Apie tai, koks turėtų būti geras valdovas, iškilūs
mąstytojai diskutuoja nuo žilos senovės. Apie tai, kas gali nutikti valdovui,
jeigu jis nėra pakankamai geras, vaizdžiai pasakoja stalo žaidimas „King and
Assassins“. Kaip jau turbūt supratote, kalbame toli gražu ne apie grėsmę būti
apmėtytam supuvusiais kiaušiniais.
„King and Assassins“ (2013 m.) skirtas
dviem žaidėjams. Tai asimetrinis stalo žaidimas: abu žaidėjai turi skirtingus
tikslus ir galimybes veikti žaidimo lentoje. Vienas iš žaidėjų valdo tautos
nekenčiamą karalių, kuris, nepaisydamas sargybos įspėjimų, nutaria
pasivaikščioti sostinės gatvėmis, pademonstruoti galią ir priminti žmonėms apie
save. Žvelgdamas iš savo profesijos perspektyvų, sakyčiau, jog karalius pagaliau
susirūpino ryšiais su visuomene, tačiau pasirinko netinkamas priemones.
Netinkamas, nes gyventojų kantrybės taurė jau perpildyta, ir aplink karalių
mieste ima spiestis minia, kurioje pasislėpę žudikai. Antrasis žaidėjas kaip
tik ir kontroliuoja minią bei tykančius asasinus.
Pasirengimas žaidimui
Žaidimo „King and Assassins“ lenta vaizduoja viduramžių
miesto aikštę. Lenta dvipusė – galima rinktis paprastesnę arba sudėtingesnę
aikštės versiją. Lenta suskirstyta langeliais, po kuriuos judinamos žaidimo
figūros – dalis langelių vaizduoja aikštę ir gatves, dalis – pastatų stogus.
Žaidėjai pasirenka, už ką žais. Žudikus valdysiantis
žaidėjas lentoje, specialiai pažymėtuose laukeliuose išdėlioja dvylika
miestiečių figūrų. Šis žaidėjas taip pat pasiima tris žudikus vaizduojančias
figūras bei miestiečių korteles. Iš šių trijų kortelių žaidėjas paslapčiomis
išsirenka tris, taip pažymėdamas, kurie miestiečiai iš tikrųjų yra persirengę
žudikai.
Karalių valdantis žaidėjas lentoje išdėlioja valdovo asmens
sargybinius – septynias riterių
figūras bei galiausiai – patį valdovą. Sumaišoma ėjimų kortelių malka ir
žaidimą galima pradėti.
 |
| Žaidimo pradžia: riterių supamas karalius pradeda kelionę link pilies. Pakeliui jo laukia pikta minia ir joje pasislėpę žudikai |
Žaidimo eiga
Žaidimas suskirstytas ėjimais. Kiekvieno iš jų pradžioje
atverčiama ėjimo kortelė, lemianti, kiek veiksmų tą ėjimą galės atlikti karalių
ir kiek ‒ žudikus valdantis žaidėjas. Pirmasis eina už monarchą ir jo
sargybinius žaidžiantis žaidėjas. Jis gali išnaudoti ėjimo kortelėje nurodytus
veiksmų taškus karaliui ir jo riteriams judinti. Karalius tegali paprasčiausiai
paeiti vieną arba du laukelius gatvėje, tuo tarpu jo riteriai gali užsiropšti
arba nusileisti nuo namo stogo, stumdyti miestiečius ar nukauti minioje atsiskleidusį
asasiną. Kortelėje nurodytus veiksmo taškus žaidėjas riteriams skirstyti gali
kaip tik nori ir, pavyzdžiui, visus veiksmus atlikti su viena figūra paeidamas
toliau ir atlikdamas daugiau, arba aktyvuodamas ir perstumdamas keletą riterių.
Jeigu atverstoje ėjimo kortelėje pavaizduoti pančiai
(antrankiai), riteriai gali atlikti dar vieną veiksmą – suimti jiems po kojomis
pasipainiojusį miestietį ir nuimti jo figūrą nuo lentos. Jeigu tokiu būdu
pašalinami visi trys miestiečiai, kurie iš tikrųjų buvo tykantys žudikai,
pastaruosius valdantis žaidėjas apie tai privalo pranešti ir karalius iškovoja
pergalę. Karalius taip pat laimi, jeigu jo figūra sėkmingai pereina per visą
žaidimo lentą ir pasiekia rūmus ar jeigu jo sargybiniai atviroje kovoje
sudoroja visus tris „atsidengusius“ asasinus.
 |
| Ėjimų kortelės |
Karaliui ir jo riteriams atlikus veiksmus, juda žudikus ir
minią valdantis žaidėjas. Ėjimo kortelėje nurodytus veiksmo taškus jis lygiai
tokiu pačiu principu skiria miestiečių figūroms judinti, tik miestiečiai,
suprantama, negali stumdyti nei riterių, nei karaliaus. „Žudikas“ taip pat gali
atversti vieną iš trijų pasirinktų miestiečių kortelių ir pakeisti to
miestiečio figūrą į asasiną. Pastarieji ne tik juda greičiau, bet ir gali pulti
bei nukauti riterius (ne daugiau kaip du per vieną ėjimą) bei karalių. Žudikui
reikia du kartus sužeisti karalių, kad jį nukautų ir iškovotų pergalę. Asasinai
taip pat laimi, jeigu atverčiama paskutinė ėjimo kortelė malkoje ir po šio
ėjimo karalius vis dar nėra pasiekęs savo rūmų.
Įspūdis
Nors „King and Assassins“ taisyklės gana paprastos, abiem
žaidėjams čia yra apie ką pagalvoti. Itin kruopščiai savo taktiką ir veiksmus
turi planuoti asasinus ir minią valdantis žaidėjas. Pernelyg arti karaliaus
minioje paslėpus žudikus kyla nemaža grėsmė, jog riteriai juos atsitiktinai
areštuos. Svarbu ir tinkamai pasirinkti laiką, kada atskleisti savo kortas ir
paleisti žudiką veikti. Pagunda nukauti vieną ar du riterius visuomet yra,
tačiau neapdairiai lentoje paliktą žudiko figūrą riteriai tučtuojau nuims. Sumaniai
judindamas miestiečius ir pamažu verždamas kilpą aplink karalių, provokuodamas
jo riterius, žudikus valdantis žaidėjas kuria tinkamiausią progą atidengti
asasiną ir pasiekti greitą pergalę.
Nemažai svarbių sprendimų tenka priimti ir karaliui. Kokiu
maršrutu judinti valdovą link pilies? Kurį miestietį areštuoti progai
pasitaikius? Leisti riteriams nuklysti nuo valdovo medžiojant žudikus, ar
sutelkti apsaugos žiedą aplink karalių? Ir ką reiškia kreiva šypsenėlė, staiga
atsiradusi priešininko veide? Karalių valdantis žaidėjas turi susitaikyti, jog
įtampa bus nuolatinis jo palydovas iki pat rūmų slenksčio.
 |
| Žudikas atsidengia visai greta karaliaus. |
Privalumai
Stalo žaidimas paliko gerą įspūdį dėl aiškių, glaustų ir
paprastų taisyklių: joms įsisavinti pakanka kelių minučių ir jau galima pradėti
žaisti. Žaidimo komponentų (lentos, kortelių, kartoninių figūrų) kokybė gera, dizainas
ir meninis apipavidalinimas taip pat atrodo patraukliai. Nepaisant paprastumo,
žaidimas reikalauja nuolat įtempti smegenis, vertinti situaciją bei priimti
taktinius bei strateginius sprendimus. Įtampa lydės abu žaidėjus visą žaidimo
laiką, kuris, beje, nėra labai ilgas – visas „King and Assassins“ partijas iki
šiol sužaidėme per 15-30 min., įskaitant
pasirengimą. Tai taip laikau šio žaidimo privalumu.
 |
| Balti asasinų gobtuvai. Sugebėjimai bėgioti sienomis ir stogais. Įdomu, kas įkvėpė šio žaidimo kūrėjus?.. |
Trūkumai
Manau, daugiau kritinių momentų atsiskleis sužaidus dar
daugiau „King and Assassins“ partijų, nes kol kas ypatingų priekaištų žaidimui
neturiu. Ryškesnis trūkumas, kuris taip pat yra ir šio žaidimo privalumas bei
išskirtinumas – tai „King and Assassins“ asimetrija: susidaro įspūdis, jog už
žudikus žaisti yra šiek tiek įdomiau ir taktinių sprendimų laukas asasinams yra
gerokai platesnis. Karaliaus pozicijos visuomet silpnesnės, jis visuomet ginasi.
Kita vertus, šiame žaidime retkarčiais savo duoklę pasiima ir fortūna: viena po
kitos krentančios ėjimų kortelės su „pančių“ ikona, leidžiančia riteriams
areštuoti miestiečius, gali gerokai susilpninti asasinų pozicijas ar netgi
nulemti pralaimėjimą.
Bendras vertinimas
„King and Assassins“ yra greitas, nesudėtingas ir
įtraukiantis žaidimas dviem. Kiekviena partija lieka įdomi iki pat galo – ypač iki
pat galo, kuomet kiekvienas ėjimas tampa gyvybiškai svarbus, o kiekviena klaida
gali lemti pralaimėjimą. Manau, autoriams pavyko neblogai perteikti atmosferą –
aplink karalių besitelkiančios minios ir nuolat augančios grėsmės nuotaiką.
Nors akivaizdu, kas yra šio žaidimo įkvėpimo šaltinis, žudikai čia nėra tokie
neįveikiami kaip kompiuterinių žaidimų serijos „Assassin‘s Creed“ herojai:
vienas riterio kirtis, ir asasinas nukaunamas, todėl žudikus valdančiam
žaidėjui tenka galvoti apie svarbiausią savo pranašumą – slaptumą bei
netikėtumą. Tad jei ieškote žaidimo smegenims pamiklinti dviese vakarais,
tikrai rekomenduoju atkreipti dėmesį į „King and Assassins“
„5 S” įvertinimas:
- Strategija: 4 iš 5
- Sėkmė: 3 iš 5
- Socialumas: 3 iš 5
- Sudėtingumas: 2 iš 5
- Smagumas: 4 iš 5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą