2014 m. liepos 6 d., sekmadienis

Karaliaus medžioklė su varovais – žaidžiame „King and Assassins“


Apie tai, koks turėtų būti geras valdovas, iškilūs mąstytojai diskutuoja nuo žilos senovės. Apie tai, kas gali nutikti valdovui, jeigu jis nėra pakankamai geras, vaizdžiai pasakoja stalo žaidimas „King and Assassins“. Kaip jau turbūt supratote, kalbame toli gražu ne apie grėsmę būti apmėtytam supuvusiais kiaušiniais.

„King and Assassins“ (2013 m.) skirtas dviem žaidėjams. Tai asimetrinis stalo žaidimas: abu žaidėjai turi skirtingus tikslus ir galimybes veikti žaidimo lentoje. Vienas iš žaidėjų valdo tautos nekenčiamą karalių, kuris, nepaisydamas sargybos įspėjimų, nutaria pasivaikščioti sostinės gatvėmis, pademonstruoti galią ir priminti žmonėms apie save. Žvelgdamas iš savo profesijos perspektyvų, sakyčiau, jog karalius pagaliau susirūpino ryšiais su visuomene, tačiau pasirinko netinkamas priemones. Netinkamas, nes gyventojų kantrybės taurė jau perpildyta, ir aplink karalių mieste ima spiestis minia, kurioje pasislėpę žudikai. Antrasis žaidėjas kaip tik ir kontroliuoja minią bei tykančius asasinus.

Pasirengimas žaidimui

Žaidimo „King and Assassins“ lenta vaizduoja viduramžių miesto aikštę. Lenta dvipusė – galima rinktis paprastesnę arba sudėtingesnę aikštės versiją. Lenta suskirstyta langeliais, po kuriuos judinamos žaidimo figūros – dalis langelių vaizduoja aikštę ir gatves, dalis – pastatų stogus.

Žaidėjai pasirenka, už ką žais. Žudikus valdysiantis žaidėjas lentoje, specialiai pažymėtuose laukeliuose išdėlioja dvylika miestiečių figūrų. Šis žaidėjas taip pat pasiima tris žudikus vaizduojančias figūras bei miestiečių korteles. Iš šių trijų kortelių žaidėjas paslapčiomis išsirenka tris, taip pažymėdamas, kurie miestiečiai iš tikrųjų yra persirengę žudikai.

Karalių valdantis žaidėjas lentoje išdėlioja valdovo asmens sargybinius – septynias riterių figūras bei galiausiai – patį valdovą. Sumaišoma ėjimų kortelių malka ir žaidimą galima pradėti.



Žaidimo pradžia: riterių supamas karalius pradeda kelionę
link pilies. Pakeliui jo laukia pikta minia ir joje pasislėpę
žudikai

Žaidimo eiga

Žaidimas suskirstytas ėjimais. Kiekvieno iš jų pradžioje atverčiama ėjimo kortelė, lemianti, kiek veiksmų tą ėjimą galės atlikti karalių ir kiek ‒ žudikus valdantis žaidėjas. Pirmasis eina už monarchą ir jo sargybinius žaidžiantis žaidėjas. Jis gali išnaudoti ėjimo kortelėje nurodytus veiksmų taškus karaliui ir jo riteriams judinti. Karalius tegali paprasčiausiai paeiti vieną arba du laukelius gatvėje, tuo tarpu jo riteriai gali užsiropšti arba nusileisti nuo namo stogo, stumdyti miestiečius ar nukauti minioje atsiskleidusį asasiną. Kortelėje nurodytus veiksmo taškus žaidėjas riteriams skirstyti gali kaip tik nori ir, pavyzdžiui, visus veiksmus atlikti su viena figūra paeidamas toliau ir atlikdamas daugiau, arba aktyvuodamas ir perstumdamas keletą riterių.

Jeigu atverstoje ėjimo kortelėje pavaizduoti pančiai (antrankiai), riteriai gali atlikti dar vieną veiksmą – suimti jiems po kojomis pasipainiojusį miestietį ir nuimti jo figūrą nuo lentos. Jeigu tokiu būdu pašalinami visi trys miestiečiai, kurie iš tikrųjų buvo tykantys žudikai, pastaruosius valdantis žaidėjas apie tai privalo pranešti ir karalius iškovoja pergalę. Karalius taip pat laimi, jeigu jo figūra sėkmingai pereina per visą žaidimo lentą ir pasiekia rūmus ar jeigu jo sargybiniai atviroje kovoje sudoroja visus tris „atsidengusius“ asasinus.

Ėjimų kortelės
Karaliui ir jo riteriams atlikus veiksmus, juda žudikus ir minią valdantis žaidėjas. Ėjimo kortelėje nurodytus veiksmo taškus jis lygiai tokiu pačiu principu skiria miestiečių figūroms judinti, tik miestiečiai, suprantama, negali stumdyti nei riterių, nei karaliaus. „Žudikas“ taip pat gali atversti vieną iš trijų pasirinktų miestiečių kortelių ir pakeisti to miestiečio figūrą į asasiną. Pastarieji ne tik juda greičiau, bet ir gali pulti bei nukauti riterius (ne daugiau kaip du per vieną ėjimą) bei karalių. Žudikui reikia du kartus sužeisti karalių, kad jį nukautų ir iškovotų pergalę. Asasinai taip pat laimi, jeigu atverčiama paskutinė ėjimo kortelė malkoje ir po šio ėjimo karalius vis dar nėra pasiekęs savo rūmų.

