2015 m. sausio 18 d., sekmadienis

Apie prasmingą gyvenimą kaimelyje, arba žaidžiame „Village“


Gimsti, augi ir gyveni mažame viduramžių miestelyje. Dirbi kažką labai prasmingo, pavyzdžiui, gamini plūgus arba vežimus, augini javus. Galbūt išbandai savo apsukrumą prekiaudamas, sąžiningumą – sukiodamasis miestelio taryboje, pašaukimą – bažnyčioje. O gal išvyksti paklajoti po pasaulį ir pasižiūrėti kaip (greičiausiai labai panašiai) gyvena žmonės svetur. Bet galiausiai tavęs, kaip ir visų kitų, laukia tas pat likimas – šešios pėdos po žeme. Jei gyvenime sekėsi, buvai doras ir darbštus bendruomenės narys, apie tave primins įrašas miestelio kronikose. Jei ne – liks tik bevardis kapas. 

Hmmm, kai skaitau šias eilutes, viskas skamba gana nykiai. Bet stalo žaidimas „Village“ toli gražu nėra nykus, netgi priešingai. Juk ne veltui šis kūrinys yra pelnęs tokį platų pripažinimą, taip pat prestižinį „Spiel des Jahres“ apdovanojimą „Kennerspiel“ (žinovams skirtų žaidimų kategorijoje) 2012 m. Gerai, pabandykime iš naujo.


„Village“ žaidėjai valdo šeimas – net kelias vieno miestelio gyventojų kartas, ‒ ir varžosi tarpusavyje siekdami palikti ryškiausią pėdsaką miestelio istorijoje. Atlikdami įvairius veiksmus – siųsdami šeimos narius dirbti, prekiauti, keliauti, tarnauti miesto taryboje ar bažnyčioje ir pan., žaidėjai pelno prestižo taškus. Daugiausiai jų surinkęs žaidėjas laimi. Ne, vis dar nykiai skamba...

Ar kada pagalvojote, kaip būtų įdomu valdyti visos giminės likimą? Pasistengti, kad jos vardas būtų prisimenamas per amžius? Suteikti prasmės ne tik giminės narių gyvenimams, bet ir mirčiai? (Va, dabar jau skamba geriau!) Net jei apie tai ir nesvajojote, o tiesiog ieškote įdomaus, gilaus ir įtraukiančio, paprasto bet ne prasto stalo žaidimo turiningam vakarui, „Village“ tikrai verta pabandyti.

Taip atrodo mūsų kaimelis,.
Pasirengimas žaidimui

„Village“ yra skirtas 2-4 žaidėjams, viena partija trunka apie pusantros valandos. Kiekvienas žaidėjas gauna giminės ūkį (fermą) vaizduojančią lentelę ir krūvelę pasirinktos spalvos žymeklių bei žmogeliukų, sužymėtų skaičiai nuo 1 iki 4. Šie skaičiai reiškia kartas – žaidimą pradedame turėdami keturis pirmosios kartos gyventojus, vėliau giminę papildo nauji... t.y. jaunesnės kartos atstovai.

Žaidėjo giminės ūkį vaizduojanti lentelė ir gyventojai
Stalo viduryje išskleidžiama žaidimo lenta, vaizduojanti miestelį. Lenta suskirstyta į kelias zonas – pastatus, kuriuos aktyvuodami žaidėjai paeiliui atlieka pasirinkto pastato leidžiamus veiksmus. Lentoje taip pat išdėstomi įvairiaspalviai kubeliai, vaizduojantys išteklius, kurie taip pat bus reikalingi žaidime. Čia atsiduria ir juodi „maro“ kubeliai, kuriuos imdami žaidėjai trumpins valdomos šeimos narių gyvenimo trukmę. Tai, kaip ir pati giminės narių mirtis, yra natūralus ir neišvengiamas žaidimo procesas. Apie tai pakalbėsime šiek tiek vėliau, o tuo tarpu galime pradėti žaisti.

Išteklių ir maro kubeliai kiekvieno ėjimo pradžioje ištraukiami iš
maišelio ir išdėliojami lentoje
Procesas

Žaidimas vyksta ėjimais. Kiekvieno ėjimo metu žaidėjai paeiliui pasiima po vieną kubelį nuo lentos, aktyvuodami pastatą, ant kurio tas kubelis buvo padėtas. Pasiimi kubelį (tai daryti privaloma savo ėjimo metu), o tada darai tai, ką leidžia pastatas, nuo kurio kubelį pasiėmei.

Pavyzdžiui, amatininkų kvartale gali dirbintis ar įsigyti daiktų, kuriuos vėliau bus galima parduoti turgui arba panaudoti kitoms žaidimo reikmėms, fermos laukelyje – užsiauginti javų derlių, mietelio taryboje – kopti valdininko karjeros laiptais ir įgyti privilegijų, bažnyčioje – leisti savo šeimos narį į dvasininko kelią, kelionių zonoje – išleisti šeimos narį bastytis po pasaulį, lankyti kitus miestus ir t.t. Veiksmų, kuriuos galima atlikti įvairovė gana didelė – vieni veiksmai leidžia pelnyti prestižą, kiti – įgyti išteklių, kurie reikalingi kitiems veiksmams, už kuriuos vėlgi gali būti pelnomi prestižo taškai.

Daiktai, kuriuos galima įsigyti ar pasigaminti - kiekvienas iš
jų turi savo vertę žaidime, juos taip pat galima parduoti turguje.
Žaidėjams atlikus visus veiksmus, t.y. nuėmus visus kubelius nuo lentos, ėjimas baigiasi. Kiekvieno ėjimo pabaigoje įvyksta mišios, kurių metu žaidėjai varžosi dėl savo šeimos narių įtakos bažnyčios hierarchijoje. Įtakingiausią šeimą bažnyčioje valdantis žaidėjas kaskart pelno papildomų prestižo taškų. Prasideda naujas ėjimas – iš maišelio traukiami ir lentoje išdėliojami nauji kubeliai, žaidėjai vėl paeiliui juos ima ir atlieka veiksmus.

Gyvenimas ir mirtis

Unikalus ir įdomus žaidimo elementas yra giminės narių mirtis. Skamba kiek makabriškai, tačiau kaip ir tikrame gyvenime, mirtis yra neišvengiamas reiškinys, žaidime įgyjantis gana svarbią reikšmę. Norint atlikti kai kuriuos veiksmus, reikia eikvoti ne tik resursų kubelius ar pasigamintus daiktus, bet ir laiką. Be to, lentoje būna išdėliojami ne tik vertingi išteklių kubeliai, bet ir juodi „maro“ kubeliai. Paėmus tokį kubelį, kaip ir kitais atvejais, galima atlikti veiksmą. Tačiau toks kubelis jokių išteklių neduoda, tik sutrumpina giminės nario gyvenimo trukmę.

Kiekvieno žaidėjo kortelėje pavaizduotas laiko ratas – eikvojant laiką, žymeklis pamažu apsuka visą ratą, ir kai tai nutinka, vienas iš giminės narių (būtinai vyriausios kartos atstovas) miršta. Jo figūrėlė nuimama nuo lentos. Nelygu, ką iki mirdamas veikė šeimos narys, figūrėlė padedama miestelio kronikose arba kapinėse.

Žaidėjo laiko žymeklis baigia apkeliauti ratą - žymekliui
peršokus per tiltą, kažkas iš baltosios šeimos narių
turės apleisti šį pasaulį...
Pavyzdžiui, jei iki mirdama figūrėlė darbavosi amatų kvartale, ji bus padėta į amatininkų skyrių kronikose ir liks įrašyta į miestelio istoriją kaip nagingas meistras. Kronikose palikta ribotai vietos kiekvienai profesijai – jei amatininkų skyrius jau užpildytas anksčiau išėjusiais kitų šeimų nariais, jūsų mirštančiam amatininkui teks amžino atilsio gultis į kapines. Kuo daugiau šeimos narių žaidėjas turi „įrašytų“ kronikose, tuo daugiau prestižo taškų jis pelnys žaidimo gale. Tuo tarpu už kapinėse besiilsinčius giminės narius taškai neskiriami.

Miestelio kronikos sparčiai pildosi...
...kapinės taip pat, tik čia niekas nenori patekti.
Žaidimas baigiasi, kai kronikos arba kapinės užpildomos figūrėlėmis. Tuomet skaičiuojami taškai ir išaiškinamas nugalėtojas.

Privalumai

Daugelis stalo žaidimų, paremtų „darbininkų dėliojimo“ mechanika, pradedantiesiems žaidėjams atrodo gana komplikuoti. „Village“ iš pirmo žvilgsnio toks taip pat pasirodo, tačiau pastebėjau, kad dažnai jau po pirmo ėjimo nauji žaidėjai perpranta jo principus ir visavertiškai įsitraukia į žaidimą. Taigi „Village“ yra nesunkiai perprantamas, bet nelengvai įvaldomas. Žaidimas pasižymi intuityvia, sklandžia eiga, nuolatiniu įsitraukimu – žaidėjai paeiliui atlieka po vieną veiksmą, todėl procesas neužtrunka ir netenka nuobodžiauti laukiant savo eilės.

Taisyklės (yra ir lietuvių kalba) išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nors dėl įvairių niuansų ir išimčių (kurių nėra baisiai daug), taisyklių knygelę kartkartėmis reikia atsiversti. Išskyrus taisykles, žaidime nenaudojamas tekstas – viskas paaiškinta spalvomis ir simboliais, taigi užsienio kalbų mokėti nebūtina. Dar vienas „Village“ privalumas - aukšta pagaminimo kokybė, patrauklus dizainas ir geras kainos ir kokybės santykis (maloniai nustebau gerokai mažesne nei įprasta tokio tipo žaidimams kaina).

Trūkumai

Ypatingų pastabų žaidimui neturiu. Kai kurie kolegos šiek tiek skundėsi dėl pernelyg margos lentos, kurioje daug elementų, tarp kurių iš pradžių gali būti sunkoka susigaudyti. Mano nuomone, viskas čia gerai – daug vietos užima tiesiog gražios iliustracijos, o erdvi lenta yra patogi, kai joje reikia išdėlioti daug komponentų. Girdėjau pastabų ir dėl temos – atseit, anoks čia įdomumas auginti ir laidoti kaimiečius, o ne statyti tvirtoves, kurti imperijas, kariauti... Čia vėlgi galėčiau atsakyti – kiekvienam savo. O „Village“ kūrėjai puikiai įrodė, kad ir kasdienis kelių kartų gyvenimas miestelyje gali būti žavinga ir įtraukianti tema.

Bendras įspūdis...

...yra labai geras. Nors „darbininkų dėliojimo“ mechanika paremtų žaidimų yra begalės, „Village“ maloniai išsiskiria šioje gausoje. Čia nėra universalių sprendimų, kuriuos atradus nesunku laimėti: kelių į pergalę yra daug, nugalėtojas paprastai nebūna aiškus iki paties galo, tad iki paskutiniojo ėjimo vyksta įtempta (nors ir neagresyvi) kova tarp žaidėjų.

Baigdamas pastebėčiau, kad tokie žaidimai kaip „Agricola“ ir „Village“ puikiai įrodo, jog net iš pažiūros nuobodokas gyvenimas kaime gali būti puiki ir įtraukianti tema stalo žaidimui. Eisiu paieškoti internete – esu tikras, kad gerų žaidimų turėtų būti (arba greitu laiku pasirodyti) ir apie namų ruošą, indų plovimą ar (įrašykite patį nuobodžiausią darbą).

5      5 S įvertinimas:
  • Strategija: 7 iš 10
  • Sėkmė: 4 iš 10
  • Socialumas: 4 iš 5
  • Sudėtingumas: 6 iš 10
  • Smagumas: 8 iš 10 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą