Pirk, statyk, šaudyk – „Carson City“ apžvalga

Įsigyti sklypą. Pastatyti jame rančą arba salūną. O jeigu kelią perbėga konkurentai, verslo ginčą išspręsti revolverių šūviais. Ir atsiminti – šauniausias ne tas verslininkas, kuris sukaupia daugiausiai turto, o tas, kuris greičiausiai ir taikliausiai pyškina!

Stalo žaidimo „Carson City“ partija (leidėjas ‒ „Eagle Games“, vidutinis „BoardGameGeek“ balas ‒ 7,36) kaipmat priminė pirmuosius kelerius kapitalizmo formavimosi metus nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kai „verslo“ reikalai neretai buvo sprendžiami šūviais bei sprogimais, o žodžiai „biznierius“ ir „banditas“ dažnai vartoti kaip sinonimai. „Laukiniai vakarai...“ anuomet murmėdavo žmonės, na, o žaidimas „Carson City“ perkelia į pačius tikriausius laukinius vakarus – 1853-ųjų Nevadą, statyti miesto, kuris ilgainiui taps šios valstijos sostine!

Žaidėjai čia atlieka drąsių ir išradingų miesto vystytojų vaidmenį. Jiems tenka pirkti žemės sklypus, užstatyti juos vertingais pastatais ir kaupti pergalės taškus – daugiausiai per keturis žaidimo ėjimus jų surinkęs žaidėjas laimi.

Miesto plėtra įsibėgėja

Visa tai daroma žaidėjams kiekvieną ėjimą lentoje išdėliojant kaubojus. Juos galima pasiųsti įsigyti sklypų, gauti teisių statyti vieną ar kitą pastatą, tiesti kelius, apsiginkluoti... arba pliekti pokerį salūne ir bandyti išlošti pinigų. „Carson City“ kaubojai gali vykdyti daugiau kaip 20 skirtingų veiksmų, ir kiekvienas iš jų gali turėti lemiamos įtakos pergalei, tad kiekvieną ėjimą tenka gerai apgalvoti.

Galvoti šiame žaidime tenka tikrai nemažai, ir jeigu įsivaizdavote, kad vesternų kaubojai buvo nutrūktgalviai oportunistai, „Carson City“ privers jus pakeisti nuomonę. Pasirodo, bent jau šio miesto kaubojai pasižymėjo ypatingu racionalumu, gebėjimu atlikti sudėtingus skaičiavimus ir planuoti toli į priekį. Tai – būtinos savybės norint laimėti šį žaidimą.

„Carson City“ naudojama daugelyje kitų žaidimų ‒ pavyzdžiui, „Caylus“ ar „Jerusalem“, ‒ taikoma mechanika: darbininkų (šiuo atveju ‒ kaubojų) dėstymas lentoje. Kaip ir pridera tikruose vesternuose, šiame žaidime konfrontacija tarp žaidėjų labai aštri. Jeigu keli kaubojai nusižiūrėjo tą patį sklypą ar statybos leidimą, ima griaudėti šūviai. Tarp kaubojų įvyksta dvikova, kuri ir nulemia, kuris iš jų gaus teisę atlikti nusižiūrėtą veiksmą. Dvikovos rezultatą lemia išridenti kauliukai (arba, žaidžiant pagal sudėtingesnį taisyklių variantą, pasirinkta kortelė), tad „Carson City“ sėkmė turi šiokios tokios reikšmės. Bet tik šiokios tokios – apdairūs žaidėjai ruošdamiesi dvikovoms neretai iš anksto apsiginkluoja iki dantų, nepalikdami beveik jokių šansų varžovams.

Tikras kaubojus privalo turėti žirgą, ginklą ir skrybėlę. Pastarosiomis pasirūpinta, o ginklų poškėjimo žaidime taip pat netrūksta.

Ne tik priešininkų revolveriai skatina gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį ‒ „Carson City“ yra ir daugybė kitų svarbių veiksnių, darančių įtaką žaidimo eigai ir rezultatui. Kiekvieno ėjimo pradžioje žaidėjas turi pasirinkti savo personažą, suteikiantį žaidėjui unikalių savybių. Pavyzdžiui, šerifas „paskolina“ dar vieną, papildomą ir nenugalimą kaubojų, kurį galima panaudoti tą ėjimą. Samdinys (mes jį vadiname tiesiai šviesiai – banditu) gerokai padidina žaidėjo kovinę galią, tad jei šį ėjimą ketinate daug kautis, pasirinkimas akivaizdus. Kinų darbininkas leidžia nemokamai nutiesti du kelius ir pigiau įsigyti pastatą, o Kapitonas – pasisamdyti dar daugiau kaubojų šiam ėjimui... Personažai ne tik suteikia skirtingų pranašumų, bet ir lemia ėjimo tvarką – kas pirmasis ir kas paskutinis dėstys savo kaubojus lentoje.

Septyni žaidimo personažai suteikia ypatingų savybių ir lemia judėjimo tvarką

Žaidimui žavesio prideda ir paties miestelio plėtra – perkant sklypus ir statant namus išties susidaro įspūdis, kad žaidėjai iš tiesų drauge (nors ir nuožmiai konkuruodami) kuria miestą. Sprendžiant kur ir ką statyti taip pat tenka gerokai pasukti galvą. Tarkime, ketinate statyti salūną – tačiau tam, kad jis veiktų pelningai, būtina, jog salūną suptų kuo daugiau kitų gyvenamųjų namų. Nusižiūrite neblogą kvartalą ir siunčiate ten kaubojų sklypui įsigyti. Tačiau iki sklypo dar būtina nutiesti kelią – tad kitas jūsų kaubojus skuba į kelių kompaniją... Jūsų nelaimei, ten jau trinasi kito žaidėjo parankinis: laukia dvikova, galbūt verta skirti papildomų išteklių ir geriau apsiginkluoti? Bet paskutinį jums likusį kaubojų ketinote pasiųsti miesto tarybą, pelnyti jums pergalės taškų... žaidžiant „Carson City“ būtina įvertinti daugelį aplinkybių ir priimti dažniausiai labai nelengvus sprendimus.

Per visas pusantros valandos (maždaug tiek trunka viena partija) įtampa neatslūgsta, yra griežiama dantimis, svaidomasi žudančiais žvilgsniais, grasinimais bei prakeiksmais ‒ mano įsitikinimu, tai būtini bruožai geram stalo žaidimui.

 Kita vertus, „Carson City“ nėra be trūkumų. Visų pirma, žaidimas gana sudėtingas ir jo taisykles nėra labai paprasta išaiškinti ar greitai perprasti. Antra, kadangi žaidėjams tenka nemažai pagalvoti, partija vyksta gana lėtai – kartais gali pabosti laukti, ką gi nuspręs jūsų varžovai. Galiausiai, pritarčiau apžvalgininkams, teigiantiems, kad „Carson City“ ne itin gerai perteikia chaotišką (ir tuo žavingą) „laukinių vakarų“ atmosferą – nutrūktgalviškumui žygiams čia tiesiog nelabai yra vietos.

Taisyklės išdėstytos aiškiai ir logiškai, bet jas perprasti ir išmokti prireikia laiko

Tačiau žaidimas turi ir svarbių privalumų. Pirmiausia ‒ jo strateginis gilumas. Veiksmų planavimas, taktika ir gebėjimas ją koreguoti pagal besikeičiančias aplinkybes „Carson City“ atlieka lemiamą vaidmenį. Svarbus ir gebėjimas stebėti bei perprasti varžovus, numatyti jų veiksmus.Taigi jei ieškote geros vakaro pramogos IR mankštos smegenims su gudragalvių draugų kompanija, „Carson City“ tikrai vertas jūsų dėmesio.

„5S“ įvertinimas:

• Strategija: 5 iš 5
• Sėkmė: 2 iš 5
• Socialumas: 3 iš 5
• Sudėtingumas: 3 iš 5
• Smagumas: 3 iš 5