Įspūdis

Nors „King and Assassins“ taisyklės gana paprastos, abiem žaidėjams čia yra apie ką pagalvoti. Itin kruopščiai savo taktiką ir veiksmus turi planuoti asasinus ir minią valdantis žaidėjas. Pernelyg arti karaliaus minioje paslėpus žudikus kyla nemaža grėsmė, jog riteriai juos atsitiktinai areštuos. Svarbu ir tinkamai pasirinkti laiką, kada atskleisti savo kortas ir paleisti žudiką veikti. Pagunda nukauti vieną ar du riterius visuomet yra, tačiau neapdairiai lentoje paliktą žudiko figūrą riteriai tučtuojau nuims. Sumaniai judindamas miestiečius ir pamažu verždamas kilpą aplink karalių, provokuodamas jo riterius, žudikus valdantis žaidėjas kuria tinkamiausią progą atidengti asasiną ir pasiekti greitą pergalę.

Nemažai svarbių sprendimų tenka priimti ir karaliui. Kokiu maršrutu judinti valdovą link pilies? Kurį miestietį areštuoti progai pasitaikius? Leisti riteriams nuklysti nuo valdovo medžiojant žudikus, ar sutelkti apsaugos žiedą aplink karalių? Ir ką reiškia kreiva šypsenėlė, staiga atsiradusi priešininko veide? Karalių valdantis žaidėjas turi susitaikyti, jog įtampa bus nuolatinis jo palydovas iki pat rūmų slenksčio.

Žudikas atsidengia visai greta karaliaus. 
Privalumai

Stalo žaidimas paliko gerą įspūdį dėl aiškių, glaustų ir paprastų taisyklių: joms įsisavinti pakanka kelių minučių ir jau galima pradėti žaisti. Žaidimo komponentų (lentos, kortelių, kartoninių figūrų) kokybė gera, dizainas ir meninis apipavidalinimas taip pat atrodo patraukliai. Nepaisant paprastumo, žaidimas reikalauja nuolat įtempti smegenis, vertinti situaciją bei priimti taktinius bei strateginius sprendimus. Įtampa lydės abu žaidėjus visą žaidimo laiką, kuris, beje, nėra labai ilgas – visas „King and Assassins“ partijas iki šiol sužaidėme per 15-30 min., įskaitant pasirengimą. Tai taip laikau šio žaidimo privalumu.

Balti asasinų gobtuvai. Sugebėjimai bėgioti sienomis ir stogais.
Įdomu, kas įkvėpė šio žaidimo kūrėjus?..
Trūkumai

Manau, daugiau kritinių momentų atsiskleis sužaidus dar daugiau „King and Assassins“ partijų, nes kol kas ypatingų priekaištų žaidimui neturiu. Ryškesnis trūkumas, kuris taip pat yra ir šio žaidimo privalumas bei išskirtinumas – tai „King and Assassins“ asimetrija: susidaro įspūdis, jog už žudikus žaisti yra šiek tiek įdomiau ir taktinių sprendimų laukas asasinams yra gerokai platesnis. Karaliaus pozicijos visuomet silpnesnės, jis visuomet ginasi. Kita vertus, šiame žaidime retkarčiais savo duoklę pasiima ir fortūna: viena po kitos krentančios ėjimų kortelės su „pančių“ ikona, leidžiančia riteriams areštuoti miestiečius, gali gerokai susilpninti asasinų pozicijas ar netgi nulemti pralaimėjimą.

Bendras vertinimas

„King and Assassins“ yra greitas, nesudėtingas ir įtraukiantis žaidimas dviem. Kiekviena partija lieka įdomi iki pat galo – ypač iki pat galo, kuomet kiekvienas ėjimas tampa gyvybiškai svarbus, o kiekviena klaida gali lemti pralaimėjimą. Manau, autoriams pavyko neblogai perteikti atmosferą – aplink karalių besitelkiančios minios ir nuolat augančios grėsmės nuotaiką. 

Nors akivaizdu, kas yra šio žaidimo įkvėpimo šaltinis, žudikai čia nėra tokie neįveikiami kaip kompiuterinių žaidimų serijos „Assassin‘s Creed“ herojai: vienas riterio kirtis, ir asasinas nukaunamas, todėl žudikus valdančiam žaidėjui tenka galvoti apie svarbiausią savo pranašumą – slaptumą bei netikėtumą. Tad jei ieškote žaidimo smegenims pamiklinti dviese vakarais, tikrai rekomenduoju atkreipti dėmesį į „King and Assassins“

„5 S” įvertinimas:

  • Strategija: 4 iš 5
  • Sėkmė: 3 iš 5
  • Socialumas: 3 iš 5
  • Sudėtingumas: 2 iš 5
  • Smagumas: 4 iš 5



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą