, nes šiaip vartyti miniatiūras yra blogas įprotis) Juggernautą. Išnaudodamas mago jam skirtą fokusą, konstruktas sušeria kelias triuškinančias atakas varžovui. Saugodamasis atkirčio iš kito netoliese stūksančio priešininko, pasiunčiu prieš jį savo Repenterį. Jis gal ne pats geriausias artimos kovos specialistas, bet tikiuosi, kad lengvajam jackui pavyks bent kuriam laikui sulaikyti varžovės Destroyerį, kol kiti du mano konstruktai sudoros jau gerokai aptalžytą Juggernautą.

Priešininkės kontruktui kliuvo skaudžiai

Mano oponentė pabandė atsakyti kažkuo panašiu, panaudodama Sorschos ypatingąjį veiksmą, užšaldžiusį du mano konstruktus vienam ėjimui. Tačiau stipriai apgadintas Juggernautas nepadarė didesnės žalos mano, tegu ir laikinai sustingusiems, jackams.

Vis dėlto, kitame flange Destroyeris skaudžiai lupa mano vargšą lengvąjį jacką. Nors jis nelieka skolingas, vis įkaldamas po vieną kitą žalos tašką gerokai pranašesniam (ir didesniam) varžovui, galiausiai Repenteris subyra į šipulius.

Kitas ėjimas. Nusprendžiu, kad atėjo metas mano pajėgų vadui pademonstruoti, ko jis vertas kovoje. Kreossas palieka saugią priedangą ir puola leisgyvį Juggernautą, jį pribaigdamas vėzdo smūgiu. Mano kryžiuotis metasi į flangą, kur ką tik buvo sunaikintas Repenteris ir už jį atkeršija, suniokodamas priešininkės sunkųjį konstruktą. 

Čia jūs matote Destroyerį dešinėje...

..čia jau jo nebematote. Vietoje sunaikintų konstruktų padedami
žymekliai, trukdantys kitiems daliniams judėti.

Priešininkei, kuri prarado abi savo kovos mašinas, belieka paskutinė galimybė - pabandyti nudėti iš už priedangos išlindusį mano kerėtoją. Sorscha jį atakuoja išnaudodama puolimui visą savo fokusą, tačiau kauliukų dievai tąsyk buvo tikinčiųjų pusėje - Kreossas atsiperka keliais įbrėžimais. Kitu ėjimu kova pasibaigia - mano vadas ir prie jo sugrįžęs sunkusis Kryžiuotis iš Sorschos palieka šlapią vietą.

Nors po šių kautynių aš taip ir netapau  "I Go - You Go" sistemos gerbėju, bet pats žaidimas man patiko. Ne tiek todėl, kad partiją laimėjau (aišku, tai irgi malonu), bet labiau dėl taktinio "Warmachine" gilumo, resursų (fokuso) valdymo ir ėjimo planavimo. Čia tikrai buvo, apie ką pagalvoti, nors žaidėme viso labo demonstracinę partiją. 

Ką gi, matyt pažintį su "Warmachine" reikės pratęsti.